Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo F. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuotas asmuo L. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo F. V. ir suinteresuoto asmens L. P., tėvai yra mirę. (duomenys neskelbtini). mirė motina V. V.. Po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, jos vardu nekilnojamojo turto nebuvo. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas P. V.. Po tėvo mirties pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo – vaikai, kreipėsi į notarą ir jiems buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Paveldėjo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais bei žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

2004 m. kovo 23 d. Panevėžio apskrities viršininkas savo sprendimu atkūrė nuosavybės teises V. V. į žemę ir perdavė jai neatlygintinai nuosavybėn 0,36 ha sklypą (duomenys neskelbtini). Persirašyti sklypo (duomenys neskelbtini) savo nuosavybėn negali, nes reikalaujama paveldėjimo teisės liudijimo. Kaip jau minėta, niekas po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po V. V. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis P. V., nustatymo (Civilinio kodekso 5.51 str. l d.).

Tėvai visą laiką gyveno kartu. Jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Čia jie pasistatė gyvenamąjį namą su ūkio pastatais. 1991 m. gegužės 31 d. pastatai buvo priimti naudoti (šis faktas atžymėtas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime). Dar nusipirko 0,145 ha sklypą po namu. Visas šis nekilnojamasis turtas buvo registruotas P. V. vardu. Po V. V. mirties P. V. naudojosi šiuo turtu, įgytu santuokoje ir priklausančiu jiems abiems. Abiejų tėvų gyvenamoji vieta buvo ta pati. Gyventojų registro duomenimis mama V. V. 1959 m. lapkričio 19 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Tėvo mirties liudijime mirties vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) miestelis. P. V. toliau naudojosi jų santuokoje įgytais daiktais: šaldytuvu, televizoriumi, baldais, kitais namų apyvokos daiktais ir reikmenimis. Jam atiteko ir visi motinos asmeniniai daiktai ir jis sprendė ką pasilikti, o ką, kaip nereikalingus ir beverčius daiktus, išmesti. Atkūrus nuosavybės teises į V. V. žemę, 2004 m. jam buvo įteiktas vienas sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo egzempliorius (tai atžymėta sprendimo 7 p.), tėvas kelis metus tą žemės sklypą dirbo, sodino bulves. Pareiškėją ir jo tėvus pažinojo daugelis (duomenys neskelbtini) gyventojų, kaimynų. Mano, šie faktai bei aplinkybės patvirtina, kad P. V. po V. V. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą kaip savo. Po žemės sklypo gavimo kurį laiką jį dirbti bandė pareiškėjas, bet gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl privažinėti dažnai nebuvo galimybių. Po tėvo mirties notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą, ir į mamos dalį, nes daugiau įpėdinių nėra. Kai atsirado dar sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, tada paaiškėjo, kad po motinos mirties nėra išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, niekas nesikreipė į notarą. Į pareiškėjo paklausimą (duomenys neskelbtini) seniūnija paaiškino, kad pareiškėjo nurodytų faktų nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes (duomenys neskelbtini) buvo miesto tipo gyvenvietė ir ūkinės knygos nebuvo pildomos. Todėl ir kokios nors pažymos pateikti negali. Juridinę reikšmę turtinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 traipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 traipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo motina V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), o pareiškėjo tėvas P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš pateiktos santuokos liudijimo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. V. ir P. V. sudarė santuoką (b. l. 5). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. V. vardu, pagal 2004 m. kovo 23 d. Apskirties viršininko sprendimą Nr. 27-96001-19875 (b. l. 12), įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis murodyta, kad V. V., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą dekklaravo 1959-11-19 adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ( b.l.18). Šiuo adresu iki mirties gyveno ir pareiškėjo tėvas P. V..

CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) yra palikėjos V. V. vaikai – pareiškėjas F. V. ir L. P. (b. l. 7; 9; 10; 11).

Išrašas iš testamentų registro patvirtinta, kad po V. V. mirties jos palikimo niekas nepriėmė, testamentų palikėja sudariusi bei įregistravusi nebuvo (b. l. 27).

Iš byloje pateikto suinteresuoto asmens atsiliepimo (b. l. 24) matyti, kad L. P. būdama pirmos eilės įpėdinė, kaip nurodo, prieštaravimų nereiškia, sutinka su pareiškėjo F. V. pareiškimu.

Byloje pateiki rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo tėvas po žmonos, pareiškėjo motinos, mirties rūpinosi palikėjos turtu kaip savo – naudojosi šiuo turtu, dirbo, tvarkė, tai yra, tokiu būdu priėmė mirusiosios palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėjas negali ne teisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 445 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,90 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos iš pareiškėjo F. V. (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) žmonos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.