- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-62-2038-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00494-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. L. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimo K. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimu K. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį skirta 3 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams už tai, kad 2010 m. liepos 11 d., apie 12 val. 20 min., kelio Kruonis-Darsūniškis 6 km, vairuodamas motociklą „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėto uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti. Teismas darė išvadą, kad K. L. padarytą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2010 m. liepos 11 d. K. L. paaiškinimas, R. J. paaiškinimas, transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas ir tarnybinis pranešimas.
II.
Apeliaciniu skundu K. L. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas priėmė nukrypęs nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti protokolą surašiusi institucija bei kad visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodo, kad pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijų 71 punktą, transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš užpakalio ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per patrulinio automobilio garsiakalbį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir iš tarnybinio pranešimo nematyti, kokios spalvos švyturėliai buvo naudojami jį stabdant. Mano, kad iš bylos duomenų matyti, jog stabdant nebuvo išreikštas reikalavimas sustoti per patrulinio automobilio garsiakalbį, todėl stabdymas neatitiko minėtų reikalavimų. Tvirtina nematęs ir negirdėjęs jį galėjusio stabdyti automobilio. Pabrėžia, jog nebuvo įvertinta tai, kokiu atstumu nuo jo vairuoto motociklo važiavo policijos automobilis, taip pat tai, kad jis buvo blaivus ir turėjo teisę vairuoti motociklą, į policijos komisariatą buvo išvežtas iš namų, pakeltas iš lovos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą 4 000 iki 5 000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui K. L. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2010 m. liepos 11 d., apie 12 val. 20 min., vairuodamas motociklą „Yamaha“ nepakluso teisėto uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (žr. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (žr. nutartis administracinėse bylose N15-156/2007, N9-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).
Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiškai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių ir nepašalinus byloje surinktų įrodymų tarpusavio prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai, nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvirtino nematęs ir negirdėjęs jį stabdančių policijos pareigūnų, t. y. neigė savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo (b. l. 3, 4, 24). Tačiau jo versija teisme nebuvo tikrinama, t. y. jo paaiškinimų pagrįstumas kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, nebuvo ištirtas. Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, jog jis priimtas iš esmės remiantis vien rašytine bylos medžiaga. Teismas į posėdį nekvietė įvykio liudininkų (policijos pareigūnų) ir jų neapklausė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai įvykio liudininkų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2475/2010, N62-3061/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais policijos pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, N62-2475/2010), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teisme neapklausus įvykio liudytojų, nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.