Telšių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 2009-05-20 Akmenės r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per paskirtos bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajam žalą,

kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2013-01-05 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) – nukentėjusiosios namuose, pasiėmęs kambaryje rastą kirvuką ir juo užsimojęs bei žodžiu grasindamas užmušti, grasino lovoje gulėjusiai motinai S. K. ją nužudyti.

A. K., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013-01-06 buvo susipykęs su mama dėl šuniukų, konflikto metu jis paėmė kirvį į rankas, bet neprisimena, kad mamai ką būtų sakęs, gal įpykęs mamai ir pasakė ką nors, dėl ko ji pagalvojo, kad jis jai grasina. Parodė, kad mamai nieko nenorėjo daryti ir nebūtų padaręs. Tai buvo jų šeimyninis barnis, konfliktas. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, kaltu prisipažįsta tik iš dalies, nes kirvį buvo paėmęs į rankas, dėl to mama gal ir išsigando (b.l. 104).

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad 2013-01-05 apie 18 val. grįžo namo, kur buvo neblaivus sūnus A. K. Sūnaus paklausė, kur yra kalytė su dviem mažais šuniukais. Bet A. K. užšaukė „o kur yra mano cigaretės?“. Ji paaiškino, kad pinigų neturi ir negalėjo nupirkti. A. K. supyko ir pradėjo ją įžeidinėti bei grasinti. Ji bandė sūnų nuraminti, bet jis nereagavo, o paėmė kambaryje kampe stovėjusį kirvuką ir juo užsimojo ir pasakė „va dabar kurva tave užmušiu“. Ji labai išsigando, bet sūnui ramiai pasakė „užmušk jei nori, turėsi mėsos, galėsi pavalgyti“. S. K. parodė, kad sūnus A. K. jai nebandė suduoti kirviu, tik pakėlė sau virš galvos. Ji tuo metu gulėjo lovoje, o Andrius nuo lovos stovėjo kokio 1 metro atstumu ir tik pakėlė iš toliau kirvį ir paklausė „ar nori nukirsiu“. A. K. atsakė, kad užmuš, bet apsisuko ir išėjo iš kambario. Ji tada atsikėlė, apsirengė ir išėjo iš buto. Policijai paskambino ne ji, o jos dukra J. N.. Sūnus Andrius serga epilepsiją ir vartoja daug vaistų, kartu vartoja ir alkoholį, todėl būna pyktas, įžūlus, agresyvus (b.l. 29-32).

Liudytoja J. N. parodė, kad 2013-01-05 apie 13 val. atvyko iš Mažeikių pas savo mamą S. K. ir tvarkė jos namus. Iš mamos sužinojo, kad dingo jos šuniukai. Kartu su mama gyvenantis brolis A. K. paaiškino, kad vieną šuniuką atidavė, o kitas pabėgo. Grįžus namo į Mažeikius, jai paskambino mamos sesuo J. P., kuri pasakė, kad mamą namuose brolis vaikė kirviu ir ji išėjo iš namų. Mama vėliau pasakojo, jog A. K. su kirviu lakstė apie jos lovą. Kai A. K. vartoja vaistus ir alkoholį būna agresyvus (b.l. 33-36).

Daiktų apžiūros metu apžiūrėtas kirvis, kuris paimtas įvykio vietos apžiūros metu (b.l. 20-24).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaltinamasis A. K. neneigė paėmęs kirvį į rankas ir gal kažką pasakęs motinai. Nukentėjusioji S. K. patvirtino, kad įvykio metu sūnus A. K. paėmęs kirvuką užsimojo ir žodžiu grasino ją užmušti, dėl ko ji labai išsigando. Šie jos parodymai viso ikiteisminio tyrimo buvo nuoseklūs ir išsamūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti.

BK 145 str. 1 d. numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos (LAT nutartis Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).

Pagal teismo nustatytas aplinkybės A. K. pasiėmė kirvuką ir juo užsimojęs grasino S. K. ją nužudyti. Tai sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti, nes ji labai išsigando, o sūnui nusiraminus išėjo iš namų.

A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama bauda, arba viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras siūlo pripažinti A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d., ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. K. su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prašo skirti mažesnę bausmę (105 b. l.)

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į tai, kad A. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę, į tai kad jis teistas (b.l. 38), administracine tvarka baustas (b.l. 56); psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas, bet gydėsi ir jam buvo diagnozuotas organiniai nuotaikų sutrikimai, potrauminis sindromas, abstinencijos sindromas vartojant alkoholį (b.l. 64), specialisto išvadoje Nr. 99U-11 nurodyta, kad A. K. reikalinga skirti ambulatorinę TPE ( b. l. 80), 2013-06-07 atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė, aktas Nr. 86TPK-105/2013 (b.l. 98-100). Bei į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. K. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant atsižvelgiant į minėtas bei nustatytas aplinkybes.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktais, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kirvis, kuris saugomas Akmenės PK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, gražintinas nukentėjusiajai S. K..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, nevartoti alkoholinių gėrimų.

Kardomąją priemonę A. K. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kirvį, gražinti nukentėjusiajai S. K..

Išaiškinti A. K. , kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.