Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent:

jis, 2024 m. lapkričio 5 d. apie 16.00 val., Žirnių g., ties pastatu Nr. 29, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius bei pristačius J. P. į gydymo įstaigą alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti, pagal specialisto išvadą Nr. T-A 5536/2024(01) jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,18 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 5 d. apie 16.00 val. Vilniuje važiavo jam priklausančiu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus. 2024 m. lapkričio 5 d. per pietus nusprendė nuvažiuoti į mišką, Juodšiliuose, pagrybauti. Grybaudamas miške sutiko draugą, kuris jį pavaišino degtine. Tądien jis turėjo sveikatos problemų, skaudėjo pilvą, tad draugas nusprendė įpilti degtinės, kad nurimtų skausmai. Tuomet, apie 16.00 val. išvažinėjant iš miško, ties Žirnių g., jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pareikalavo pateikti automobilio dokumentus bei pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba. Pirmą kartą pavyko įpūsti į alkotesterį, kiek įpūtė, nepamena. Tuomet antrą kartą įpūsti į alkotesterį nepavyko, todėl policijos pareigūnai maždaug per valandą jį pristatė į gydymo įstaigą, kurioje jam buvo paimtas kraujas tyrimui. Po to pareigūnai jį informavo, kad už vairavimą neblaiviam jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir laikinai paimamas jo automobilis „Volvo“. Galiausiai pareigūnai, įteikę šaukimą atvykti į komisariatą, parvežė jį namo. Dėl savo poelgio labai gailisi. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų teismo baigiamas baudžiamuoju įsakymu. Prašo nekonfiskuoti vienintelio šeimos automobilio, nes (duomenys neskelbtini), teisę vairuoti transporto priemones turi jo sūnus, tačiau šis neturi automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Be J. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojo V. K. parodymais, 2024 m. lapkričio 5 d. neblaivumo nustatymo aktu, 2024 m. lapkričio 5 d. 16.16 val. alkotesterio kvitu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada Nr. T-A 5536/2024(01), 2024 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. P. 2024 m. lapkričio 5 d. apie 16.00 val., Žirnių g., ties pastatu Nr. 29, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius bei pristačius J. P. į gydymo įstaigą alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti, pagal specialisto išvadą Nr. T-A 5536/2024(01) jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,18 prom. etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus J. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašo leisti mokėti baudą dalimis per dviejų metų laikotarpį, nes (duomenys neskelbtini).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę J. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę J. P. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, jog yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. P. – neteistas, per paskutinius trejus metus vieną kartą baustas administracine tvarka – 2022 m. liepos 1 d. už automobilio vairavimo metu nustatyto greičio viršijimą, paskirta bauda yra sumokėta, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš kaltinamojo žodžių – (duomenys neskelbtini), priklausomybių ligų centro įskaitoje neįrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas, galvos traumų neturėjo. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui, nustatytam už nesunkų nusikaltimą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad J. P. veiką padarė būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, taip pat į tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jam nustatytinas 2 metų draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. lapkričio 19 d.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo J. P., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra J. P. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. P. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. 02279436 perduotinas AB „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4‑ojo skyriaus prokuroro 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 40 MGL, t. y. 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

J. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtą dokumentą perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – akcinei bendrovei „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

1. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.