- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- 1-201-972/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44118-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Asta Mačernytė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta nedeklaruota, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas iš viso 8 kartus, buvo paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę 2018 m. gegužės 18 d., po to teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų; paskutinį kartą teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjęs) pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei nesunkiai sužalojo žmogų: jis 2018 m. rugsėjo 11 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje metaliniu strypu ne mažiau kaip 10 kartų sudavė D. B. į nugarą, galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas dešinės plaštakos III delnakaulio lūžimą, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinio peties srityje, nugaroje, juosmens nugariniame paviršiuje kairėje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairiajame petyje, dešinėje rankoje, tai nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. J. sutrikdė visuomenės rimtį ir nesunkiai sužalojo D. B..
Kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, parodė, kad tikslių įvykio aplinkybių nepamena, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo jis nepažįsta, įvykio dieną jį matė pirmą kartą. Nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, sutinka jį atlyginti. Nors ir pripažįsta padaręs tam tikrą žalą nukentėjusiojo sveikatai, tačiau prašo nukentėjusiojo civilinio ieškinio netenkinti, jį atmesti, nes dėl sunkios materialinės padėties negalės jo atlyginti. Jis turi du mažamečius vaikus, vienas iš jų gyvena su močiute Lietuvoje, o kitas su savo mama Kaliningrade, pastarasis turi sveikatos problemų, dėl to jo mama negali dirbti. Jis pats iki suėmimo kitoje byloje dirbo neoficialiai, teikė išlaikymą savo vaikams.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d., apie 20 val. su savo sūnumis D. ir D. atvyko pas savo podukrą E. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Atvyko automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai jis nuėjo į E. butą, jo abu sūnūs pasiliko automobilyje. Tuo metu podukros bute nebuvo, kambaryje sėdėjo tamsaus gymio vyriškis. Jis jo paklausė, kur E., o šis atsakė: „kas toks būsi?“, pradėjo jį žodžiais varyti iš buto. Matydamas, kad vyras yra išgėręs ir agresyvus, jis (nukentėjusysis) išėjo į lauką. Lauke sutiko E., ji paprašė jo 10 eurų. Jis jai atsakė, kad nieko ji negaus, todėl E. ant jo supyko, įbėgo į laiptinę, iš ten atsinešė metalinį strypą ir juo sudaužė automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą. Tuo metu iš laiptinės išbėgo jos kambaryje sėdėjęs vyriškis, perėmė iš E. metalinį strypą ir juo pradėjo daužyti jam į įvairias kūno vietas. Kiek kartų jam sudavė su šiuo strypu, nurodyti negali, tačiau apytiksliai apie 10 smūgių. Vyriškis daužydamas jį strypu nieko nesakė. Jis nuo to vyriškio pabėgo, įsėdo į savo automobilį ir kartu su sūnumis išvažiavo. Po šio įvykio jis iš karto kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, ten jam buvo susiūtos žaizdos galvoje, sugipsuota lūžusi ranka. Įvykio metu jo sūnūs iš automobilio išlipę nebuvo, laukė jo automobilyje. Jis nežino, kodėl buvo sumuštas. Jis neturėjo jokių konfliktų su jį sumušusiu asmeniu nei įvykio dieną, nei anksčiau. Byloje jis pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur žalos atlyginimo. Jis dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų kurį laiką negalėjo dirbti ir dėl to patyrė išlaidų. Nedarbingumo laikotarpiu jam nebuvo mokamos jokios išmokos, kadangi jis vykdė individualią veiklą (1 t., b. l. 2, 95–97, 101–103, 107–108).
Iš 2018 m. gruodžio 6 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. B. patvirtino savo parodymus akistatos su kaltinamuoju A. J. metu (1 t., b. l. 125–127).
Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios dienos neatsimena, galbūt rugsėjo mėnesį, jo broliui D. B. paskambino tėvas D. B. ir paprašė atvažiuoti. Jie atvažiavo pas tėvą adresu (duomenys neskelbtini) g., namo numerio nežino. Šiame bute tėvas gyvena su sugyventine A. Žino, kad ji turi dukrą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Atvažiavus pas tėvą, šis paprašė nuvežti jį pas sugyventinės dukrą. Automobilį vairavo D., jis (D. B.) sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje, o tėvas sėdėjo gale. Pakeliui, kažkur Žvejybos uoste, į automobilį įsėdo jų draugas (jį turėjo parvežti namo). Atvykus tėvo sugyventinės dukros adresu, tėvas išlipo iš automobilio ir nuėjo į jos butą. Jis (D. B.) su broliu ir draugu liko automobilyje, klausėsi muzikos. Kol tėvo nebuvo, jie kieme apsisuko ir grįžo prie laiptinės, pasistatė automobilį priekiu link išvažiavimo iš kiemo. Praėjus maždaug 5 min., jis pamatė, kad iš laiptinės išėjo tėvas, po to išgirdo atidaromų automobilio durų garsą. Pagalvojęs, kad į automobilį įlipo tėvas, brolis užvedė automobilį ir jau ruošėsi važiuoti, bet tuo metu iš laiptinės išbėgo tėvo sugyventinės dukra su metaliniu strypu rankoje ir smogė juo į jų automobilio priekinį stiklą. Tada brolis pradėjo važiuoti, pavažiavus apie 40 metrų, automobilio gale sėdėjęs draugas pasakė, kad važiuotų atgal, nes į automobilį įlipo šuo, o ne jų tėvas. Tada atsisukęs pamatė, kad automobilyje yra tėvo podukros šuo. Jie sugrįžo į kiemą, jis pro galinį automobilio langą pamatė, kaip tėvas bėga nuo tamsaus gymio vyro, kuris rankoje laikė metalinį strypą. Tas vyras, besivydamas tėvą, smūgiavo jam strypu ne mažiau kaip du kartus, t. y. per galvą ir nugarą. Po to tėvas pradėjo bėgti link jų, įsėdo į automobilį, ir jie išvažiavo. Tėvui įlipus į automobilį, pamatė, kad jo galva buvo visa kruvina, todėl jie iškart važiavo į ligoninę. Šio įvykio metu jis, jo brolis ir draugas iš automobilio išlipę nebuvo, jokių konfliktų su tėvo podukra ir tamsaus gymio vyru neturėjo. Šio įvykio metu jis nenukentėjo (1 t., b. l. 145–147).
Liudytojas D. B. parodė, kad jis naudojosi tėvui priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. nepamena), todėl tėvas paprašė jį nuvežti adresu (duomenys neskelbtini) g., kur gyveno jo sugyventinės A. dukra E. Kartu su jais važiavo brolis D. B. ir jų draugas K. Š.. Kai nuvažiavo prie E. namo, tėvas išlipo iš automobilio ir nuėjo į E. butą, o jis su draugu ir broliu liko laukti automobilyje, išlipę iš jo nebuvo. Kol laukė tėvo, prie automobilio priėjo E. ir jo paprašė paskolinti jai pinigų, tačiau jis pinigų neskolino. Netrukus iš laiptinės išėjo tėvas, o paskui tėvą maždaug 3-5 metrų atstumu ėjo tamsaus gymio vyriškis. Matė, kad pastarasis išėjo iš tos pačios laiptinės, kaip ir jo tėvas. Jie, t. y. minėtas vyras ir tėvas, garsiai šaukė. Tuo metu E. įėjo į laiptinę, netrukus išbėgo atgal į lauką rankose laikydama metalinį strypą. E. pribėgo prie automobilio ir strypu trenkė į priekinį automobilio stiklą, jis suskilo, po to strypu trenkė ir į kairės pusės dureles. Tuo pačiu metu išgirdo, kaip automobilyje kažkas užtrenkė duris, todėl pagalvojęs, kad į automobilį įlipo tėvas, paspaudė greičio pedalą ir pradėjo važiuoti iš kiemo. Pavažiavus kiek į priekį, brolis pasakė, kad tėvas į automobilį neįlipo, kad tai buvo šuo. Tada jis pradėjo važiuoti atgal atbulas ir pro šoninį veidrodėlį ir galinį stiklą pamatė, kad E. perdavė strypą tamsaus gymio vyrui. Sustojęs ir išlipęs iš automobilio pamatė, kad tamsaus gymio vyras vejasi tėvą, suduodamas jam smūgius tuo strypu. Atstumas nuo jo iki tėvo buvo galbūt 5–10 m. Tėvas, bėgdamas nuo šio vyro, apibėgo aplink krūmus ir įlipo į automobilį. Po to jie išvažiavo. Jie automobilyje pastebėjo, kad tėvui galvos srityje bėga kraujas, jis kuriam laikui prarado sąmonę, todėl iškart jį nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, ten tėvą apžiūrėjo, suteikė jam med. pagalbą. Jis šio įvyko metu nenukentėjo (1 t., b. l. 151–153).
Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir liudytojai D. B. ir D. B.. Taip pat patvirtino, kad iš laiptinės išėjęs tamsaus gymio vyras atrodė agresyvus ir konfliktavo su D. B.. Kai D. B. įlipo į automobilį, matė, kad jis buvo stipriai sumuštas. Jokio fizinio kontakto tarp brolių ir tamsaus gymio vyro jis nematė, jokių muštynių tarp jų nebuvo. Nematė, kaip buvo sužalotas D. B. (1 t., b. l. 157–159).
Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). To paties namo (duomenys neskelbtini)-ame bute gyvena E., ji yra jos draugės A. Ž. dukra. A. išsikraustė gyventi pas savo sugyventinį į (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino, o E. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 2018 m. rugsėjo 11 d., apie 20.30–21.00 val. ji, grįždama namo, prie E. Ž. buto langų pamatė stovintį taksi automobilį, kuriuo buvo atvažiavęs E. mamos draugas D., pavardės neatsimena. Matė, kad automobilio priekyje sėdėjo du asmenys, vienas iš jų buvo D. sūnus (jis sėdėjo prie vairo), o kito neįsidėmėjo (sėdėjo keleivio pusėje). Prie minėto automobilio stovėjo E., ji kalbėjo su D. D. tuo metu sėdėjo automobilio gale. Ji (L. P.) nuėjo namo, paliko vaiką namuose ir išėjo pavedžioti šuns. Išėjusi iš laiptinės, paėjo kelis žingsnius iki pievelės ir ten vedžiodama šunį išgirdo, kaip E. necenzūriniais žodžiais kažką pasakė ir nuėjo į laiptinę. Pastebėjo, kad pro E. buto langą juos stebi nepažįstamas romų tautybės jaunas vyras. Kiek atsimena, automobilyje sėdėję asmenys jau ruošėsi išvažiuoti, nes buvo užvedę automobilį. Netrukus pamatė, kaip iš laiptinės išėjo E., ji rankoje nešėsi metalinį strypą. Ji (L. P.) tuo metu jau stovėjo prie laiptinės. Pastebėjusi, kad E. su strypu eina link taksi automobilio, jai pašaukė: „ką darai“ ir netrukus pamatė, kad E. užsimojo ir trenkė į automobilio priekinį stiklą iš vairuotojo pusės, taip jį sudaužydama, o po to nusisuko ir su strypu rankoje nuėjo namo. Ji nuėjo jai iš paskos į savo butą. Būdama savo bute išgirdo, kad kažkas lauke dar triukšmauja. Priėjusi prie lango pamatė, kad lauke stovi tas pats taksi automobilis. Ji norėjo paprašyti, kad jie važiuotų iš kiemo ir nebetriukšmautų, todėl apsirengė ir išėjo į lauką. Išėjusi pamatė, kaip iš laiptinės išėjo tas pats romų tautybės vyras, kurį matė žiūrintį pro E. buto langą. Jis rankose laikė metalinį strypą ir ėjo link taksi automobilio. D. tuo metu stovėjo lauke prie automobilio ir rūkė. Tas romų tautybės vyras eidamas link D. pradėjo mosikuoti metaliniu strypu. D., pamatęs jį, pradėjo sparčiais žingsniais eiti nuo jo (bėgti negalėjo, nes šlubuoja). Tada romų tautybės vyras vydamasis D. sudavė jam tuo metaliniu strypu iš nugaros ne mažiau kaip penkis kartus. Po to jie užėjo už krūmų ir kas vyko už jų, ji jau nebematė. Ji tik šaukė: „ką darai, užmuši žmogų“. Kai romų tautybės vyras pradėjo vytis D., jo sūnus, buvęs automobilyje, pavažiavo šiek tiek į priekį ir sustojo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, ten iš krūmų išbėgo D. ir įsėdo į automobilį. Tada jie išvažiavo. Kad kažkas šio konflikto metu būtų mušęs minėtą romų tautybės vyrą, ji nematė. Už ką romų tautybės vyras mušė D., ji nežino, matė tik tai, kad D. stovėjo prie automobilio ir rūkė, kai jį puolė su strypu romų tautybės vyras. Tvirtina, kad D. sūnus viso konflikto metu sėdėjo automobilyje ir iš jo išlipęs nebuvo (1 t., b. l. 139–141).
Liudytoja A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną ji dirbo. Po darbo, apie 23.30 val. ji grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo sugyventiniu D. B.. Namuose ji pamatė, kad jos sugyventinis D. sumuštas guli lovoje. Jis jai papasakojo, kad lankydamasis pas jos dukrą E. Ž., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), bute aptiko jam nepažįstamą tamsaus gymio vyrą, E. tuo metu bute nebuvo. Tarp jo ir minėto vyriškio kilo konfliktas, nes jam tik įėjus į butą, romų tautybės asmuo jį užsipuolė, nes nežinojo, kad jis yra E. patėvis. Kai D. išėjo lauk iš buto, bute likęs vyras pro langą jam kažką dar šaukė, o po to išbėgo iš buto ir jį (D. B.) sumušė. Sugyventinis minėjo, kad jis bėgiojo nuo šio vyro po kiemą, o šis jį vijosi. Dėl patirtų sužalojimų D. vežė į ligoninę. Ji matė, kad jam buvo sutvarstyta galva, lūžusi ranka. Kiek atsimena, D. jai sakė, kad jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, apsigyveno čigonai, todėl ji, bijodama ten važiuoti, pranešė policijai. Iškvietusi policiją, ji su sugyventiniu ir jo sūnumis nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) g. esančio buto, tačiau į patį butą nėjo, laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Į butą įėjo tik su policijos pareigūnais. Užėjus į butą, E. ir čigonas dviese gėrė alkoholinius gėrimus. Policijos pareigūnai jos dukrą ir su ja buvusį asmenį sulaikė (1 t., b. l. 169–170).
Liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba patrulių rinktinėje. Tikslios dienos nepamena, kai dirbdamas gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko kažkoks konfliktas. Nuvykus su kolega į įvykio vietą, juos pasitiko vyras ir moteris (kiek atsimena, tai buvo to vyro sugyventinė). Prie pat laiptinės įėjimo stovėjo taksi automobilis. Vyras paaiškino, kad jį sužalojo tamsaus gymio vyras ir jis ką tik grįžęs iš ligoninės. Jis taip pat minėjo, kad šio įvykio metu moteris, vardu E., išdaužė taksi automobilio priekinį stiklą. Matė, kad nukentėjusio vyro galva buvo apibintuota. Šalia šių dviejų asmenų buvo dar trys jaunuoliai, kurie buvo įvykio liudytojai, kaip vėliau buvo nustatyta, du iš šių jaunuolių buvo nukentėjusio vyro sūnūs, o trečias – jų draugas. Jis užsirašė šių asmenų duomenis. Kiek pamena, šio įvykio metu į policiją pristatė du asmenis, t. y. moterį E. ir tamsaus gymio vyrą, jo vardo nepamena, jie buvo sulaikyti bute. Sulaikyta moteris E. buvo sumušto vyro sugyventinės dukra. Jiems (policijos pareigūnams) atvykus į nurodytą butą, ten buvę asmenys elgėsi agresyviai. Kadangi jiems (policijos pareigūnams) nurodė, kad vienas iš minėtų asmenų ir sumušė apibintuotą asmenį, bute buvę asmenys buvo pristatyti į komisariatą. Ant sulaikomo vyro veido sužalojimų nesimatė, jis niekuo nesiskundė. Tiksliau šio įvykio aplinkybių nepamena, nes minėtu adresu pagal iškvietimus važiavo jau ne pirmą kartą (1 t., b. l. 163–165).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji E. Ž., kuriai ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00071-19, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d., laiko nepamena, vakare į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo jos mamos sugyventinis D. B. bei du jo sūnūs – D. B. ir D. B.. Tuo metu jos namuose nebuvo, ji buvo lauke, vedžiojo šunį. Bute buvo jos draugas A. J.. Grįžusi prie laiptinės, pamatė A. J. besiginčijantį su D. sūnumis (jie nesimušė, tik ginčijosi). D. tuo metu išvis nepastebėjo. Tuo metu buvo išgėrusi ir dėl to paaiškinti savo tolimesnių veiksmų negali. Ji įbėgo į laiptinę ir iš savo buto pasiėmė metalinį strypą, kuriuo sudavė į prie laiptinės stovėjusio D. automobilio priekinį stiklą. Kas vyko toliau, ji neatsimena, nes nuėjo namo (1 t., b. l. 181–182, 189–190).
Specialisto išvadoje Nr. G 1592/18 (03) konstatuota, kad D. B. padaryti šie sužalojimai: dešinės plaštakos III delnakaulio lūžimas, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, nugaroje, juosmens nugariniame paviršiuje kairėje, poodinės kraujosruvas nugaroje, kairiajame petyje, dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 10 trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietais bukais turinčiais ribotą, išgaubtą bei pailgą paviršių bei formą daiktais, jų dalimis, galimai teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu bei medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Dėl dešinės plaštakos delnakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Atskirai vertinant kitus išorinius mechaninius sužalojimus, jie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 132–133).
Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos – namo kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 86–92).
Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad A. J. 2018 m. rugsėjo 12 d. 00.19 val. nustatytas 1,63 prom. girtumas (2 t., b. l. 64).
Specialisto išvadoje Nr. G 447/2019 (03) konstatuota, kad A. J. buvo nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas. Sužalojimas padarytas paveikus krūtinės ląstą kietu buku daiktu, galėjo gautis ir vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Įrašai tyrimui pateiktuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytą krūtinės ląstos sumušimą A. J. galėjo patirti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. rugsėjo 11 d. paros antroje pusėje. Nustatytą krūtinės ląstos sužalojimą A. J. galėjo patirti ir griūdamas bei kontaktuodamas su kietu paviršiumi. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje A. J. sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 20).
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis A. J. 2018 m. rugsėjo 11 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – pašalinių žmonių akivaizdoje metaliniu strypu ne mažiau kaip 10 kartų sudavė D. B. į nugarą, galvą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamojo A. J. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis. A. J. veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik D. B. nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir visuomenės rimties sutrikdymas. Kaltinamojo elgesys – fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį netikėtai, be aiškios dingsties viešoje vietoje šokiravo aplinkinius (šiuo atveju įvykį stebėjusius D. ir D. B., K. Š. ir L. P.), juo buvo pademonstruotas akivaizdus ir šiurkštus visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimas, pažemintas ne tik nukentėjusysis, bet parodyta nepagarba ir kitiems netoliese buvusiems asmenims, todėl pripažįstamas įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį. Duomenų, kad buvo sutrikdyta visuomenės tvarka (pvz., būtų buvusi nutraukta ar sutrikdyta kokių nors trečiųjų asmenų darbinė veikla ar poilsis), byloje nesurinkta, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Kaltinamasis, viešoje vietoje mušdamas nukentėjusįjį, suvokė, kad veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, visuomenės rimtis, ir šių padarinių norėjo.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, be to, nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), šiais nusikaltimais kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, padarytos žalos neatlygino. Kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistas, šiuo metu yra teistas jau 8 kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalto neišnykus teistumui, 2018 m. gegužės 18 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra darbingo amžiaus. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, šių bausmių dydžius nustatant artimus apskaičiuotiems šių bausmių vidurkiams. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kadangi A. J. nusikalstamas veikas padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio priėmimo, jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu (padarytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje bei 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal šio kodekso 11 straipsnį), apėmimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Nukentėjusysis D. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 118). Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumus, emocinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, be to, dėl patirtų sužalojimų negalėjo tam tikrą laiką dirbti, o kadangi vykdė individualią veiklą, negavo nedarbingumo išmokų, dėl to tuo laikotarpiu negavo jokių pajamų. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiojo sveikatą, kaltinamasis yra darbingo amžiaus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais, suduodant metaliniu strypu ne mažiau kaip 10 kartų nukentėjusiajam į nugarą, galvą ir kitas kūno vietas, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas neabejoja, kad viešoje vietoje užpultas ir sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, patirti sužalojimai jam sukėlė nepatogumų buityje, dėl sugipsuotos rankos jis negalėjo savęs pilnavertiškai apsitarnauti, negalėjo dirbti. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, nukentėjusysis gydėsi ambulatoriškai, nebuvo hospitalizuotas, objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiškinius teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam priteisiant 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 149,61 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam D. B. suteiktas gydymo paslaugas (2 t., b. l. 5–13). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 149,61 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2022 m. vasario 21 d. pažymą Nr. APD-2022-00902, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. J. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, buvo pripažinta, jog joje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nes kaltinamasis tuo metu buvo suimtas kitoje byloje. Iš minėtos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų matyti, kad už kaltinamajam A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjant bylą valstybė patyrė 96,60 Eur išlaidų. Todėl vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į nurodytą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 96,60Eur – kaltinamojo gynėjos advokatės pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – metalinis strypas, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (1 t., b. l. 200), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas; skaitmeninė laikmena su nuotraukomis, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
A. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. J. D. B. naudai priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. J. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteisti 149,61 Eur turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo A. J. valstybės naudai 96,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – metalinį strypą, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.