Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu V. R. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnyje ir nubaustas 26 Eur bauda už tai, kad jis 2015-09-24, 12.39 val., (duomenys neskelbtini), A. Jasaičio g. esančioje stovėjimo vietoje, pastatė savo automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mokamoje zonoje ir neapmokėjo stovėjimo.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi V. R. skundas netenkintas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

V. R. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį ir prašo bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui arba išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Visų pirma, apeliantas skunde nurodo, kad, nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo pažeistos procesinės teisės normos. Teismas visą informaciją apie šią bylą dėl neaiškių priežasčių apeliantui siuntė ne ant su skundo pateikto voko nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), o adresu (duomenys neskelbtini), ir vėliau, matydamas, kad V. R. nebuvo įteiktas teismo šaukimas į 2016-02-08 posėdį, kitą šaukimą į 2016-02-24 vis tiek išsiuntė minėtu netinkamu adresu. Šį šaukimą apeliantas atsiėmė 2016-03-21 atvykęs į teismą susipažinti su jau išnagrinėta byla. Taigi teismas nebuvo pakankamai rūpestingas ir tinkamai apelianto neinformavo apie bylą, taip apribodamas jam teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymus ir duoti paaiškinimus.

V. R. skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas V. R. skundą, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, šio teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. R. kaltė, padarius ATPK 124⁵ str. 1 d. numatytą pažeidimą, yra įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta), savivaldybių funkcija. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę su išlygomis savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose numatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, suponuojantis pareigą mokėti rinkliavą pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose savivaldybės priimamuose teisės aktuose.

ATPK 124⁵ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniu, kuris įvykdė vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Taigi ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatas – šiuo atveju į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-345 patvirtintas (2014-05-29 redakcija Nr. T-284) „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatas“ (toliau – Nuostatos). Nuostatų 12 punkte nurodyta, kad nustatyto dydžio vietinė rinkliava, pastačius transporto priemonę, privalo būti sumokama nedelsiant nurodytais būdais ir tvarka. Prievolė sumokėti vietinę rinkliavą nurodoma atitinkamais kelio ženklais, nustatytais Kelių eismo taisyklėse, specialiomis informacinėmis lentelėmis, stendais ir kitomis vaizdinėmis priemonėmis (Nuostatų 10 punktas).

Kvalifikuoti asmens veiką pagal šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo pažeistas konkretus kelio ženklas, nurodantis prievolę sumokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Institucijos nutarimu, kurį pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą, V. R. nubaustas už tai, kad administracinio pažeidimo protokole nurodytu laiku jis savo automobilį „Alfa Romeo“ pastatė mokamoje zonoje (pažymėta kelio ženklu „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele „Mokamos paslaugos“) – Kaune, A. Jasaičio gatvėje esančioje stovėjimo vietoje, ir neapmokėjo stovėjimo.

Institucijos atstovai V. R. pažeidimą fiksavo fotonuotraukomis, rinkliavos kontrolieriaus A. K. tarnybiniu pranešimu. Kaip nustatyta, V. R. automobilis „Alfa Romeo“ stovėjo A. Jasaičio gatvėje. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad tiek važiuojant į A. Jasaičio gatvę Tvirtovės alėja, tiek važiuojant Eivenių gatve (kitų teisėtų būdų įvažiuoti į minėtą gatvę nėra), yra įrengti kelio ženklai „Stovėjimo zona“ su papildomomis lentelėmis „Mokamos paslaugos“ ir „Galiojimo laikas darbo dienomis“. Nors apeliantas tokį savo elgesį motyvuoja tuo, kad toje atkarpoje, kurioje jis pastatė automobilį, nereikėjo mokėti nustatyto dydžio rinkliavos, toks jo teiginys nepagrįstas.

Kelio ženklas „Stovėjimo zona“ (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 su vėlesniais pakeitimais Nr. 541) reiškia, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo. Po šiuo ženklu esančios papildomos lentelės (Kelių eismo taisyklių Nr. 828, 840) nurodo, kad už paslaugas (stovėjimą) nurodytu laiku reikia mokėti. Nėra abejonių, kad apeliantas V. R., važiuodamas į A. Jasaičio gatvę, minėtą kelio ženklą pravažiavo. O pravažiuodamas tokį kelio ženklą su papildomomis lentelėmis, turėjo neabejotinai suprasti, kad visuose keliuose, esančiuose už šio kelio ženklo (tame tarpe ir skunde minimoje A. Jasaičio gatvės atkarpoje), stovėti galima tik sumokėjus atitinkamo dydžio rinkliavą. Tačiau skundo autorius rinkliavos už stovėjimą nesumokėjo. Tai, kad važiuojant Eivenių gatve link A. Jasaičio gatvės, netrukus po kelio ženklo „Stovėjimo zona“ su papildomomis lentelėmis yra pastatytas ir papildomas kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis, nereiškia kelio ženklo „Stovėjimo zona“ reikalavimų pasibaigimo, nes tokiu atveju būtų pastatytas kelio ženklas Nr. 544 „Stovėjimo zonos pabaiga“. Kelio ženklas „Stovėjimo vieta“ šiuo atveju yra tik papildoma informacinė priemonė asmenims atvykstantiems į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę „Kauno klinikos“. Esant Eivenių gatvėje pastatytam kelio ženklui „Stovėjimo zona“, šio ženklo statyti kiekvienoje sekančioje gatvėje (taigi ir A. Jasaičio) nėra būtina ir reikalinga, ir tokia aplinkybė nedaro nesuprantamu (neaiškiu) minėto kelio ženklo galiojimo. Juolab, kad tiek Tvirtovės alėjoje, tiek Eivenių gatvėje yra pastatyti ir papildomi informaciniai ženklai su nuoroda, kad „Visose Klinikų prieigose stovėjimas yra mokamas“.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi argumentai dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamai pranešant V. R. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjamą, taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su pranešimu apie teisę įvykdyti administracinį nurodymą, taip pat apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką išsiųstas registruotu laišku į V. R. oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir įteiktas gavėjui 2015-11-16 (b. l. 49, bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas 13), kaip to reikalauja ATPK 257¹ straipsnio 1 dalies nuostatos. Apie tolesnį bylos nagrinėjimą V. R. buvo pranešama neregistruotu laišku siunčiamais pranešimais. Tokia šaukimų ir kitų dokumentų įteikimo administracinių teisės pažeidimų bylų procese dalyvaujantiems asmenims tvarka numatyta ATPK 257¹ straipsnio 2 dalyje, todėl teigti, kad teismas netinkamai V. R. informavo apie bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atmetė V. R. skundą dėl 2015 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.