Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroro Evaldo Šidlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB ,,VILKIJOS ŪKIS“, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravęs prie Panevėžio rajono savivaldybės (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), ankščiau teistas:

1. 1999-05-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 3 d., 225 str. 2 d. – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme su 1/5 turto konfiskavimu. 2000-02-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR 1999-11-25 įstatymu, bausmė sumažinta iki 3 (trijų) metų laisvės atėmimo su 1/5 turto konfiskavimu. 2000-06-15 vadovaujantis įstatymu ,,Dėl amnestijos“ bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimas. 2000-07-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatliktus 9 (devynis) mėnesius 23 (dvidešimt tris) dienas paskirtos bausmės, tačiau 2001-05-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti likusios neatliktos bausmės dalies.

2. 2001-10-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme su 1/2 turto konfiskavimu. 2001-10-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 1999-05-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas su 1/2 turto konfiskavimu. 2001-11-07 pritaikius įstatymą ,,Dėl amnestijos“ bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė – 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 6 (šešių) dienų laisvės atėmimas. 2003-02-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 6 (šešių) mėnesių 4 (keturių) dienų paskirtos bausmės.

3. 2008-05-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 215 str. 1 d. (2 veikos), 181 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) parom, bei baudžiamojo poveikio priemone – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant iki 2008-09-01.

4. 2008-09-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 306 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. 2008-09-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008-05-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms. 2011-10-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2014 liepos 1 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, t.y. atsistojęs į kovinę stovėseną – pakėlęs rankas su sugriaužtais kumščiais ir šaukdamas žodžius ,,Einam vienas ant vieno!“, ,,Duosiu į galvą!“ bei esant realiam pagrindui manyti, jog smurtas bus panaudotas, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš valstybės tarnautoją – Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos skyriaus vyresnįjį tyrėją S. K., kuris vadovaudamasis 1990-12-01 priimto (Nr. I-851) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 str. (reglamentuojančiu, kad policijos pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kurio garbę, orumą, gyvybę bei sveikatą gina LR įstatymai), Panevėžio apskrities VPK viršininko 2014-01-03 įsakymu Nr. 50-V-2 patvirtintų Panevėžio r. PK vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 5 p., 7.14 p. (reglamentuojančiais pareigą vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, kitų su policijos funkcijomis susijusių nenuolatinio pobūdžio pavedimų vykdymą), Panevėžio AVPK Panevėžio r. PK viršininko pareigas einančio R. D. 2014-07-01 patvirtintu planu Nr. 50-76-IL-961 dėl patruliavimo, siekiant užkardinti nusikaltimų darymą Panevėžio rajone, vykdė viešojo administravimo funkcijas – pagal iškvietimą buvo išvykęs aiškintis konflikto tarp D. B. ir jo sutuoktinės aplinkybių bei siekė užkardinti D. B. daromą teisės pažeidimą – necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje.

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014- 06-30 dieną, ir naktį iš 2014-06-30 į 2014-07-01 girtavo su savo draugais, ir nenakvojo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Gėrė alų ir degtinę. 2014-07-01, dienos metu, iki 17 val. dar išgėrė apie du litrus alaus 7,5 procentų stiprumo ir apie 350 gramų degtinės. Apie 17 val. D. B. paskambino telefonu savo žmonai R. B. ir su ja susipyko, nes ji pyko ant jo už tai, kad jis nenakvojo namuose. R. B. pasakė, kad su juo nebegyvens. Po to, apie 20 val. D. B. grįžo namo ir neradęs namuose nei žmonos, nei jų globotinio 8-mečio R. P., dar labiau supyko. Sužinojęs, kad jo žmona yra pas savo seserį N. J. ir ten girtauja bei ruošiasi nakvoti, jis paskambino pagalbos telefonu 112 bei pranešė kad žmona girtauja ir neprižiūri vaiko, kurį jie paėmę iš globos namų. Bet D. B. buvo per daug girtas, todėl pareigūnams ne taip paaiškino, todėl jie pagalvojo, kad tai ne jo žmona, o N. J. girtauja ir neprižiūri iš globos namų paimto vaiko. Todėl jo kviesti policininkai, kurių buvo du – vyras ir moteris, visų pirma nuvažiavo pas N. J. Kai ten išsiaiškino, kad tai jis kvietė policiją, tai policininkai su jo žmona atvažiavo pas jį į namus. Sužinojęs, kad žmona aiškino jiems nenorinti su juo gyventi ir sakiusi, kad bijo dėl jo grįžti namo, jis dar labiau supyko ir girdint policininkams, išplūdo savo žmoną visokiausiais žodžiais, rėkė, kad ji girtuokliauja, neprižiūri vaiko ir pan. Pareigūno – vyriškio perspėtas, kad nesikeiktų ir kad gali už tai būti pristatytas į policijos komisariatą, pasakė, kad gali važiuot ir nuėjo persirengti. Bet kai persirengė ir išėjo į kiemą, D. B. dar labiau suėmė pyktis, kad dėl savo žmonos dabar bus išvežtas, todėl atsistojęs prieš pareigūną muštynių pozon atstatytais kumščiais pasiūlė tam policininkui vyrui eiti pasimušti vienam ant vieno ir sakė, kad duos jam į galvą bei keikėsi. Dėl to buvo surakintas antrankiais ir išvežtas į policijos komisariatą. Supranta, kad kviesdamas policininką muštis tokiu būdu grasino pareigūnui panaudoti prieš šį fizinį smurtą bei pasipriešino jam ir taip pažeidė įstatymą. Dėl to nuoširdžiai gailisi (34-35, 38-39 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1. Nukentėjusiojo S. K. apklausos metu duotais parodymais, kurioje jis parodė, kad 2014-07-01 kartu su Panevėžio AVPK Panevėžio RPK tyrėja I. K., patruliavo Panevėžio rajone, pagal 2014-06-20 patvirtintą darbo planą Nr. 50-76-IL-899. Patruliavo tarnybiniu automobiliu ,,Mitsubichi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su skiriamaisiais policijos ženklais, o patys buvo su tarnybinėmis uniformomis ir ekipiruote. 19.22 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį daugiabutį, nes N. J. iš globos namų yra pasiėmusi vaiką, jo neprižiūri ir girtauja. Nuvykus nurodytu adresu, N. J. paaiškino, kad ne ji, o jos sesuo R. B. iš globos namų yra paėmusi mažametį vaiką, kurį augina kartu su savo vyru D. B. ir kad jie yra susipykę dėl neištikimybės, todėl sesuo išgėrė alkoholinių gėrimų bei apie 17 val. atėjo pas ją ir prašėsi kartu su savo globotiniu pernakvoti. Ji seserį sutiko priglausti. R. B. patvirtino susipykusi su vyru ir pasakiusi jam, kad su juo

nebegyvens. Todėl D. B. labai supyko ir pranešė policijai, kad ji girtauja ir neprižiūri globojamo vaiko. Po to jie su R. B., pastarosios prašymu, nuvyko į jos namus (duomenys neskelbtini). S. K. su R. B. įėjus į namą, kieme jis išgirdo I. K. šaukiant jį vardu. S. K. išėjus į kiemą, jis pamatė girtą vyriškį, kuris atbėgo agresyviai nusiteikęs ir šaukė esąs R. B. vyras D. B.. Kadangi D. B. išplūdo R. B. ir jį necenzūriniais žodžiais, tai S. K. perspėjo jį kad liautųsi chuliganiškai elgtis viešoje vietoje, nevartotų necenzūrinių žodžių, nes viskas vyko kieme. Bet D. B. neklausė ir toliau plūdosi. Tada S. K. pasakė, kad jei jis nesiliaus, tai bus pristatytas į Panevėžio policijos komisariatą. Tada D. B. dar labiau susinervino ir pasakė važiuosiąs į komisariatą, bet tik persirengs. Kai grįžo iš namo persirengęs, D. B. vėl pradėjo jį ir I. K. plūsti necenzūriniais žodžiais bei atsistojęs į muštynių stovėseną, pasakė jam: ,,Einam vienas ant vieno“ bei pridūrė, kad tuoj duos jam į galvą. S. K. suprato, kad D. B. nevykdys teisėtų policijos darbuotojų nurodymų ir kad grasina panaudoti fizinį smurtą, t.y. jį sumušti, todėl, norėdamas išvengti sunkesnių pasekmių, panaudojo kovinius veiksmus, užlaužė D. B. rankas, uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį. Apie D. B. grasinimus smurtu pranešė Panevėžio AVPK budėtojui. Važiuojant į Panevėžio AVPK, D. B. jį ir I. K. vadino įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, grasino jį sumušti, suspardyti ir kitaip fiziškai susidoroti. Po to pradėjo rankomis daužyti sau per veidą ir rėkti, kad apkaltins juos jį sumušus. Tada I. K. sustabdė automobilį, o jis D. B.

rankas surakino šiam už nugaros, kad šis nesusižalotų. Važiuojant toliau, D. B. vėl plūdo

juos įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino suspardyti I. K., o jam nupjauti galvą ir

užkasti. Pristačius D. B. į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK laikino sulaikymo patalpas,

Panevėžyje, A. Smetonos g. 33, šis toliau elgėsi agresyviai, nevykdė minėto komisariato pareigūno

nurodymų, bei atsisakė tikrintis alkotesteriu girtumą. Kadangi D. B. nevykdė teisėtų

policijos pareigūnų nurodymų, grasino jam ir I. K. kaip policijos pareigūnams, todėl buvo

pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Policijoje jis dirba daug

metų, tačiau tokie D. B. veiksmai jį žeidė, necenzūriniai žodžiai bei grasinimai žemino jo garbę ir orumą (12-14 b.l.).

2. Liudytojos I. K. apklausos metu duoti parodymai, kurie analogiški nukentėjusiojo S. K. parodymams (16-18 b.l.).

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo D. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis ankščiau teistas (43-49 b.l.), nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, baustas administracine tvarka (72-75 b.l.); psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (78 b.l.).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Prokuroras pareiškimu siūlo D. B. skirti iš esmės simbolinę bausmę – 3 MGL dydžio baudą. BK 47 str. 3 d. 2 p. nurodo, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatoma bauda iki 500 MGL dydžio. Įvertinus tai, bei tai, kad kaltinamajam nustatytos ir atsakomybę lengvinanti bei atsakomybę sunkinanti aplinkybės, teisimo manymu prokuroro pasiūlytos bausmės skyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai. Todėl teismas skiria didesnę baudą nei pareiškimu prašo prokuroras.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytina D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal BK 286 str. ir paskirti jam 9 MGL (1170 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą.

Įskaityti į bausmę D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad D. B. neatlikta bausmės dalis yra – 4 MGL (520 Lt).

Išaiškinti D. B., kad jam, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, bauda išieškoma priverstinai.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.