Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, – pareiškėjui A. P.,

administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus įgaliotiems atstovams Laimučiui Vaškevičiui, Antanui Pocevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl 2010-09-03 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-09-03 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Zenono Galadausko nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 008 A. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159-2 str. 5 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda.

Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2010-08-23 buvo nustatyta, jog pareiškėjas Šakių rajone, Kidulių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nuomojamame 0,51 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, priklausančiame Lietuvos valstybei, neturėdamas valstybinės žemės savininko sutikimo ir supaprastinto statinių projekto, savavališkai 2010 metų balandžio mėnesį pastatė du II grupės nesudėtingus statinius: 2 m aukščio ir 25 m ilgio apsauginio tinklo tvorą, pagalbinį vieno aukšto 3x4 m (12 kv.m. ploto) medinį pastatą, dengtą šiferio lapais. Institucijos pareigūnai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 3 p. reikalavimus.

Pareiškėjas skunde (b.l. 3-14) ir teismo posėdžio metu prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepilnai ištyrus bei netinkamai įvertinus surinktų įrodymų visumą ir tuo pažeidžiant ATPK normas, reglamentuojančias administracinio teisės pažeidimo bylų nagrinėjimą bei nuobaudų skyrimą. 2010-06-23 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininkę su prašymu leisti jo nuomojamame žemės sklype pastatyti 2 laikinus statinius ir sklypą aptverti 2 metrų aukščio bei 25 metrų ilgio tvora. Į šį oficialiai užregistruotą prašymą pareiškėjas jokio oficialaus atsakymo negavo. Žodžiu Marijampolės apskrities viršininko administracijos pareigūnai jam leido pastatyti statinius iš Lietuvos valstybės nuomojamame žemės sklype. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklype pastatyti statiniai (medinis pastatas, tvora) yra I grupės nesudėtingi laikini statiniai, todėl jiems statyti netaikomi jokie apribojimai. Institucijos pareigūnai į šį pareiškėjo paaiškinimai nepagrįstai neatsižvelgė, todėl medinį pastatą ir tvorą neteisingai vertino kaip II grupės nesudėtingus statinius. I grupės nesudėtingiems statiniams nereikalingas statybos leidimas, statinio projektas ir pan. Dėl to nepagrįstai pareiškėjui buvo inkriminuotas Statybos įstatymo normų pažeidimas. Be to, žemės sklypą aptverti tvora pareiškėją įpareigojo gyvūnų globos ir laikymo bei šunų registravimo Šakių rajono savivaldybėje taisyklių XI skyriaus nuostatos.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgalioti atstovai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė nutarimą palikti nepakeistą, tačiau neatmetė galimybės dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo.

Institucijos, paskyrusios administracinė nuobaudą, įgalioti atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas ir yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis. Pareiškėjo nuomojamame žemės sklype esančių statinių statybą reglamentuoja Nesudėtingų ir laikinų statinių STR. Šio STR bendrosiose pastabose (1, 2 lentelės) apibrėžti laikini statiniai. Pareiškėjo pastatyti statiniai yra 1 grupės nesudėtingi statiniai, tačiau pažeidimo protokole pagrįstai nurodyta, kad ginčo statiniai yra 2 grupės nesudėtingi statiniai. Statiniai yra I grupės nesudėtingi statiniai, tačiau jiems taikomi II grupės nesudėtingų statinių reikalavimai. Tai reglamentuoja STR 4 p. 4 d., 12 d. .4 p. 2 p. p. Jeigu paminėti pastatai būtų žemės valdoje, kuri pareiškėjui priklausytų nuosavybės teise, situacija būtų kitokia. Šiuo metu pareiškėjas yra žemės valdos savininkas ir Institucija jam jokių pretenzijų dėl statinių jau neturi. Be to, pastatyta tvora yra 2 metrų aukščio ir tai yra II grupės nesudėtingas statinys, kuriam reikalingas supaprastintas projektas. Esmės nekeičia, ar tvora 2 yra metrų aukščio, ar 1,8 metro aukščio, nes pažeidimo padarymo metu pareiškėjas nebuvo žemės sklypo savininkas. Paminėto STR 8 p. taip pat apibrėžia ir statinio sąvoką, todėl ginčo statiniai atitinka visus statiniui keliamus reikalavimus. Laikinas statinys yra taip pat vertinamas kaip statinys. Esminė prielaida patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn buvo tai, jog jis neturėjo Marijampolės apskrities viršininko sutikimo statyti iš Lietuvos valstybės nuomojamame žemės sklype statyti statinius. Įgalioti atstovai taip pat paaiškino, kad administracinės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista, nenustatytos nei atsakomybę lengvinančios, nei atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Pareiškėjo teismui pateiktų, taip pat prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 008 dokumentų (b.l. 17-22, 25-29, 33-61) duomenų visuma patvirtina aplinkybes, kad 2010-08-23 kompetentingos Institucijos pareigūnai nustatė, jog pareiškėjas Šakių rajone, Kidulių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nuomojamame 0,51 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, priklausančiame Lietuvos valstybei (2010-04-28 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 181), neturėdamas valstybinės žemės savininko sutikimo ir supaprastinto statinių projekto, savavališkai apie 2010 metų balandžio mėnesį pastatė du I grupės nesudėtingus statinius, kuriems taikomi II grupės nesudėtingų statinių reikalavimai: 2 m aukščio ir 25 m ilgio apsauginio tinklo tvorą, pagalbinį vieno aukšto 3x4 m (12 kv.m. ploto) medinį pastatą, dengtą šiferio lapais. 2010-08-23 nuomojame žemės sklype esamai situacijai užfiksuoti buvo surašytas savivališkos statybos aktas Nr. SSA-40-100823-00012, kuriame detaliai aprašyti pareiškėjo nuomojamame sklype esantys statiniai: 92 m aukščio ir 25 m ilgio tvora, pagalbinis pastatas 3x4 m). Šie statiniai juridiškai buvo įvertinti kaip II grupės nesudėtingi statiniai. Pareiškėjas 2010-06-23 kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininkę (b.l. 26-26-29) su prašymu leisti iš Lietuvos valstybės nuomojamame žemės sklype pastatyti laikinus statinius. Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog valstybinės žemės nuomotojas teisės aktų nustatyta tvarka atsakė į šį pareiškėjo prašymą. Institucijos pareigūnai konstatavo, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 3 p., taip pat STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimus (reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas ir, tuo pačiu, supaprastintas statinių projektas). Duomenų, kad praeityje pareiškėjas buvo baustas už tokios pat rūšies pažeidimus administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. 2011-01-12 pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjas sklypą, kuriame stovi ginčo statiniai, įsigijo privačios nuosavybes teise (b.l. 76-77).

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą pakeistinas, pareiškėjui paskirtina švelnesnė administracinės nuobaudos rūšis, negu numatyta administracinę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijoje, o pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 124 str. 1 d. 5 p.).

Teisės pažeidimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojusi ATPK 159-2 str. 5 d. redakcija (priimdamas procesinį sprendimą teismas taip pat vadovaujasi ir Statybos įstatymo bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakcijomis galiojusiomis teisės pažeidimo padarymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu) numatė, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) miestelyje ar kaime neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo 200 Lt iki 2000 Lt. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 3 p. reikalavimus. Teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio analizė patvirtina, jog pareiškėjas taip pat pažeidė ir poįstatyminio teisės akto - Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2. p., Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 p. nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui priklausantys I grupės nesudėtingi statiniai (STR 1 lentelė) buvo pastatyti Lietuvos valstybei priklausančiame žemės sklype, pareiškėjas neturėjo žemės valdytojo (MAVA) sutikimo dėl nesudėtingų statinių statybos nuomojamame sklype, todėl šiems statiniams taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai (STR Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 p.). Dėl šių aplinkybių visumos teismas konstatuoja, kad Institucija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas turėjo gauti MAVA leidimą bei paruošti supaprastintą statinių projektą ir gauti kompetentingos institucijos pareigūno pritarimą projektui (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 3 p., ABTĮ 57 str.). Teismas pabrėžia, kad Statybos įstatymo 12 str. numatytos statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės, Statybos įstatymo 23 str. įtvirtinti reikalavimai, susiję su statybos leidimo išdavimu, galiojimu ir pan., o Statybos įstatymo 23-1 str. numatyta statybos leidimo išdavimo supaprastinta tvarka. Kaip jau buvo paminėta STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 p. numatyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 p.p. rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 2 lentelės bendrosiose pastabose be kitų nuostatų įtvirtinta nuostata, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Įvertinus teismui pateiktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pastatyta tvora bei ūkinis pastatas visiškai atitinka statiniams keliamus reikalavimus (Statybos įstatymo 2 str. 2 d., 4 d., 6 d., 7 d., STR 8 p.). Taigi, teismui pateiktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto 159-2 str. 5 d.., sudėtis (ATPK 256 – 257 str., ABTĮ 57 str.).

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų duomenų matyti, kad, skiriant administracinę nuobaudą pareiškėjui, jo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas su tokia Institucijos pareigūno išvada iš esmės sutinka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už tokios rūšies pažeidimus. Pareiškėjui buvo paskirta nežymiai mažesnė negu sankcijos vidurkis bauda. Teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę, jo materialinę padėtį ir į tai, jog praeityje jokių panašių pažeidimų nebuvo padaręs, pergyvena dėl susiklosčiusios ginčo situacijos, į jo kreipimąsi į žemės sklypo savininko patikėtinį (MAVA) dėl leidimo statyti statinius gavimo ir šios Institucijos nereagavimą į oficialų pareiškėjo (nuomininko) prašymą, taip pat ir į tai, jog šiuo metu pareiškėjas yra žemės sklypo savininkas, taip pat į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 20 str., 30 str., 30² str.) daro išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda nevisiškai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijams (ATPK 30-1 str. 1 d.). Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30-1 str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N 9– 827/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje N3-1900/2006 ir t.t.). Dėl to, remiantis ATPK 30-1 str. nuostatomis bei taikymo praktika, yra pakankamas pagrindas pareiškėjui sušvelninti administracinę atsakomybę - paskirtą administracinę nuobaudą (1000 Lt baudą) pakeisti į kitos rūšies administracinę nuobaudą - įspėjimą. Kaip jau buvo paminėta, darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia ir į tai, kad praeityje pareiškėjas nebaustas už panašius pažeidimus, savo veiksmų iš esmės neneigė, dėjo pastangas gauti leidimą iš žemės sklypo savininko patikėtinio, nenustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to, pažeidimas jokių sunkių pasekmių nesukėlė, o jam tapus žemės sklypo savininku išnyko pagrindas taikyti administracinę atsakomybę. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį. Tokią praktiką iš esmės panašiose situacijose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. LVAT 2009-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N502-831/2009 ir kt.).

Teismas pabrėžia, kad nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės bei teisės aktų, reglamentuojančių ginčo santykius, analizė duoda pakankamą pagrindą konstatuoti pažeidimo sudėties buvimą pareiškėjo veiksmuose, todėl likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais ir, tuo pačiu, neduodančiais pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti ATPK 250 str. nuostatas, todėl teismas jų detaliau neaptarinėja ir neanalizuoja.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti 2010-09-03 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Zenono Galadausko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 008, kuriuo A. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159-2 str. 5 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda, ir A. P. paskirti švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį - įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.