Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-27 · Administracinė byla Nr. A-492-3297-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-27
Bylos Nr.
A-492-3297-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00498-2009-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Trečiasis asmuo
R. J.
Pareiškėjas
I. Č.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Kategorijos
  • 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-3297/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00498-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,atsakovų atstovams Loenelai Gelmanienei, Neringai Joneliūnaitei,trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatei Neringai Milašienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Č. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo R. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja I. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 5–7) bei patikslintais skundais (I t., b. l. 166–167, II t., b. l. 5–7) ir prašė atnaujinti terminą apskųsti 2005 m. spalio 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos R. M. (J.) išduotą statybos leidimą Nr. 38-3GR597-590 (toliau – ir Statybos leidimas) ir jį panaikinti, atnaujinti terminą apskųsti Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2005 m. spalio 5 d. protokolą Nr. GR597-590 ir jį panaikinti bei panaikinti 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 538 paskirtos komisijos 2007 m. lapkričio 6 d. surašytą rekonstruoto buto Archyvo g. (duomenys neskelbtini), Kaune pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. raštu Kauno apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ją informavo, jog 2005 m. spalio 12 d. R. M. (J.) išdavė statybos leidimą rekonstruoti butą Nr. 7, įrengiant patalpas mansardoje. Paaiškino, kad gyvenamasis namas Archyvo g. (duomenys neskelbtini), Kaune iki nacionalizacijos priklausė jos giminaičiams, todėl 1998 m. kovo 3 d. ir 2005 m. birželio 6 d. jai atkurtos nuosavybės teisės į visą namą, išskyrus 60,88 m² butą Nr. 7, kuriame gyvena R. J. ir jai tenkančią 24/100 namo dalį palėpėje. Nurodė, kad 2004 m. gavo anketą, kurioje buvo prašoma pritarti R. J. buto rekonstravimui, įrengiant palėpės dalį. Rekonstrukcijos projektas nebuvo pateiktas, nebuvo aišku kurioje vietoje bus rekonstruojama, todėl tokio sutikimo pareiškėja nedavė. Aiškino, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant jos, kaip savininkės, turtinius interesus, kadangi nebuvo visų namo gyventojų sutikimo, nes visi butai, išskyrus butą Nr. 7, priklausė pareiškėjai. Pažymėjo, kad prasidėjus darbams, 2006 metais ji kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau paaiškinimo negavo. Aiškino, kad kol vyko darbai, manė, kad R. J. rekonstruoja sau priklausančią pastogės dalį, tačiau rekonstravus palėpę paaiškėjo, kad statybos darbai atlikti didesnėje nei R. J. priklauso palėpės dalyje. Dėl to kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją ir 2009 m. rugsėjo 14 d. raštu jai buvo atsakyta, kad yra išduotas Statybos leidimas rekonstrukcijos darbams. Pareiškėja teigė, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalies 2 ir 9 punktų reikalavimus, kadangi išduotas nesant bendraturčių sutikimo ir nepateikus nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į rekonstruotos palėpės papildomą dalį. Taip pat pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 218 patvirtinto statybos techninis reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR „Statybos leidimas) 15.3 ir 15.10 punktų nuostatos. Pažymėjo, kad nagrinėjant šią administracinę bylą teisme 2010 m. birželio 21 d. Nuolatinės statybos komisijos pirmininkas raštu Nr. 40-2-864 nurodė, kad Statybos leidimas išduotas vadovaujantis 2005 m. spalio 5 d. komisijos protokolu Nr. GR597, dėl šio akto pareiškėja 2010 m. liepos 23 d. patikslino skundą. Aiškino, kad praleidusi terminą skųsti šį aktą dėl svarbių priežasčių, kadangi tik šios administracinės bylos procese sužinojusi apie tokį protokolą, o minėtu raštu jai jau konkrečiai atsakyta. Teigė, kad šis protokolas priimtas neįvertinus rekonstrukcijos projektinės ir su ja susijusios dokumentacijos, kadangi palėpės rekonstrukcija buvo rengiama į didesnį plotą, nei nuosavybės teise valdė R. M. (J.). Pareiškėja aiškino, kad bylos nagrinėjimo metu taip pat sužinojo, kad atlikus rekonstrukcijos darbus, 2007 m. lapkričio 6 d. priimtas buto pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuris taip pat pažeidžia jos teises, kadangi suvaržo teisę naudotis nuosavybe. Aiškino, kad apie jį sužinojo 2010 m. gruodžio 17 d., kai teismo posėdyje jį pateikė R. J.. Teismo posėdyje paaiškino, kad nepraleido termino apskųsti Statybos leidimo, kadangi apie jį sužinojo iš Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugsėjo 14 d. rašto. Aiškino, kad 2006 metais jos pareiškimą dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų nagrinėjo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir Žaliakalnio PK) pareigūnai, tačiau su medžiaga nesusipažino, skundo atsisakė.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 38–40) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad Statybos leidimas išduotas, rekomendavus savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, kuri patikrino visus su tuo susijusius dokumentus, buvo gauti reikiami gyventojų sutikimai. Pažymėjo, kad tuo metu pareiškėjai nuosavybės teise priklausė tik butas Nr. 1, butai Nr. 4, 5 ir 6 priklausė Kauno miesto savivaldybės tarybai, o butas Nr. 7 priklausė R. J.. Akcentavo, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatos reikalavo daugumos bendraturčių sutikimo. Pažymėjo, kad rekonstrukcijai pritarė 4 patalpų savininkai, todėl Statybos leidimas išduotas teisėtai. Teigė, kad pareiškėja praleido terminą ginčyti Statybos leidimą. Aiškino, kad ji pati gyveno ginčo name, matė vykdomą rekonstrukciją, todėl elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę sužinoti apie Statybos leidimą. Teisme atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad pareiškėja 2006 metais kreipėsi į Žaliakalnio PK dėl vykdomų rekonstrukcijos darbų, policijos institucijos medžiagoje yra ginčijamas statybos leidimas, o tyrimas nutrauktas pareiškėjos prašymu. Tai, atsakovo nuomone, rodo, kad jau tuomet ji žinojo apie išduotą statybos leidimą. Aiškino, kad nėra pagrindo naikinti ir 2007 m. lapkričio 6 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kadangi rekonstrukcijos darbai atlikti vadovaujantis Statybos leidimu bei remiantis projektu.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcijos Kauno skyrius) atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 10–13) prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti 2007 m. lapkričio 6 d. statinio tinkamu naudoti pripažinimo aktą, tačiau nesilaikė nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusių Statybos įstatymo pakeitimų. Paaiškino, kad šio įstatymo 28¹ straipsnis nustato tvarką, kaip šalinami statybos padariniai pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Teigė, kad šioje situacijoje pareiškėja turėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kadangi rekonstrukcija yra baigta. Pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-538 sudaryta komisija apžiūrėjo rekonstruotą butą, patvirtino, kad rekonstrukcijos darbai atlikti pagal statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, turint statybos leidimą, atitinka buto rekonstravimo projektą, kuris suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje, todėl pagrįstai priėmė ginčijamą buto pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Mano, kad pareiškėja praleido terminą ginčyti Statybos leidimą, kadangi Žaliakalnio PK medžiagoje surinkti duomenys įrodo, jog jau 2006 m. balandžio mėnesį jai buvo žinoma apie tokio leidimo išdavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. ir jos atstovas prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja nuo rekonstrukcijos pradžios žinojo apie Statybos leidimą. 2006 m. kovo–balandžio mėnesiais, kai rekonstrukcijos darbus apskundė policijai, ji su pareiškėja išsiaiškino, nurodė apie Statybos leidimo rekonstruoti butą gavimą, todėl pareiškėja paprašė skundo tyrimą nutraukti. Dėl to pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą ir ginčyti Statybos leidimą. Aiškino, kad papildomą palėpės plotą rekonstravo, tačiau juo nesinaudoja.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu (II t. b. l. 49–54) pareiškėjos skundą tenkino – atnaujino terminą skundui dėl 2005 m. spalio 5 d. Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. GR 597 panaikinimo paduoti; panaikino Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. GR597; panaikino 2005 m. spalio 12 d. Kauno miesto savivaldybės išduotą statybos leidimą Nr. 38-3GR597-590; panaikino 2007 m. lapkričio 6 d. rekonstruoto buto Archyvo g. (duomenys neskelbtini), Kaune pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, jog pareiškėja jau 2006 metais žinojo apie Statybos leidimą. Pažymėjo, kad remiantis Žaliakalnio PK medžiaga, gali būti daroma prielaida, kad pareiškėja turėjo žinoti apie tokio dokumento egzistavimą, tačiau pareiškėja tai neigė, o kitų įrodymų nepateikta. Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių tiesioginių faktinių duomenų, išskyrus 2009 m. rugsėjo 14 d. raštą apie tai, kad pareiškėjai kaip nors būtų žinoma apie Statybos leidimą, todėl vertino, kad pareiškėja nepraleido įstatymo nustatyto termino jį ginčyti. Vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 17 d. nutartimi, teismas nusprendė, kad ši byla nagrinėtina administraciniame teisme. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad prieš išduodant Statybos leidimą, nebuvo gauti namo butų savininkų sutikimai. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2004 m. rugsėjo mėnesį, kai buvo vykdoma bendraturčių apklausa, ginčo namo bendraturčiais buvo I. Č., R. M. (J.) ir Kauno miesto savivaldybės taryba. Teismas pažymėjo, kad tik viena pareiškėja kaip bendraturtė nesutiko su rengiama palėpės rekonstrukcija, nes Kauno miesto savivaldybė, išduodama statybos leidimą, išreiškė tokį sutikimą. Sulyginęs UAB „Genezė“ pateiktą Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2005 m. rugsėjo 21–22 d. protokolo Nr. GR597 egzempliorių ir Žaliakalnio PK pateiktą šio dokumento egzempliorių su Nuolatinės statybos komisijos pirmininko prierašu apie nevisiškai išspręstos projektavimo problemas, teismas nustatė, kad išduodant leidimą, buvo vadovautasi protokolu, kuriame nebuvo Nuolatinės statybos komisijos pirmininko prierašo. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiame procese kilo abejonių dėl projekto atitikimo realiai situacijai, tačiau jų (abejonių) neaiškiais motyvais neliko. Teismas akcentavo, kad šių aplinkybių neaiškumą patvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas 2010 m. birželio 21 d. raštu Nr. 40-2-864 pareiškėjai nurodydamas, kad atsižvelgiant į R. M. (J.) turėtą 15,75 m² pastogės dalį, po rekonstrukcijos jos plotas turėjo padidėti 34,87 m², o projektas perengtas įrengiant 58,29 m² ploto pastogę, t. y. projektas atliktas nesilaikant projektavimo sąlygų sąvado, o Nuolatinė statybos komisija buvo suklaidinta pateikto derinimui projekto, kuriame buvo nurodyta, jog bendrasavininkių naudojamas plotas po rekonstrukcijos išlieka nepakitęs. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad Nuolatinė statybos komisija neatlikto jai nustatytų reikalavimų patikrinti projekto teisėtumą, proceso metu kilo abejonių, kurios nebuvo pašalintos, todėl pripažino, kad Nuolatinės statybos komisijos protokolas yra neteisėtas, o vadovaujantis juo, buvo išduotas Statybos leidimas, kuris taip pat pažeidžia pareiškėjos teises. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja patikslintu skundu 2010 m. liepos 23 d. prašė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Nuolatinės statybos komisijos akto panaikinimo. Nurodė, kad apie šio akto buvimą sužinojo tik administracinės bylos nagrinėjimo metu, o tikslias žinias 2010 m. birželio 21 d. raštu Nr. 40-2-864 suteikė Urbanistikos skyriaus vedėjas. Teismas nutarė terminą atnaujinti nustatęs, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja aiškindamasi Statybos leidimo išdavimo aplinkybes, būtų informuota ir apie Nuolatinės statybos komisijos aktą. Teismas vertino, kad byloje tiksliai nustatyta, jog tokios žinios jai suteiktos Urbanistikos skyriaus vedėjo raštu. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismų praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas apibendrinimu ir padarė išvadą, kad bet kokiu atveju teismas privalo vertinti statybos leidimo išdavimo pagrįstumą, t. y. net ir nesant skundo dėl Nuolatinės statybos komisijos akto teisėtumo bei nesant jam panaikintam, būtina atskirai įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad Nuolatinės statybos komisijos aktas priimtas ir rekomenduota išduoti statybos leidimą pagal projektinę dokumentaciją, kuri be teisinio pagrindo praplėtė R. M. (J.) turtines pretenzijas į jai tenkančią namo bendro naudojimo dalį. Teismas padarė išvadą, kad taip buvo pažeisti pareiškėjos turtiniai interesai, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procesas į visą namą Archyvo g. (duomenys neskelbtini) (išskyrus butą Nr. 7) buvo pradėtas, ginčų dėl jos, kaip vienintelės pretendentės, nekilo. Teismas nelaikė svarbia aplinkybe, kad Statybos leidimo išdavimo metu dar nebuvo įvykdyta butų Nr. 4, 5 ir 6 nuomininkams valstybės suteikta garantija, tačiau nuosavybės teisės į šias patalpas bei į bendro naudojimo patalpų dalį pareiškėjai jau buvo atkurtos. Teismas konstatavo, kad šioje situacijoje ginčijamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto neteisėtumą lemia tai, kad teisinis pagrindas atliktai rekonstrukcijai buvo Statybos leidimas, kuris pažeidė pareiškėjos teises, todėl nutarė taikyti teisėje galiojančią nuostatą, kad iš neteisės teisė negali atsirasti, ir padarė išvadą, kad dėl to statinio tinkamu naudoti pripažinimo aktas taip pat pažeidžia pareiškėjos teises. Teismas akcentavo, kad šią išvadą patvirtina ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011 m. balandžio 4 d. raštas Nr. (32.7.2.)S-2394805, kuriuo pareiškėjos atstovė buvo informuota, kad R. M. (J.) siekė įregistruoti 49,31 m² pastogės dalį, kuri buvo didesnė nei turėta nuosavybė ir dėl to atsisakyta šią patalpos dalį registruoti, nes turi būti pateikiamas ir pastogės patalpų perleidimo sandoris.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 60–63), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino daugiau reikalavimų, nei pareiškėja buvo pareiškusi, t. y. nei skunde, nei patikslintame skunde, gautame teisme 2010 m. gruodžio 31 d. pareiškėja nereiškė reikalavimų atnaujinti terminą skundui dėl 2005 m. spalio 5 d. Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. GR597 panaikinimo paduoti bei panaikinti 2005 m. spalio 5 d. Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. GR597. Akcentuoja, kad teismas nurodė, jog nurodytus reikalavimus pareiškėja yra pareiškusi 2010 m. liepos 23 d. patikslintu skundu, bet R. J. atkreipė dėmesį, kad šio patikslinto skundo teismas nėra priėmęs ir tai patvirtina 2010 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio protokolinė nutartis. Atkreipia dėmesį į tai, kad patikslintame skunde pareiškėja nurodo, jog protokolo neskundžia ir dėl to, kad savivaldybės administracijos vadovui rekomendacijos nebuvo privalomos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnio ir 7 straipsnio l dalį, nes buvo akivaizdžiai šališkas.

2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio l dalį, nes neteisėtai nusprendė, jog pareiškėja nepraleido termino skųsti 2005 m. spalio 12 d. išduoto statybos leidimo. Teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai atmetė Žaliakalnio PK patikrinimo medžiagoje nuo 2006 m. kovo 17 d. iki 2006 m. balandžio 12 d. surinktus įrodymus. Pažymėjo, kad svarbu įvertinti pareiškėjos 2006 m. kovo 17 d. pareiškimo policijai turinį. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai patikėjo pareiškėjos teigimu, jog ji Statybos leidimo policijos patikrinimo medžiagoje nematė. Mano, kad policijos patikrinimo medžiagoje esančių dokumentų visuma patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja jau 2006 m. balandžio 12 d. žinojo, kad R. J. pradėti palėpės rekonstrukcijos darbai yra vykdomi teisėtai, turint statybos leidimą šiems darbams, priešingu atveju, jai nebuvo pagrindo prašyti nutraukti pareiškimo nagrinėjimą, juolab, kad rekonstrukcijos darbai palėpėje nė dienai nebuvo sustabdyti, bet intensyviai vyko toliau ir šio fakto pareiškėja, kuri gyvena tame pačiame name, negalėjo nematyti. Akcentuoja, kad tai, jog pareiškėja žinojo apie Statybos leidimą anksčiau, nei kreipėsi į teismą, patvirtina ji pati 2009 m. liepos 24 d. prašyme Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriui. Atkreipia dėmesį, jog Statybos leidimas nuo 2006 m. sausio 5 d. buvo įregistruotas viešame registre, o tai turėtų būti prilyginama paskelbimui, todėl pareiškėja praleido terminą ginčyti Statybos leidimą, pagal kurį palėpės rekonstrukcija buvo užbaigta 2007 m. rugsėjo mėnesį ir pagal prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtas nuotraukas, akivaizdu, jog nežinoti apie vykdomą rekonstrukciją pareiškėjai buvo neįmanoma.

3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nustatė, jog Nuolatinės statybos komisijos aktas ir jo pagrindu išduotas Statybos leidimas pagal projektinę dokumentaciją, be teisinio pagrindo praplėtė R. J. turtines pretenzijas į jai tenkančią namo bendro naudojimo dalį, tuo pažeidžiant pareiškėjos turtinius interesus. Paaiškina, kad pastato, Archyvo g. (duomenys neskelbtini) butų daugumos savininkų sutartis dėl pastogės pasidalinimo buvo pasirašyta 2004 m. vasario 20 d. Pagal ją bei pagal VĮ Registrų centro paruoštą pastato – palėpės dalių apskaičiavimo projektą, R. J. priklauso 0,24 idealinės dalys, kas sudaro 15,57 m² ploto palėpėje, palėpės projektas buvo parengtas įvertinus nurodytus dokumentus, nes projekto architektūriniuose – funkciniuose sprendimuose yra nurodyta, jog pastogės plotas iki rekonstrukcijos yra 64,88 m², iš jų R. M. priklauso 15,57 m² ploto pastogės dalis. Taip pat nurodyta, jog viso name yra 5 butai, todėl likusiems be R. J. keturiems butams priklauso 49,31 m² pastogės ploto, kas atitinka pareiškėjai priklausantį palėpės plotą. Projekte pažymėta, jog statytojas (šiuo atveju – R. J.), įsirengdamas mansardinį aukštą virš savo buto, savo lėšomis rekonstruoja dalį pastogės, atstatydamas 49,31 m² plotą kitų butų savininkams. Rekonstrukcija buvo atlikta pagal Statybos leidimą, nenukrypstant nuo projekto ir šią aplinkybę patvirtino 2007 m. lapkričio 6 d. rekonstruoto buto Archyvo g. (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas. 2007 m. VĮ Registrų centro atlikti pastogės kadastriniai matavimai (atlikus rekonstrukciją) patvirtina, kad be R. J. įrengtos palėpės dalies, likusių 4-ių butų savininkei pareiškėjai liko 49,31 m² plotas neįrengtos palėpės.

4. Pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino, kokia problema iškilo Nuolatinės statybos komisijos pirmininkui 2005 m. rugsėjo 22 d. bei kaip ji buvo sprendžiama, jei 2005 m. spalio 5 d. komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorius pasirašė, jog komisija rekomenduoja išduoti statybos leidimą. Atkreipia dėmesį, jog teismas 2010 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi buvo nutaręs kviesti į posėdį Nuolatinės statybos komisijos pirmininką R. K., tačiau ši nutartis liko neįvykdyta. Mano, kad tuo teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnio nuostatas.

5. Paaiškina, kad po teismo sprendimo paskelbimo, ji kreipėsi į Nuolatinės statybos komisijos pirmininką R. K., kuris paaiškino, jog 2005 m. rugsėjo 22 d. Protokole padaręs įrašą dėl to, jog projektinėje dokumentacijoje nebuvo žemės sklypo bendraturčio sutikimo palėpės rekonstrukcijai. Pateikus 2005 m. spalio 3 d. Kauno apskrities viršininko sutikimą, t. y. pašalinus trūkumą, komisijos pirmininkas ir sekretorius 2005 m. spalio 5 d. pasirašė protokolą, rekomenduojantį išduoti leidimą.

6. Teigia, kad teismas neteisėtai nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo 2010 m. birželio 21 d. raštas Nr. 40-2-864 patvirtino, jog projektas atliktas nesilaikant projektavimo sąlygų sąvado, įrengiant 58,29 m² ploto pastogę, Nuolatinė statybos komisija buvo suklaidinta pateikto derinimui projekto, kuriame buvo nurodyta jog bendraturčių naudojamas plotas po rekonstrukcijos lieka nepakitęs. Mano, kad teismas negalėjo vadovautis tokiais teiginiais, kurie nebuvo nei pagrįsti, nei argumentuoti ir kad Urbanistikos skyriaus vedėjui įstatymais nėra suteikta teisė atlikti statybų valstybinę priežiūrą. Taip pat mano, kad teismas neteisėtai vertino pareiškėjos pateiktą pastogės patalpų planą, kuris parengtas neįvertinus rekonstrukcijos metu pakelto stogo konstrukcijos ir sienų (taip nurodyta pačiame plane), todėl neatitinka esamos faktinės padėties. Akcentuoja, kad byloje pateiktas statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos 2009 m. rugsėjo 14 d. atsakymas pareiškėjai, kuriame nurodyta, jog nenustatytas savavališkos statybos faktas, ir tai, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, paneigia aptariamame rašte nurodytas aplinkybes.

7. Mano, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Statybos leidimą, o jo nenuginčijus, negali būti panaikintas ir 2007 m. lapkričio 6 d. surašytas rekonstruoto buto Archyvo g. (duomenys neskelbtini), Kaune pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nes pareiškėja nenurodė, o teismas nenustatė kitų šio akto neteisėtumo pagrindų.

Atsiliepimas

Pareiškėja I. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 69–70) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai ir teisingai šioje byloje taikė įstatymus. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio l dalį. Mano, kad teismo išvados yra teisingos, teismas išsamiai pagrindė savo išvadą, kad pareiškėja nepraleido įstatymo nustatyto termino ginčyti administracinį aktą. Nesutinka su apeliantės nuorodomis į Žaliakalnio PK patikrinimo medžiagą. Teigia, kad su policijos surinkta medžiaga ji nebuvo supažindinta. Paaiškina, kad jai nebuvo pateikti jokie statybos leidimai, nes konfliktas buvo dėl R. M. poelgio mansardoje, o ne dėl statybos teisėtumo. Pažymėjo, kad pareiškimą iš policijos komisariato atsiėmė tik todėl, kad buvo paaiškinta, jog R. M. nubausta nebus, o tik iškviesta pokalbiui, to tuomet pareiškėjai nepakako. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjai apie Statybos leidimą tapo žinoma tik gavus 2009 m. rugsėjo 14 d. raštą iš Kauno apskrities viršininko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento. Akcentuoja, kad net atsakovui – Kauno miesto savivaldybės administracijai, 2009 m. liepos 31 d. nebuvo žinoma apie išduotą statybos leidimą. Teigia, kad nepagrįsti apeliantės teiginiai apie viešą registrą. Nurodo, kad apie tokį registrą bei duomenis jame nebuvo žinoma Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistams. Teigia, kad VĮ Registrų centro duomenimis apie išduotą statybos leidimą informacijos nėra. Sutiko su teismo motyvais dėl skundžiamų aktų neteisėtumo.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 71–73) nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šioje administracinėje byloje priimtu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino daugiau reikalavimų, nei pareiškėja buvo pareiškusi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėja nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino ginčyti Statybos leidimą. Pastebi, kad pati pareiškėja pirminiame skunde teismui nurodė, jog jai buvo žinoma apie R. J. (M.) pageidavimą ir veiksmus, siekiant atlikti rekonstrukciją, jai buvo pateiktas pareiškimas dėl pastogės pasidalijimo, anketa ir 2006 m. ji žinojo, kad namo pastogėje prasidėjo statybos darbai, dėl kurių ji kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau nežiūrint jos pastangų darbai vyko toliau. Teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apie Statybos leidimą pareiškėja, gyvenanti tame pačiame name, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, objektyviai galėjo sužinoti jau nuo 2006 metų. Sutinka su apeliantės argumentu, kad pareiškėja ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apskųsti Statybos leidimą panaikinimo praleido ir jo atnaujinti neprašė. Teigia, kad nenuginčijus Statybos leidimo, negali būti panaikintas pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pažymi, kad pareiškėja nenurodė, o teismas nenustatė kitų šio skundžiamo administracinio akto neteisėtumo pagrindų. Pažymi, kad net ir panaikinus Statybos leidimą, faktinė padėtis dėl jau atliktos rekonstrukcijos nepakistų – statybos darbai, kaip nurodo pareiškėja, jau atlikti ir pareiškėja nereiškė reikalavimo dėl statybos pagal, jos nuomone, neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-234/2009, ir nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjos skundo patenkinimas jos teisių realiai negalėtų apginti, nes nesukelia norimų teisinių pasekmių, pareiškėjai nereiškiant reikalavimo dėl atliktos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo.

Šalies argumentai

Atsakovas Inspekcijos Kauno skyrius su apeliaciniu skundu taip pat sutinka ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 74–77) nurodo, kad sutinka su argumentu, kad šioje byloje teismas patenkino daugiau reikalavimų, nei pareiškėja buvo pareiškusi. Nurodo, kad paskutiniame patikslintame skunde, teismui pateiktame 2010 m. gruodžio 31 d., buvo nurodyta, kad pareiškėja šiame patikslintame skunde teikia visus savo reikalavimus. Taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai atmetė Žaliakalnio PK surinktus įrodymus. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjai apie Statybos leidimą tapo žinoma tik iš 2009 m. rugsėjo 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto ir visai nevertino įrodymų bei nepasisakė apie tai, kada pareiškėja turėjo sužinoti apie Statybos leidimą. Mano, kad pareiškėja, būdama apdairi bei rūpestinga, dar rekonstrukcijos vykdymo metu galėjo kreiptis į atitinkamas institucijas ir sužinoti apie Statybos leidimą. Taip pat mano, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino eigos pradžia skaičiuotina nuo rekonstrukcijos darbų pradžios, t. y. tada, kai pareiškėja būdama apdairi ir rūpestinga turėjo sužinoti apie Statybos leidimą. Teigia, kad teismas neteisingai įvertino 2011 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, jog duomenys apie Statybos leidimą viešame registre įregistruoti nuo 2006 m. sausio 5 d. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi. Teigia, jog tai, kad pareiškėjai apie Statybos leidimą buvo žinoma anksčiau, nei ji kreipėsi su skundu į teismą, patvirtina 2009 m. liepos 24 d. pareiškėjos prašymas Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriui. Pažymi, kad praleisto termino 2010 m. gruodžio 31 d. patikslintame skunde pareiškėja atnaujinti neprašė. Nurodo, kad nenuginčijus Statybos leidimo, turėtų būti atmestas ir patikslinto skundo reikalavimas dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, kadangi pareiškėja prašydama panaikinti pripažinimo trinkamu naudoti aktą, nurodė, kad aktas naikintinas tais pačiais pagrindais kaip ir Statybos leidimas, atskirų pripažinimo tinkamu naudoti akto neteisėtumo pagrindų neįvardino. Pažymi, kad pareiškėjos paskutinis patikslintas skundas teismui pateiktas 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. jau įsigaliojus 2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymui (toliau – ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas). Remiasi nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo 28¹ straipsnio nuostatomis ir daro išvadą, kad pareiškėjos patikslintas skundas, kuriuo prašoma panaikinti statybos leidimą ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nereiškiant reikalavimo dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-234/2009.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius R. M. (J.), gyvenančiai Archyvo g. (duomenys neskelbtini), Kaune, 2005 m. spalio 12 d. išdavė statybos leidimą Nr. 38-3GR 597-590 buto rekonstravimui, patalpų mansardoje įrengimui. Kauno miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2005 m. rugsėjo mėn. 21–22 d. posėdžio protokolu rekomendavo išduoti statybos leidimą (t. I, b. l. 61–63). Rekonstruotas butas Archyvo g. (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažintas tinkamu naudoti komisijos, paskirtos Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-538, 2007 m. lapkričio 6 d. aktu (t. I, b. l. 185).

Statybos leidimo išdavimo metu pareiškėjai I. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į butus name Archyvo g. (duomenys neskelbtini) – Nr. 1, 4, 5 ir 6 (Kauno miesto valdybos 1998 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. 152, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 6 d. įsakymas, t. I, b. l. 41–42). Pareiškėja nuolat gyveno šiame name, taigi akivaizdžiai matė atliekamus rekonstrukcijos darbus. Pažymėtina, kad pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas sietinas ne su pačiu Statybos leidimo išdavimo faktu, bet su jo sukeltomis pasekmėmis – atliekamais statybos darbais name, kuris pareiškėjai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tai santykinai trumpas terminas, įpareigojantis subjektus, suinteresuotus ginti teisme savo pažeistas teises teisme, aktyviai rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Vieno mėnesio termino nustatymas viešojo administravimo subjekto sprendimams ir veiksmams (neveikimui) skųsti pagrįstas siekiu išvengti nepateisinamo delsimo įgyvendinant viešojo administravimo subjekto sprendimus, teisinio apibrėžtumo lūkesčių realizavimu, kuris neatsiejamas nuo intereso užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Statybos leidimas, kaip viešojo administravimo subjekto individualus administracinis aktas, neturėjo būti įteikiamas, todėl terminas jam apskųsti turi būti skaičiuojamas nuo pareiškėjos sužinojimo apie išduotą Statybos leidimą momento. Tai fakto klausimas, nustatinėtinas ir vertintinas kiekvienoje byloje individualiai. Nagrinėjamu atveju reikšmingomis aplinkybėmis pripažintini faktai, kad pareiškėja nuolat gyveno name, kuriame buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, todėl apie išduotą Statybos leidimą turėjo sužinoti vėliausiai tuomet, kai sužinojo apie jo sukeliamas pasekmes.

Apie R. J. ketinimus pasidalinti pastogės patalpas ir įrengti jas savo dalyje virš buto Nr. 7, su įėjimu iš šio buto, pareiškėjai buvo žinoma nuo 2004 m., kai ji daugiabučio namo patalpų savininkų apklausos anketoje nurodė tam nepritarianti, nes pastogė butui Nr. 7 nepriklauso. Prasidėjus rekonstrukcijos darbams, 2006 m. kovo 17 d. pareiškėja kreipėsi į Žaliakalnio policijos nuovadą dėl R. J. neteisėtų veiksmų, bei kaip pati nurodė teismui, į VĮ Registrų centrą, Kauno miesto savivaldybę, t. y. į tas institucijas, kuriose galima gauti informaciją apie atliekamų rekonstrukcijos darbų teisėtumą (t. II, b. l. 45). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad nuo 2006 m. sausio 5 d. buvo įregistruoti duomenys apie išduotą Statybos leidimą. R. J. viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad ji supažindino pareiškėją su visa statybų projektine dokumentacija, po to pareiškėja atsisakė savo pareiškimo nagrinėjimo policijoje. Žaliakalnio policijos nuovados surinktoje medžiagoje yra tiek Statybos leidimas, tiek komisijos protokolas, kuriuo rekomenduota išduoti statybos leidimą. Pareiškėja 2006 m. balandžio 12 d. kreipdamasi į policiją su prašymu nutraukti pareiškimo nagrinėjimą, nenurodė jokių motyvų, jų nepaaiškino ir teismui. Be to, savo 2009 m. liepos 24 d. pareiškime Kauno miesto savivaldybės miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriui pareiškėja prašė paaiškinti, kokiu pagrindu buvo išduotas ginčo statybos leidimas, aiškiai patvirtindama, kad jai buvo žinoma apie Statybos leidimo išdavimą.

Remdamasi byloje nustatytų aplinkybių visuma – R. J. paaiškinimais, Žaliakalnio policijos nuovados patikrinimo medžiaga Nr. 25-1-AP-161, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja vėliausiai apie išduotą Statybos leidimą sužinojo 2006 metais, prasidėjus namo pastogės rekonstrukcijos darbams, kai atsisakė pareiškimo nagrinėjimo policijoje, nuo to laiko ir turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti. Termino kreiptis į teismą skaičiavimas nuo to momento, kai pareiškėja, praėjus porai metų po statybos darbų užbaigimo, kreipiasi į atsakovą ir gavusi atsakymą formaliai neva sužino apie išduotą Statybos leidimą, nepaisant akivaizdžių kilusių pasekmių – atliktos pastogės rekonstrukcijos, prieštarautų vidutiniškai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto reikalavimui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

Skundą dėl Statybos leidimo panaikinimo pareiškėja padavė teismui 2009 m. spalio 15 d., praleidusi terminą kreiptis į administracinį teismą. Kreipdamasi į teismą, ji terminą prašė atnaujinti, tačiau priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis kreiptis į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo, teisėjų kolegija byloje nenustatė, todėl tenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo nėra pagrindo.

Kauno miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2005 m. rugsėjo mėn. 21–22 d. posėdžio protokolas, kuriuo rekomenduota išduoti Statybos leidimą, savarankiškų pasekmių atskirai nuo Statybos leidimo negali sukelti. Dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo turi būti sprendžiama kartu sprendžiant dėl Statybos leidimo panaikinimo. Reikalavimai byloje dėl minėto protokolo panaikinimo buvo pareikšti taip pat praleidus apskundimo terminą – 2010 m. liepos 23 d., kai pats protokolas į bylą buvo pateiktas su atsakovės Kauno miesto savivaldybės atsiliepimu 2009 m. lapkričio 4 d. (t. I, b. l. 38–63, 166), jo nuorašas buvo Žaliakalnio policijos nuovados patikrinimo medžiagoje. Pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą skundui dėl nuolatinės statybos komisijos protokolo panaikinimo. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija tokio prašymo apskritai nesvarsto, nes nėra sprendžiama dėl Statybos leidimo panaikinimo. Reikalavimas dėl buto pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo yra išvestinis ir taip pat negali būti nagrinėjamas, kai nėra sprendžiama dėl pagrindinio reikalavimo.

Teisėjų kolegija, padariusi išvadą, kad Statybos leidimui ginčyti yra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikina ir administracinę bylą nutraukia (ABTĮ 142 str. 1 d., 101 str. 6 p.).

Skunduose teismui pareiškėja nurodė, kad statybos darbai buvo atlikti nesant jos sutikimo, didesnėje pastogės dalyje negu tenka R. J. pagal turimą nuosavybės dalį bendrame turte, parengtas projektas neatitiko pastato architektūros, ją sudarkė. Pareiškėjos nurodomų jos teisės pažeidimų esmė yra jos kaip bendraturtės teisės disponuoti, valdyti ir naudotis daiktu neteisėtas suvaržymas, be to, nuosavybės teisės į dalį daikto bendrojoje dalinėje nuosavybėje praradimas. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėja reikalavimų, kuriais galėtų būti apgintos jos pažeistos daiktinės teisės, nereiškė, taigi apeliantė bei kitos suinteresuotos šalys pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos pažeista teisė tokiu atveju negali būti apginta, ginčo sprendimas tampa beprasmis. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kai byloje nėra nurodytas reikalavimas, kaip turi būti apginta suinteresuoto subjekto teisė, administracinėje byloje nėra dalyko, dėl kurio teismas turėtų priimti sprendimą. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Statybos leidimo, komisijos protokolo rekomenduoti išduoti statybos leidimą, buto pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo. Viešojo administravimo subjekto akto panaikinimu paprastai siekiama atkurti teisinę ir faktinę padėtį iki skundžiamo akto priėmimo arba atlyginti dėl neteisėtų veiksmų patirtą žalą (ABTĮ 88 str., 92 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju Statybos leidimas jau realizuotas, rekonstrukcija užbaigta, ir nėra prašoma atkurti faktinę padėtį, buvusią iki Statybos leidimo išdavimo, ar kitaip pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nėra prašoma atlyginti žalą, todėl pareiškėjos teisės pasirinktu būdu negalėtų būti realiai apgintos, ir dėl šios aplinkybės byloje jos skundas negalėtų būti tenkinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika taip pat akcentuoja suinteresuoto subjekto pažeistų teisių gynybos teismo sprendimu priemonių realumą, nes tik tokiais atvejais bylos nagrinėjimo procesas turi prasmę (2009 m. vasario mėn. 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-234-09).

Tokia teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai ginti savo pažeistas bendraturtės teises civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal I. Č. skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė