Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo N. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties N. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau-Institucija) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 29 AM 040689 2011-03-10 nutarimu N. Z. skyrė 100 litų baudą ir konfiskavo šimpanzę „Reginą“, nes jis neteisėtai, be kilmę ir įsigijimą patvirtinančių dokumentų laikė šimpanzę „Reginą“, tuo pažeidė Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 20 p. ir 7¹.2 punktą, t.y. padarė LR ATPK88 str. 4d. numatytą pažeidimą.

Šį nutarimą pareiškėjas skundė Kauno miesto apylinkės teismui.

Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi N. Z. ją skundžia Kauno apygardos teismui, prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti, bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas nepilnai ir neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, t.y. tai, kad jam įsigyjant šimpanzę nebuvo teisės akto, reikalaujančio turėti gyvūno įsigijimą patvirtinančius dokumentus bei tai, kad apeliantas šimpanzę globoja. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, jog 1994 metais nebuvo teisės akto, reikalaujančio turėti įsigijimą patvirtinančių dokumentų, darytina išvada, jog jis šimpanzę įsigijo ir laikė teisėtai, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad veterinarijos pažymėjimas buvo gautas netrukus po šimpanzės įsigijimo, tokiu būdu teismas praplėtė bylos nagrinėjimo ribas ir išėjo už skundo ribų, netinkamai kvalifikavimo teisinius santykius ir neteisingai taikė įstatymus. Apeliantas pažymi, jog jam administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už neteisėtą šimpanzės laikymą, o ne jos atgabenimą. Nenustačius gyvūno įvežimo į Lietuvą aplinkybių, teismas negalėjo taikyti minėto Veterinarijos įstatymo, kuris nustatė reikalavimus įvežamiems gyvūnams. Tokiu būdu, apelianto manymu, teismas remiasi naujomis, protokole nenurodytomis aplinkybėmis. Taip pat apeliantas teigia, jog šimpanze rūpinasi daugiau nei 17 metų, jai įrenginėja voljerą lauke, įrengtas voljeras viduje su langais, vieta miegui bei vandens nutekėjimui, maitina, užsiima mokymu, veda pasivaikščioti, veža pas veterinarą, todėl jo rūpinimasis šimpanze laikytinas gyvūno globa, kaip tai numato Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 str. 13p., ir šiuo atveju turi būti taikoma draudimo asmenims nelaisvėje laikyti beždžiones išimtis. Teigia, jog bylos aplinkybės įvertintos pažeidžiant konstitucinius teisingumo bei humanizmo principus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pareiškėjas neneigė, jog jis neturėjo šimpanzės įsigijimo dokumentų, tačiau mano, jog jis negali būti už tai baudžiamas, nes įsigyjant šimpanzę teisės aktų, nustatančių reikalavimą turėti tokio gyvūno įsigijimo dokumentus, nebuvo.

Ištyrus ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo išvada, jog N. Z. pagrįstai nubaustas pagal LR ATPK 88 straipsnio 4 dalį, jo kaltė įrodyta ir veika kvalifikuota tinkamai bei nuobauda individualizuota teisingai.

Teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo bylos aplinkybių ištyrimo ir surinktų duomenų vertinimo laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, neigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 214¹⁷ straipsnyje numatytą teisės pažeidimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovės paaiškinimus, liudytojų parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, skundo argumentus ir nurodė motyvuotus, bylos duomenimis pagrįstas išvadas dėl apelianto pažeidimo aplinkybių, kaltės bei paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 20 p. ir 7¹ .2 p. įtvirtina įsigijus laikymui Lietuvoje natūraliai negyvenančius gyvūnus laukinius gyvūnus būtina turėti jų kilmę ir įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tačiau nenurodyta, kokios konkrečiai formos tas dokumentas turi būti, svarbu, jog patvirtintų gyvūno kilmės aplinkybes ir įsigijimo teisėtumą. Įtvirtinta principinė nuostata, jog asmuo dėl tokių gyvūnų įsigijimo ir laikymo turi turėti jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. N. Z. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ne už tai, kad jis neturėjo konkrečių kilmės bei įsigijimo dokumentų, tačiau už tai, kad jis neturėjo ir nepateikė apskritai jokių šimpanzės Reginos teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Nors N. Z. teigė, jog įsigijo šimpanzę iš privataus asmens jau Lietuvoje, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie bylos duomenys. Byloje esantis pateiktas prancūzų kalba surašytas dokumentas negali būti vertinamas patikimu, o tuo labiau pagrindžiančiu šimpanzės įsigijimą ar įvežimą į Lietuvą įrodymu. Byloje esantys veterinarijos tarnybų liudijimai, vertinant jų turinį, pažymi tik gyvūno sveikatos būklę, vakcinavimą, tačiau taip pat negali būti vertinami, kaip patvirtinantys teisėtą gyvūno įsigijimą.

Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog 1994 m. nebuvo teisės akto, tiesiogiai reikalaujančio turėti laukinio gyvūno, kuris natūraliai negyvena Lietuvos gamtoje ir yra saugomas, įsigijimą patvirtinantį dokumentą, tačiau 1991 m. gruodžio 17 d. (Nr. 1-2110) Veterinarijos įstatymo 15 str. 2 d. reglamentavo, jog fiziniai ir juridiniai asmenys gali įsigyti iš užsienio gyvulių, kitų gyvūnų tik gavę Valstybinio veterinarijos departamento leidimą. Lietuvoje natūraliai negyvena ir nesiveisia jokios rūšies beždžionės, todėl akivaizdu, jog šimpanzė Regina į Lietuvą buvo įvežta iš užsienio ir jos įvežimui įteisinti turėjo būti gautas Valstybinio veterinarijos departamento leidimas, tačiau N. Z., įgydamas šimpanzę iš nenustatyto asmens tokio leidimo (ar jo pagrindu išduotų kitokių įsigijimą patvirtinančių dokumentų) neturėjo. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nors iki 2002-10-02 Laukinės gyvūnijos įstatymo pagrindu patvirtintų Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių 20 p. įsigaliojimo nebuvo reikalavimo turėti Lietuvoje gamtoje natūraliai negyvenančių laukinių gyvūnų kilmę ir įsigijimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, tačiau reikalavimas gauti leidimą dėl šių gyvūnų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo. Šiuo atveju nesant kitų įsigijimo ar kilmės dokumentų, gyvūno laikymo teisėtumą patvirtintų leidimas įsivežti gyvūną į Lietuvos Respublikos teritoriją, t.y. šis dokumentus patvirtintų gyvūno teisėtą įsigijimą. Tačiau šiuo atveju nei vieno dokumento N. Z. nepateikė, jų neturėjo. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus paties N. Z. paaiškinimą, kurio nepatvirtina kiti duomenys, kad jis būtų kreipęsis dėl šimpanzės įteisinimo. Ta aplinkybė, jog teismas išsiaiškino ir nustatė, koks dokumentus šiuo atveju galėtų patvirtinti įsigijimo teisėtumą, nelaikytina skundo ribų peržengimu ir papildomų aplinkybių, nei nurodyta protokole ar nutarime, tyrimą. Priešingai, tai patvirtina, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes.

Esant šioms aplinkybėms teismas laiko pagrįstu apylinkės teismo argumentą, jog nelaikytina, kad buvo pažeistas teisėtumo principas dėl neva pritaikyto atbuline data teisės akto, nes šimpanzės įsigijimo metu galiojo norminis aktas, kuris numatė gyvūnų augintojų pareigas gauti Veterinarijos departamento leidimą įsivežti į Lietuvą gyvūną ir tik esant tokiam leidimui, gyvūnas galėjo būti laikomas įsigytu teisėtai.

Apylinkės teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė ir apelianto argumentą dėl gyvūno laikinos globos, nes šią aplinkybę paneigia, ne tik tai, jog N. Z. šimpanzę naudojo cirko pasirodymuose, tačiau, nesant galimybės grąžinti gyvūno į buveinę, neperkėlė į voljerą, tokio voljero neįrengė ir į Aplinkos ministeriją dėl tokio voljero įrengimo nesikreipė, nors pats nurodė, jog beždžionę išgydė iš karto ją įgijęs.

Dėl išimties taikymo N. Z. nedraudžiant laikyti nelaisvėje visų rūšių beždžiones teismas skundo argumento nenagrinėja, esant būtinumui atsižvelgti ne tik į paties N. Z. pomėgį, bet ir į gyvūnų normalias būvio sąlygas.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, konstatuotina, jog N. Z. atsakomybėn pagal ATPK 88 straipsnio 4 dalį patrauktas pagrįstai, administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę. Įvertinus visas aukščiau patartas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog dėl šio pažeidimo konstatavimo nėra galimybės įteisinti šimpanzės laikymą, o be to, N. Z. nėra sudaręs tinkamų sąlygų šiam gyvūnui laikyti, apeliacinės instancijos tesimas pritaria teismo išvadai, jog gyvūno konfiskavimas taikytas teisėtai ir pagrįstai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

N. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.