Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. ir Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeitusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendį, paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams su 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas G. K. suėmime išbūtas laikas pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendį nuo 2005 m. sausio 26 d. iki 2006 m. vasario 4 d., taip pat sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007 m. lapkričio 24 d. iki 25 d.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, o ginamojo kasacinį skundą patenkinti, ir prokurorės, prašiusios prokuroro kasacinį skundą nagrinėti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 24 d. apie 15.25 val., vengdamas administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, Kaune kelio „Via Baltica“ antrajame kilometre stovėjusiame policijos tarnybiniame automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. AHG 061, Kauno vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės vyr. patruliams K. V. ir R. V. davė 200 Lt dydžio kyšį šimto litų kupiūromis Nr. AD 9243266 ir Nr. AD 1250878.

Apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pašalinti pirmosios instancijos teismo klaidas, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o nuteistojo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl prokuroro skundo palikimo nenagrinėtu

BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad nuteistojo apeliaciniame skunde buvo keliamas vien jam paskirtos bausmės dydžio klausimas. Apeliantas ginčijo apkaltinamąjį nuosprendį dėl to, kad bausmė, skirta už kyšio davimą, yra pernelyg griežta. Jos individualizavimo klausimas išspręstas neatsižvelgus į nuteistojo asmenybę, šeimyninę padėtį, darbą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, apelianto nuomone teismas, šią bausmę subendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai taikė bausmių visišką sudėjimą, ignoruodamas tai, kad pagal ankstesnį nuosprendį nuteistasis atlygino žalą ir nepažeidinėjo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokių BK ir BPK straipsnių nuostatos pažeistos sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, nagrinėjusios bylą apeliacine tvarka, posėdžio protokole užfiksuota, kad nuteistojo gynėjas prašymą tenkinti skundą iš esmės grindė tais pačiais argumentais, o prokurorė išsakė nuomonę, kad bausmės skyrimo ir subendrinimo požiūriu įstatymas nepažeistas. Visa tai rodo, kad klausimai, kuriuos kasaciniame skunde iškelia Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei keliami, nei nagrinėjami. Nutartis, kuria šis skundas buvo priimtas vadovaujantis BPK 372 straipsnio 3 ir 5 dalimis, nėra kliūtis kasaciniame procese spręsti jau priimto skundo nagrinėjimo klausimą. BPK 381 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad posėdžio pradžioje teisėjų kolegija gali proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva apsvarstyti, ar kasacinis skundas nagrinėtinas. Šiuo konkrečiu atveju prašymą palikti prokuroro kasacinį skundą nenagrinėtu suformulavo ir pateikė nuteistojo gynėja. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi bei 381 straipsnio 1 dalimi prokuroro kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

Dėl nuteistojo kasacinio skundo argumentų apie teisės į gynybą pažeidimą

Kasatorius teigia, kad pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 51 straipsnio 3 dalyje numatyta jo teisė turėti gynėją, nes atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisme jo atsisakymas turėti gynėją priimtas formaliai, nepakvietus per valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorių parinkto gynėjo, kurio dėl pajamų stygiaus jis pats negalėjo pasikviesti.

Teisė turėti gynėją pagal BPK nuostatas įtariamajam yra išaiškinama. Tai, kaip matyti iš 2007 m. lapkričio 25 d. surašyto pranešimo apie įtarimą, yra atlikta. Pranešimo įteikimo ir teisių išaiškinimo faktas patvirtintas įtariamojo G. K. parašu. BPK 52 straipsnis suteikia procese dalyvaujančiam įtariamajam ar kaltinamajam teisę bet kuriuo proceso metu atsisakyti gynėjo. Atitinkamas apsisprendimas fiksuojamas raštu šiuo tikslu surašomame protokole. 2007 m. lapkričio 25 d. protokole dėl gynėjo atsisakymo G. K. pasirašytinai nurodė, kad pareiškiant įtarimą ir įtariamojo apklausos metu gynėjo nepageidauja. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Taigi iki bylos nagrinėjimo teisme ir teismo proceso metu jis nebuvo suimtas. Susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga G. K., kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo, nepageidavo ir papildyti tyrimą neprašė. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. teisiamojo posėdžio protokole G. K. pasirašė, patvirtindamas atsisakymą turėti gynėją ir pareikšdamas, jog ginsis pats. Apeliaciniame skunde argumentų dėl pažeistos teisės į gynybą nuteistasis nenurodė. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis gynėją turėjo. Taigi akivaizdu, kad iki surašydamas kasacinį skundą G. K. teisės į gynybą pažeidimų neįžvelgė ir nenurodė. Byloje nėra duomenų, o ir pats nuteistasis nenurodo kitų priežasčių, kurios būtų užkirtusios kelią jam įgyventi savo teisę į gynybą pasinaudojant advokato pagalba, išskyrus skundo teiginį, kad apie galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą jis sužinojo tik atlikdamas bausmę. Iš bylos dokumentų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismas išaiškino G. K. jo, kaip įtariamojo, o vėliau kaltinamojo, teisę turėti gynėją, kurios jis pasirašytinai atsisakė. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju padaryti BPK nuostatų, garantuojančių teisę į gynybą, pažeidimai.

Dėl bausmės individualizavimo

Skirdamas G. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo darbinę veiklą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nustatė prisipažinimą padarius nusikaltimą, o sunkinančia aplinkybe pripažino nusikaltimo padarymą apsvaigus nuo alkoholio. Įvertinęs tai, kad G. K. teistas keturis kartus, nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip nepateisindamas parodyto pasitikėjimo, teismas nusprendė, kad teisingumo principo ir bausmės paskirties įgyvendinimas bus užtikrintas bei bausmės tikslai sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bus pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius teisingai pažymi, kad įstatymas suteikia teismui teisę parinkti bausmių subendrinimo būdą iš numatytų BK 64 straipsnyje. Specialiai motyvuoti parinkto bausmių bendrinimo būdo neprivalu, tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė motyvus, lėmusius visiško bausmių sudėjimo būdo parinkimą. Skiriant subendrintą bausmę baudos dydis, nurodytas pirmesniojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, naujajame nuosprendyje įrašytas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo. Subendrinant bausmes visiško sudėjimo būdu paskirtos baudos dydis negali būti keičiamas ir mažinamas atsižvelgiant į tai, kad dalis šios baudos jau sumokėta vykdant pirmesnįjį nuosprendį. Ši aplinkybė svarbi ne baudos kaip bausmės skyrimui, bet jos vykdymui. Dėl čia aptartų priežasčių kasatoriaus argumentai, kuriais jis ginčija teismo jam paskirtos bausmės griežtumą bei taikytą bausmių subendrinimo būdą, yra atmestini, kadangi teismų sprendimuose bausmės individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai ir bausmės griežtumo požiūriu įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties

Priešingai kasatoriaus nuomonei, apeliacinės instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo ir, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pasisakė dėl abiejų esminių šio skundo argumentų, susijusių su bausmės griežtumo vertinimu ir bausmių subendrinimo būdo parinkimu. Apeliacinėje nutartyje motyvuotai pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir švelninti ją nėra įstatyme numatyto pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 381 straipsnio 1 dalimi bei 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą.

Nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti.