Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-02-23 · Administracinė byla Nr. I-4178-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
I-4178-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03062-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Bronius Januška, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
UAB „Torpol Baltija“
Atsakovas
Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Administracinė byla Nr. I-4178-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-03062-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 5, 38, 70, 73. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės atstovėms Erikai Urbanavičienei ir Jolantai Karavackaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Torpol Baltija“ skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014-05-08 sprendimu Nr. D2-5902(5.71.) nurodė, kad pareiškėjos parduota prekė (reabilitacinis komplektas Camel) neatitinka Medicinos normos MN 4:2009 8 ir 11 punktų bei 1 priedo 14 punkto reikalavimų, todėl yra nekokybiška (b. l. 7-8).

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Torpol Baltija“ skundu (b. l. 1?3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2014-05-08 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą Nr. D2-5902(5.71).

Paaiškino, kad platina 1 klasės medicinos prietaisus, t. y. antčiužinius, kuriuos su etiketėmis ir naudojimo instrukcijomis lietuvių kalba gauna tiesiogiai iš šių medicinos prietaisų gamintojo Lenkijos įmonės Torpol Sp. z o. o. Atsakovas nepagrįstai sprendime nurodė, kad pareiškėjos pateikta medicinos prietaiso instrukcija neatitinka šių medicinos prietaisų gamintojo informacijos apie saugų ir tinkamą gaminio naudojimą, kadangi atsakovas sprendime neįvardino konkrečių neatitikimų, o instrukcija pareiškėjai buvo pateikta paties gamintojo kartu su medicinos prietaisu.

Pažymėjo, kad pareiškėjos platinamų medicinos prietaisų gamintojas informaciją apie medicinos prietaisą nurodo prekės pakuotės etiketėje, prie prekės pridedamoje etiketėje bei prie prekės pridedamoje naudojimo/aptarnavimo instrukcijoje vadovaudamasis Direktyvos 93/42/EEB, perkeltos į Lietuvos medicinos normą MN 4:2009, keliamais reikalavimais medicinos prietaisams. Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 8 punktas numato, jog „Medicinos prietaisai Lietuvos Respublikos rinkai gali būti teikiami ir pradėti naudoti tik tada, kai jie yra tinkamai instaliuoti, prižiūrimi, naudojami pagal numatytąją paskirtį ir atitinka šio Reglamento reikalavimus.“

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 12-14) nurodė, kad pateiktame skunde pareiškėja pateikia Tarnybos 2014-04-04 rašte Nr. D2-4595-(5.71.) pateiktas išvadas dėl kito piliečio skundo. Atkreipė dėmesį, kad skunde taip pat neteisingai nurodyta Tarnybos rašto Nr. D2-4595-(5.71.) data, kuri yra ne kaip skunde nurodyta 2014-05-09, o 2014-04-04.

Informavo, kad medicinos prietaisų teikimą į rinką bei ženklinimą reglamentuoja Lietuvos medicinos norma MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-01-19 įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (toliau - MN 4:2009). Atsižvelgiant į MN4:2009 1 priedo 14 punkto nuostatą etiketės turinio reikalavimai, nurodyti MN4:2009 1 priedo 14.3 punkte (taip pat ir MN4:2009 1 priedo 14.3.1) taikomi medicinos prietaiso etiketei, medicinos prietaiso pakuotės etiketei ir prekinei pakuotei.

Vadovaujantis MN4:2009 1 priedo 14.3.2 punktu etiketėje turi būti informacija, kuri yra būtina, kad būtų galima, ypač sveikatos priežiūros specialistams ir vartotojams, identifikuoti medicinos prietaisą ir pakuotės turinį. Medicinos prietaiso pavadinimas yra vienas iš medicinos prietaisus identifikuojančių veiksnių. Pagal Akreditavimo tarnybai pateiktus skundus Lenkijos įmonė Torpol Sp. Z.o.o., kurios gaminius platina UAB „Torpol Baltija“, gamina didelį spektrą gaminių įvairiais pavadinimas (Biorezonance, Biorezonance Blue, Biorezonance Red, Camel, Biostat ir kt). Šie prekiniai pavadinimai nurodomi gamintojo Torpol Sp. Z.o.o. atitikties dokumentuose, UAB „Torpol Baltija“ pirkimo-pardavimo dokumentuose, UAB „Torpol Baltija“ raštuose piliečiams bei ant kai kurių gaminių etikečių. Skundžiamų Tarnybos išvadų atveju - prekinio pavadinimo nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina

Iš ginčijamo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-05-08 rašto turinio (b. l. 7) matyti, kad jame yra pateiktos tyrimo dėl A. Ž. skundo dėl iš UAB „Torpol Baltija“ pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto komplekto „Camel“, kurį sudaro reabilitacinis antčiužinys 90/200 su magnetais ir užklotas Sanitized, išvados ir, kad minėtam asmeniui parduotas produktas neatitinka MN4:2009 8 ir 13 p. reikalavimų, todėl yra nekokybiškas. Taip pat paraginta pareiškėją imtis priemonių, kad CE ženklu paženklinti gaminiai, kurie nėra priskiriami medicinos prietaisams, nebūtų platinami. Taigi, skundžiamame rašte pareiškėjai nenustatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, neduota nurodymų, nėra išdėstyta kitų atsakovės priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, jame pateikta informacinio konstatuojamojo pobūdžio informacija, todėl ginčijamas raštas, nors jame ir nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas, negali būti administracinės bylos dalyku.

Teismas, pasisakydamas dėl nagrinėjamo klausimo (ginčijamo rašto), visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nors viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios LVAT praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Kitaip tariant, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (LVAT administracinėse bylose: Nr. AS525-540/2008, Nr. AS146-391/2009).

Todėl, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT administracinėse bylose Nr. AS822-172/2010, Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (LVAT administracinėse bylose: Nr. A442-1669/2008, Nr. AS502-278/2006).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamas raštas negali būti laikomas aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjai atitinkamas teises ar pareigas, ginčo raštas (jame pateikti faktai bei tikrintojo pasiūlymai) negali būti laikomas aktu, skundžiamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl administracinė byla nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalimi.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str.1 d. 4 p. bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Pareiškėja 2014-06-09 sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 4). Kadangi byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme, pareiškėjai grąžintinas už skundo padavimą sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 1 dalimi, 105, 106 straipsniais

nutarė:

nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Torpol Baltija“ skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl 2014-05-08 rašto Nr. D2-5902 (5.71.) panaikinimo.

Grąžinti UAB „Torpol Baltija“ 2014-06-09 sumokėtą 28,96 Eur (100 Lt) žyminį mokestį.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska