- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- 2-311-322/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06124-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- D. Č.
- Atsakovas
- P. A.
- Trečiasis asmuo
- R. Č.
trečiojo asmens atstovams D. K. ir V. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui P. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo R. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 26 d. nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį dėl 0,5300 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2007 m. sausio 26 d. Šiaulių miesto IV -jo notaro biure ir užregistruotą notarinio registro Nr. 850, kaip sudarytą dėl realaus grasinimo. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2004 m. spalio 5 d. iš M. V. (duomenys neskelbtini), nusipirko sodybą, kurią sudarė gyvenamasis namas, tvartai, viralinė, pirtis, sandėlis ir šulinys. Po to, 2005 m. lapkričio 17d. su sutuoktine R. Č., pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, nusipirko 0,5300 ha žemės sklypą, esantį tame pačiame (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas su statiniais 2007 m. sausio 26 d. buvo parduotas atsakovui P. A., sutartis patvirtinta Šiaulių miesto IV- jame notaro biure. Faktiškai nei jis nei jo sutuoktinė sodybos nepardavė, to nenorėjo ir niekada nesiruošė to daryti. Sutarties nesudarė, pas notarą nebuvo, pinigų už sodybą negavo. Atsakovas P. A. su savo darbininku realiai jam grasindami ir sakydami, kad bus blogai, jei nepasirašys, privertė pasirašyti ant tuščio lapo be jokio teksto, todėl jis ir pasirašė. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų neturi, bet tvirtina, kad taip buvo, o į policiją nesikreipė, nes buvo išsigandęs ir nežinojo, kad policija gali padėti.
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovas nurodė, kad sodybos parduoti niekada nenorėjo, sodyba buvo graži, prižiūrėta. P. A. labai tos sodybos norėjo, todėl su savo darbininku pagavo jį, laikė uždarytą, tampė, liepė pasirašyti, jis labai bijojo P. A., kuris turėjo šautuvą, todėl pasirašė ant tuščio lapo, ant kurio buvo tik notaro „štampas“ ir parašas. Pasirašė kieme, prie namų. Žmona tuo metu buvo kambaryje, ar ji taip pat pasirašė jam nėra žinoma. Pas notarą nebuvo, pinigų negavo. Kada visa tai vyko jau nebeprisimena, tačiau daugiau kaip 10 metų sodyboje nebegyvena, nes P. A. jį išvarė. Anksčiau kreiptis pagalbos, kad P. A. atėmė sodybą, negalėjo, nes uždraudė daktarai, kurie paguldė jį į „mirtininkų“ palatą ir neleido apie sodybą net galvoti. Įrodymų, kad P. A. jam grasino, neturi, tačiau reikalauja, kad P. A. jam gražintų 4000 litų ir atstatytų sodybą arba sumokėtų apie 50000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, nurodė kad 2007 m. sausio 26 d. nupirko iš ieškovo ir jo sutuoktinės( trečiojo asmens) žemės sklypą ir sklype esančius statinius, sutartis buvo notariškai patvirtinta, jo nuosavybės teisės įregistruotos VĮ „Registrų centras“. Už perkamą turtą buvo pilnai atsiskaityta sutartyje nurodytu būdu sumokant grynais pinigais, šį faktą ieškovas ir trečiasis asmuo patvirtino savo parašais ir per 11 metų nei dėl sutarties, nei dėl nuosavybės perėjimo, turto valdymo ir atsiskaitymo pagal šią sutartį jokių pretenzijų nereiškė. Sutartyje yra nurodyta, kad sutartis sudaryta laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį, taip pat, kad sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir apie visas šios sutarties sudarymo sąlygas šalys žino. Ieškovas teigia, kad sutarties nesudarė, pas notarą nebuvo ir pinigų už parduodamą turtą negavo, kad buvo grasinamas ir priverstas pasirašyti ant tuščio lapo, tačiau sutartis notariškai patvirtinta, pinigai ieškovui sumokėti, tai patvirtina ir turto perdavimo aktas. Ieškovas nepateikė įrodymų apie neva jo atžvilgiu buvusius grasinimus, daugiau kaip 10 metų nereiškė pretenzijų dėl parduoto turto, ieškinį grindžia melaginga informacija, klaidina teismą ir nepagrįstai siekia nuginčyti įvykusį sandorį.
Teismo posėdyje atsakovas prašo ieškinį atmesti, papildydamas atsiliepimą nurodo, kad su ieškovu D. Č. buvo pažįstamas „iš matymo“ dar iki sutarties sudarymo, nes tose vietose kur buvo Č. sodyba medžiodavo. Pirkti sodybą pasiūlė pats ieškovas, santykiai su juo buvo draugiški, jis pats aprodė sodybą, sandoris buvo sudaromas pas notarą, dalyvavo ieškovas ir jo sutuoktinė, atsiskaityta sumokant sutartą kainą notarės akivaizdoje. Po sodybos nupirkimo ieškovas iš sodybos išvyko, o jo sutuoktinė sodyboje gyveno dar apie 4 metus, augino ožkas. Iki šiol jokių pretenzijų nei ieškovas nei jo sutuoktinė nereiškė. Atsakovas prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.
Trečiojo asmens R. Č. atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad trečiasis asmuo R. Č. 2017 m. sausio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-216-949/2007 yra pripažinta neveiksnia atitinkamų turtinių ir neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa ir paskirtas globėju jos sūnus V. Z.. Dėl diagnozuotų susirgimų R. Č. sunkiai orientuojasi aplinkoje, yra labai pablogėjusi jos atmintis, ji neprisimena įvykių ir negali nieko paaiškinti dėl ieškovo ieškinyje keliamų reikalavimų bei ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių, nes jų paprasčiausiai neprisimena.
Teismo posėdyje trečiojo asmens R. Č. atstovas nurodė, kad R. Č. sveikata yra dar pablogėjusi, ji neatpažįsta net savo sūnaus, todėl apie jokius sandorius nieko negali paaiškinti. Prašoma taikyti ieškinio senatį ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Įtrauktas į bylą R. Č. globėjas, jos sūnus V. Z. paaiškino, kad tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris jis pats gyveno Anglijoje ir jokios sandorio sudarymo aplinkybės jam nėra žinomos. Mama R. Č. apie sandorį jam nėra nieko pasakojusi, šiuo metu dėl sveikatos būklės ji taip pat jokių aplinkybių papasakoti nebegali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis( b.l.5), notarinio registro Nr. 850, kurią ieškovas prašo pripažinti negaliojančia, sudaryta 2007 m. sausio 26 d. Šiaulių miesto IV-jame notaro biure, pagal šią sutartį pardavėjai R. Č.( trečiais asmuo) ir D. Č. (ieškovas) jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 0,5300 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir D. Č. vardu registruotus pastatus - gyvenamąjį namą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą- tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – tvartą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus statinius( inžinerinius) – šulinį, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) pardavė P. A. ( atsakovui). Tos pačios dienos Žemės sklypo, pastatų ir kiemo statinių perdavimo – priėmimo aktu, kurio registro Nr. 852, pardavėjai R. Č. ir D. Č. pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą turtą - žemės sklypą ir pastatus bei visą su turtu susijusią dokumentaciją perdavė pirkėjui P. A. ( b.l.9). Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis matosi, kad turto pirkimo – pardavimo sutarties bei turto perdavimo akto pagrindu nuosavybės teisė į žemės sklypą ir pastatus (duomenys neskelbtini) įregistruota P. A. ( b.l.23).
Ieškinyje reikalavimas pripažinti žemės sklypo ir pastatų pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso( toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu, nes sudarytas dėl realaus grasinimo.
Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
Samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes( CK 1.91 straipsnio 4 dalis).
Šioje byloje ieškovas teigia, kad nei jis nei jo sutuoktinė R. Č. niekada neketino parduoti savo sodybos, kuri buvo gražiai prižiūrima, tačiau P. A. su savo darbininku realiai jam grasindami ir sakydami, kad „bus blogai“, jei nepasirašys, vertė jį pasirašyti ant tuščio lapo be jokio teksto tik su notaro „štampu“, P. A. turėjo šautuvą, jis labai bijojo P. A. ir jo darbininko, todėl ir pasirašė, o vėliau nesikreipė į policiją, nes nemanė, kad policija gali jam padėti. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas ne tiek akcentavo sandorio sudarymo realaus grasinimo įtakoje aplinkybes, kiek iškėlė naujus reikalavimus atsakovui, kad pastarasis ieškovui „ gražintų 4000 litų ir atstatytų sodybą arba sumokėtų apie 50000 Eur.“ Atsakovas gi teigė, kad iki sandorio sudarymo ir sudarant sandorį su ieškovu santykiai buvo draugiški, sandoris buvo pasirašytas ir patvirtintas pas notarą, atsiskaityta notaro akivaizdoje ir visą laikotarpį iki šio ieškinio pareiškimo teismui ieškovas atsakovui niekada jokių pretenzijų dėl sandorio nereiškė.
Vertinant ieškovo ir atsakovų argumentus ir jų pateiktus įrodymus pabrėžtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). Vadinasi ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, kad sutartį pasirašė realaus grasinimo įtakoje, vienok jokių įrodymų apart savo paties nenuoseklių ir prieštaringų paaiškinimų, persipynusių su naujai keliamais reikalavimais, ieškovas nepateikė. Niekaip nepatvirtinti ieškovo teiginiai, kad atsakovas su savo darbininku( jo nei vardo nei pavardės ieškovas nenurodė) grasino ieškovui, nors ieškovas aiškino, kad atsakovas su savo darbininku jį ( ieškovą) „tampė“, „ laikė uždarytą“, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas detalesnio paaiškinimo tokiam teiginiui nepateikė, kalbėjo abstrakčiai, jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis būtų galima tikėti ir dėl kurių atsakovo veiksmus ieškovo atžvilgiu būtų galima vertinti kaip nepateisinamus ir neteisėtus, nepaliekančius ieškovui kitos alternatyvos kaip tik pasirašyti sandorį, teismui nenurodė. Ieškovas nurodė, kad atsakovas turėjo šautuvą, bet vėlgi apsiribojo vien tokiu teiginiu, tačiau to nepakanka pripažinti, kad ieškovo atžvilgiu buvo kaip nors grasinama. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jo poziciją, vien ieškovo prieštaringų paaiškinimų padaryti išvadai, kad ieškovas pasirašė sutartį realaus grasinimo iš atsakovo pusės įtakoje, nepakanka. Turi būti vertinami ir kiti byloje esantys įrodymai: be atsakovo paaiškinimo, kad jokių grasinimų nei ieškovo nei jo sutuoktinės atžvilgiu dėl sandorio sudarymo nebuvo, kad santykiai buvo draugiški, o po sandorio sudarymo ieškovo sutuoktinė R. Č. dar apie 4 metus gyveno toje pačioje atsakovui parduotoje sodyboje, augino ožkas, yra ir kiti objektyvūs rašytiniai įrodymai, o būtent nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis ir žemės sklypo, pastatų ir kiemo statinių perdavimo priėmimo aktas ( b.l. 5-9). Šie dokumentai buvo sudaryti 2007 m. sausio 26 d. Šiaulių miesto IV – jame notaro biure, dokumentai yra patvirtinti sutarties šalių ir notaro parašais, kas paneigia ieškovo teiginį, kad nei jis nei jo sutuoktinė R. Č. sodybos nepardavė, pas notarą nebuvo ir jokios sutarties nesudarė ir už sodybą pinigų negavo. Sutarties 2.2. punktu pardavėjai R. Č. ir D. Č. patvirtino, kad „ ...pinigus, sumoje 2500( du tūkstančiai penki šimtai ) litų grynais prieš sudarant sutartį gavome ( pažymėtina, kad šis sutarties punktas D. Č. atskirai pasirašytas). Dėl atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių (sandorį tvirtinusios notarės mirties ir sandorio šalies R. Č. neveiksnumo) teismas neturėjo galimybių jų betarpiškai išklausyti, todėl, siekiant kuo išsamesnio bylos išnagrinėjimo, teismas iš Lietuvos notarų rūmų išreikalavo 2007 m. sausio 26 d. patvirtintos nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties, kurios šalys – D. Č., R. Č. ir P. A., įrašų notarinių registrų knygoje, kopiją (b.l.85) iš kurios matosi, kad sutarties šalys, tame tarpe ir ieškovas, sutarties surašymo dieną atsiskaitė su notaru už notarinių veiksmų ir suteiktų paslaugų atlikimą ir dėl to pasirašė notarinių registrų knygoje. Šie rašytiniai įrodymai, kuriuose ieškovas yra pasirašęs ne vieną kartą, paneigia ieškovo teiginį, kad jis nebuvo pas notarą ir buvo priverstas atsakovo pasirašyti ant tuščio lapo. Pažymėtina, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, ginčo dėl jo parašų tikrumo nekėlė, rašysenos ekspertizės paskirti neprašė.
Teismas daro išvadą, kad ieškovas savo ieškinio – pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 26 d. nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį dėl 0,5300 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2007 m. sausio 26 d. Šiaulių miesto IV -jo notaro biure ir užregistruotą notarinio registro Nr. 850, kaip sudarytą dėl realaus grasinimo, neįrodė, nes neįrodė, kad buvo kitos sandorio šalies - atsakovo nepateisinami ir neteisėti veiksmai prieš ieškovą dėl kurių ieškovas buvo priverstas sutartį sudaryti, ieškinys atmestinas.
Dėl ieškinio senaties.
Atsakovas ir trečiojo asmens atstovas prašė taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis ( CK 1.124 straipsnis, 1.126 straipsnio 2 dalis). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas prašė 2007 m. sausio 26 d. sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl realaus grasinimo, tai reiškia, kad 2007 m. sausio 26 d. ieškovas jau žinojo apie savo pažeistą teisę, taigi nuo tada ieškovui atsirado teisė į ieškinį. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugsėjo 19 d., taigi bendras ieškinio senaties terminas, kuris yra dešimt metų , yra praleistas( CK 1.125 straipsnio 1 dalis.)
Vienok, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje ( bylos Nr. Nr. 3K-7-34/2011) pažymėjo, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Ieškovo reikalavimas šioje byloje teismo atmestas kaip nepagrįstas, todėl taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
2018 m. rugpjūčio 23 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-2283-14778 ieškovui D. Č. suteikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant ieškovą 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ( b. l. 37). Be to, antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 2018 m. spalio 24 d. VGTP sprendimu Nr. 2.5.( NTP-2)-18-T-3005-18452 suteikta ir trečiajam asmeniui R. Č. ( b.l.77). Pagal pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui D. Č. išlaidos sudaro 249,67 Eur (b.l.43) ir trečiajam asmeniui R. Č. – 238,29 Eur( b.l.98). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 99 straipsnio nuostatas VGTP išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl ieškinį atmetus iš ieškovo, 50 procentų atleisto nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai priteistina viso 243,98 Eur (249,67+238,29 x 50 procentų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą priteistina 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu( b.l.42).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Atsakovo išlaidas šioje byloje sudaro sumokėtas advokato atstovavimo išlaidos 157,30 Eur( b.l.61, 62). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šioje byloje atsakovo atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, tik rengė atsakovui atsiliepimą, todėl vertintina, kad atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos atitinka teisingumo bei protingumo kriterijų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti P. A., a.k(duomenys neskelbtini) iš D. Č., a.k(duomenys neskelbtini), 157,30 ( vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 30 centų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš D. Č., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 11,12 Eur( vienuolika eurų 12 centų) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660)
Priteisti iš D. Č., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 243,98 Eur ( du šimtus keturiasdešimt tris eurus 98 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei( įmokos kodas 5630).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.