Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. (L. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-17 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyriausiasis inspektorius L. Š. 2024-03-25 surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį, už tai, kad L. Š. 2024-03-25, vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną (duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką, žodžiu deklaravo, kad gabena 600 Eur ir 9150 Rusijos rublių (KDŽ Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus asmeninių daiktų ir asmens apžiūrą, buvo rasti deklaruoti 600 Eur (dvylika kupiūrų po penkiasdešimt eurų) ir 9150 Rusijos rublių (trys kupiūros po penkiasdešimt rublių, dešimt kupiūrų po šimtą rublių, dvi kupiūros po penkis šimtus rublių, septynios kupiūros po vieną tūkstantį rublių). Taip pat buvo rasti nedeklaruoti, slėpti nuo muitinės kontrolės pinigai, 95 Eur (viena kupiūra penkių eurų, viena kupiūra dešimt eurų, keturios kupiūros po dvidešimt eurų) ir 2 517 JAV dolerių (septynios kupiūros po vieną dolerį, dvidešimt šešios kupiūros po penkis dolerius, dvylika kupiūrų po dešimt dolerių, aštuonios kupiūros po dvidešimt dolerių, trisdešimt keturios kupiūros po penkiasdešimt dolerių ir keturios kupiūros po šimtą dolerių). Pinigai buvo rasti juodos spalvos rankinėje, euro banknotai buvo rasti rankinės viename skyriuje voke, JAV doleriai buvo voke kitame rankinės skyriuje. Pinigai buvo gabenti kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės. Kitų nedeklaruotų prekių nerasta. Iš viso sulaikyti 695 Eur, 9150 Rusijos rublių ir 2517 JAV dolerių.

2. Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktorius, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, 2024-05-07 priėmė nutarimą, kuriuo L. Š. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – piniginių lėšų (95 Eur ir 2 517 JAV dolerių) konfiskavimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Š. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

7. Apeliaciniame skunde L. Š. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį ir mano, jog administracinio nusižengimo teisena jam turėtų būti nutraukta. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog L. Š. nubaustas nepagrįstai. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs L. Š. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, laikėsi ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai, objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę, išvadas motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl L. Š. kaltės, kurią pagrindžia įrodymų visuma.

8. ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė be kita ko už pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

9. Apeliantas neneigia gabenęs byloje nustatytas pinigines lėšas bei, jog nedeklaravo 95 Eur ir 2 517 JAV dolerių, tačiau teigia, jog jis pinigų ir neprivalėjo deklaruoti, be to, muitinės pareigūnas to neprašė. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia rodymų visuma. Iš bylos medžiagos matyti, jog analogiškais argumentais apie tai, kad neprivalėjo deklaruoti pinigų, kurie neviršijo 10 000 Eur pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672, o ir muitinės pareigūnai esą nereikalavo, apeliantas rėmėsi ir skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, dėl ko skundžiamoje nutartyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra išsamiai pasisakyta. Apygardos teismas nemato pagrindo nepritarti apylinkės teismo motyvams.

10. Fizinių asmenų pareigą deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus nustato 2018-10-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (toliau – ir Reglamentas), ir 2021-05-11 Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 2021/776, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės nustatomi tam tikrų formų šablonai ir veiksmingo keitimosi informacija techninės taisyklės. Juose numatyta pareiga užpildyti grynųjų pinigų deklaracijos formą įvežant į ES arba iš jos išvežant 10 000 Eur grynaisiais pinigais (arba lygiaverte suma kitomis valiutomis). Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad vienas iš muitinės uždavinių yra muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas. To paties įstatymo 10 straipsnio 11 punktas numato, jog muitinė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas, t. y. atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad muitinės pareigūno teisė duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus.

11. Minėto teisinio reguliavimo kontekste, aplinkybė, jog asmens gabenami pinigai neviršija Reglamente nurodomos 10 000 Eur sumos, pati savaime nereiškia, jog asmuo gali nutylėti, net ir nurodžius pareigūnui, nedeklaruoti gabenamų grynųjų pinigų. Priešingai, esant muitinės pareigūno reikalavimui, asmuo turi deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus žodžiu.

12. Bylos duomenų visuma nustatyta, jog L. Š. byloje nustatytu laiku ir vietoje vyko per Lietuvos valstybinę sieną (pėsčiųjų taku) iš Rusijos federacijos Kaliningrado srities į Lietuvą ir su savimi turėjo grynųjų pinigų. Kaip matyti iš muitinės pareigūno A. J. tarnybinių pranešimų, L. Š. žodžiu deklaravo gabenantis 600 Eur ir 9 150 Rusijos rublių, o antrą kartą paklausus, ar asmuo tikrai neturi daugiau deklaruotinų piniginių lėšų, L. Š. atsakė, jog neturi; patikrinus L. Š. rankinę, joje, be deklaruotų piniginių lėšų, rasti 95 Eur ir 2517 JAV dolerių (b. l. 51, 54). Pareigūno tarnybinius pranešimus nuosekliai atitinka ir kiti bylos duomenys. 2024-03-25 žodinė deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, kad L. Š. žodžiu deklaravo gabenantis 600 Eur ir 9150 Rusijos rublių (b. l. 61), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 60). Nors apeliaciniame skunde L. Š. teigia, jog muitinės pareigūnai neprašė deklaruoti pinigų, o žodinė pinigų deklaracija esą buvo surašyta jau po asmens apžiūros, tačiau tokie apelianto argumentai prieštarauja kitiems tarpusavyje nuosekliai sutampantiems bylos duomenims bei vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos teritorinėje muitinėje, dalyvavo ir pats apeliantas, kuris dėl inkriminuoto nusižengimo paaiškino, jog muitinės pareigūnui jo paklausus apie gabenamus pinigus, jis nurodė tik apytiksles sumas, nes tiksliai nežinojo kiek jų turi ir kiek išleido kelionėje, pinigų slėpti neketino, nes teisėtai dirba laivo kapitonu, moka mokesčius Latvijoje, dalį gabenamų pinigų padovanojo draugai, manė, kad pinigines lėšas galima deklaruoti tik raštu (b. l. 6-7). Taigi iš paties asmens pateikto paaiškinimo akivaizdu, jog muitinės pareigūnai klausė jo dėl gabenamų grynųjų pinigų ir apeliantas šiems nurodė, jog vežasi tik 600 Eur ir 9 150 Rusijos rublių, kurie ir buvo įtraukti į žodinės deklaracijos formą bei tokie pinigai ir buvo pas asmenį rasti pradėjus atlikti muitinį tikrinimą. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šio tikrinimo metu pas L. Š. rasta ir pareigūnams nenurodytų pinigų – 95 Eur bei 2 517 JAV doleriai. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia vertinti, jog apeliantas sąmoningai apie šiuos pinigus nutylėjo. Nors administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ir teigė, jog pareigūnams nurodė tik apytiksles vežamų pinigų sumas, visgi šiuo atveju didžioji dalis nedeklaruotų grynųjų pinigų buvo kita valiuta ir reikšmingos vertės, dėl ko nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad apeliantas galėjo suklysti deklaruodamas pareigūnams, kiek pinigų vežėsi. Be to, nedeklaruota suma doleriais asmens rankinėje buvo rasta atskirai (kitame skyriuje bei kitame voke) nuo deklaruotų pinigų. Kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, tai, kad L. Š. deklaravo tik dalį turėtų grynųjų piniginių lėšų, nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo turėtų 95 Eur ir 2 517 JAV dolerių, kurie apžiūros metu rasti jo rankinėje, rodo, kad asmuo suprato teisėtą muitinės pareigūno reikalavimą pateikti visas gabenamas prekes ir pinigus, tačiau tyčia siekė dalį su savimi gabentų pinigų - 95 Eur ir 2 517 JAV dolerių nepateikti muitinės kontrolei, už ką pagrįstai ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

14. L. Š. apeliaciniame skunde užsimena, jog nenustatyta, kad muitinės darbuotojai galėjo įtarti kokius nors neteisėtus jo veiksmus, neaišku, ko siekdamas, jis turėjo gabenti pinigus kontrabandos būdu, jei šios lėšos buvo laikomos teisėtomis, be to, jis yra pateikęs prokuratūrai pareiškimą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, Tokie apelianto argumentai neduoda pakankamo pagrindo nagrinėjamais klausimais daryti kitokias išvadas nei skundžiamoje nutartyje. Byloje įrodymų visuma nustatyta, kad L. Š. kontrabandos būdu, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, gabeno pinigus. Kokie buvo jo neteisėto elgesio motyvai, ar pareigūnai negalėjo įtarti apie kokius nors jo neteisėtus veiksmus, neturi reikšmės veikos kvalifikacijai. Aplinkybė, jog apeliantas kita teisena skundžiasi dėl muitinės pareigūnų veiksmų, šiame proceso etape pati savaime nereiškia, jog asmuo nubaustas nepagrįstai, kai jo kaltę šiuo atveju patvirtina įrodymų visuma. Kaip minėta, viena iš Lietuvos muitinės funkcijų yra iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolė, kuri šiuo atveju ir buvo vykdoma.

15. Aptartų bylos duomenų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad L. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje. Ne teismo tvarka priimtu nutarimu L. Š. taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, paskirta žymiai mažesnė bauda nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, skirta privaloma administracinio poveikio priemonė – kontrabandos daiktų (šiuo atveju nedeklaruotų pinigų) konfiskavimas (ANK 208 straipsnio 4 dalis). Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda individualizuota tinkamai.

16. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentuotų apylinkės teismo išvadų. Vien tai, kad nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje pateiktu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui. Naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-17 nutartį nepakeistą ir L. Š. (L. Š.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.