Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria netenkintas A. M. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų A. M. nėra padaręs), tačiau vien to nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones A. M. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – sukėlė eismo įvykį ir nepranešęs pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 130 str. 1 d. – baudą vairuotojams nuo 868 EUR iki 1158 Eur eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Už šį pažeidimą A. M. buvo skirta sankcijoje numatyta minimali bauda, o teisė vairuoti, pritaikius ATPK 30¹ str., atimta 1 metų laikotarpiui, kuris tris kartus mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą minimalų šios nuobaudos terminą. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. M. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b. l. 8-16) matyti, kad A. M. praeityje administracine tvarka buvo baustas už įvairius, tame tarpe ir šiurkščius KET pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (2004-06-14, 2004-07-27, 2007-07-24 nutarimai). Nors atskirajame skunde nurodoma, kad šie pažeidimai padaryti seniai, ir jie yra vieninteliai A. M. pažeidimai per 20 metų vairavimo stažą, tačiau iš minėto registro išrašo matyti, jog A. M. ir toliau sistemingai pažeidinėjo KET, jis kelis kartus baustas už greičio viršijimą, taip pat už automobilio eksploatavimą su netinkamomis padangomis.

A. M. nurodo, kad svarstant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis, pasitraukęs iš įvykio vietos, tą pačią dieną savo noru atvyko pranešti apie padarytą eismo įvykį į policijos komisariatą, todėl jo pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo tyčinis. Apygardos teismas pažymi, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas padaromas tik tyčia, todėl akivaizdu, jog apylinkės teismas, įsiteisėjusiu 2015-08-13 nutarimu pripažindamas jį kaltu dėl pasitraukimo iš įvykio vietos jau konstatavo, jog A. M. pasišalinimas buvo atliktas esant šio asmens tyčiai. Be to, nors A. M. nurodo, kad jo pasitraukimą iš įvykio vietos sąlygojo būtinasis reikalingumas, tačiau iš minėto 2015-08-13 nutarimo matyti, kad A. M. veikimas nebuvo pripažintas padarytu būtinojo reikalingumo būklėje (ATPK 17 str.). Visos šios aplinkybės (pažeidėjo kaltės forma, administracinę atsakomybę šalinančių aplinkybių egzistavimas) buvo analizuojamos priimant nutarimą ir juo paskiriant nuobaudą pažeidėjui, o šiuo atveju yra svarstomas ne kaltės, veikos kvalifikavimo ir nuobaudos A. M. paskyrimo klausimas, bet jau paskirtos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo klausimas, numatytas ATPK 329 str. Kita vertus, A. M. pareiškime ir atskirajame skunde nurodomas aplinkybes – jis nuvyko ir atsiprašė apgadinto automobilio savininko, atvyko į policiją, yra 58 metų amžiaus, išsiskyręs, rūpinasi neįgalia, sergančia savo sugyventine, kurią dažnai reikia vežioti pas gydytojus, taip pat jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą – apylinkės teismas įvertino skirdamas nuobaudą ir pažeidėjui paskyrė trumpesnį, nei minimalus įstatyme numatytas, specialiosios teisės atėmimo terminą. Taigi A. M. prašyme ir atskirajame skunde nurodomos aplinkybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, į jas buvo atsižvelgta skiriant nuobaudą, tačiau jos nebuvo pakankamos sulaikyti A. M. nuo pažeidimo padarymo ir neduoda pagrindo teigti, kad A. M. elgesys pasikeitė, o jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nors atskirajame skunde nurodoma, kad A. M. rūpinasi sugyventine, kuri yra neįgali ir seganti, ją dažnai iš gyvenamosios vietos Klaipėdoje reikia vežti pas gydytojus į Neringos miestą, tačiau nepateikta jokių ligos faktą pagrindžiančių duomenų, nedetalizuota, kokio pobūdžio medicininė pagalba jai reikalinga, nepateikta dokumentų dėl jos darbingumo lygio. Dėl šios priežasties nėra aišku (to nenurodo ir A. M.), kodėl pažeidėjo sugyventinė negali vykti pas medikus į norimą gydimo įstaigą viešuoju transportu. Be to, A. M. nenurodo jokių duomenų, kodėl jo neįgaliai draugei medicininė pagalba negali būti suteikta Klaipėdos mieste, o ji turi būti vežama į Neringą. Akivaizdu, jog Klaipėdoje, kurioje yra net kelios visuomeniniu miesto transportu pasiekiamos ligoninės, kvalifikuota medicininė pagalba gali būti suteikta įvairiomis ligomis sergantiems asmenims, ir būtinybės važinėti į Neringą nėra. A. M. taip pat nurodo, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones vairavimas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, kitos specialybės jis neturi, tačiau, kaip matyti iš apylinkės teismo 2015-08-13 nutarimo, A. M. ir specialiosios teisės atėmimo momentu vairuotojo darbo nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad vairuotojo pažymėjimo netekimas sąlygojo jo darbo netekimą ar šeimos materialinės padėties pablogėjimą. Nors A. M. pateikė įmonės, kuri yra pasiruošusi jį įdarbinti vairuotojo pareigose jam atgavus teisę vairuoti, prašymą, ir nurodo, jog specialiosios teisės atėmimas jam sukelia nepatogumų, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda ir turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad A. M., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, savo ir draugės interesus iškeldamas aukščiau nukentėjusiojo apgadinto automobilio savininko interesų, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant susirasti darbą, rūpinantis savo gyvenimo drauge, elgėsi lengvabūdiškai, sukėlęs eismo įvykį iš jo pasišalino ir taip apsunkino savo padėtį bei galimybes susirasti darbą ir padėti savo draugei, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas, ir negali būti laikoma pakankama priežastimi sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Apygardos teismas laiko, jog A. M. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes A. M., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (jis praeityje jau ne kartą buvo baustas už itin šiurkščius KET pažeidimus – vairavimą būnant neblaiviam), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Nors A. M. skunde nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu pasiekti, tačiau jokių tai patvirtinančių aplinkybių, rodančių kokybinį jo elgesio pokytį, nenurodo. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent asmuo, kuris siekia, kad jo atžvilgiu būtų taikomos ATPK 329 str. nuostatos, turi nurodyti, kokios aplinkybės ir kokie duomenys parodo, kad nuobaudos tikslas jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvūs teiginiai apie pasimokymą iš savo klaidų bei gailestį dėl padaryto nusižengimo, ir A. M. siekis sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą nerodo, kad patenkinus asmens prašymą būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Taigi, iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas A. M. atžvilgiu jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimas sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą šiuo atveju aiškiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad A. M. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus A. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.