Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir L. P. ieškinį atsakovams R. L., 73 DNSB “Viršuliškės”, tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ „Registrų centras“ dėl turto teisinės registracijos panaikinimo bei turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-06-02 teisme gautas ieškovų A. P. ir L. P. patikslintas ieškinys dėl turto teisinės registracijos panaikinimo bei turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo. Ieškovai nurodė, kad ieškovė L. P., pagal 2007-03-01 paveldėjimo teisės liudijimą, paveldėjo ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2007-05-21 ieškovai, remiantis pirkimo-pardavimo sutartimi bei 2007-05-21 priėmimo-perdavimo aktu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas, priklausantis ieškovams, t.y. butas su rūsiu. Buto techninės apskaitos byloje, butui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip priklausinys buvo priskirtas rūsys, pažymėtas bendrame namo plane Nr. R-36. 2010-02-12 buvo atliktas rūsio matavimas ir parengta atskira rūsio inventorizacinė byla, kadangi ieškovai ketino šią bylą registruoti VĮ „Registrų centras“, kaip ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančio buto priklausinį, apibrėžta konkrečiais duomenimis. 2010-02-11 73 DNSB „Viršuliškės“ ieškovui išdavė pažymą skirtą VĮ „Registrų centras“, kurioje pažymėjo, jog ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su rūsiu plane pažymėtu Nr. R-36. VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti ieškovų nuosavybės teises į rūsį 4,66 kv.m. ploto, plane pažymėtu Nr. R-36, kadangi šis rūsys jau registruotas, kaip atsakovės R. L. asmeninės nuosavybės teise valdomo buto, esančio adresu Viršuliškių g. 49-57, Vilniuje, priklausinys. Paaiškėjo, jog suklaidinta 73 –DNBS „Viršuliškės“ administracija 2009-12-21 išdavė pažymą atsakovei apie jos vardu registruotiną turtą. Rūsys Nr. R-36 yra neteisėtai užvaldytas atsakovės ir tokiu būdu yra pažeistas daikto valdymas. Su atsakove ieškovai jokio sandorio nėra sudarę, todėl slaptai bei apgaulės būdu užvaldytas turtas yra grąžintinas teisėtam turto savininkui. Teismo prašo pripažinti juridinį faktą, jog rūsys pažymėtas plane R-36 yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausinys ir nuosavybės teise priklauso ieškovams, pripažinti negaliojančia 2009-12-21 73 –DNSB „Viršuliškės“ išduotą pažymą Nr. 140 ir panaikinti jos pagrindu VĮ „Registrų centras“ atliktą buto, esančio adresu Viršuliškių g. 49-57, Vilnius, priklausinio – rūso, pažymėto plane Nr. R-36, teisinę registraciją, priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2010-06-28 gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų VĮ „Registrų centras“, atstovaujamo Vilniaus filialo, atsiliepimas į patikslintą ieškinį. Nurodė, kad į nekilnojamąjį daiktą – butą su 4,66 kv.m. ploto rūsiu plane pažymėtu R-36, esantį Viršuliškių g. 49-57, Vilniuje, įregistruotos atsakovės R. L. nuosavybės teisės 2004-06-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo Nr. N-2-4184/10/2004 ir 2009-12-21 73 – DNBS „Viršuliškės“ pažymos Nr. 140 pagrindu. Į ½ dalį nekilnojamojo daikto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruotos L. P. nuosavybės teisės 2007-03-01 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 14-2048 pagrindu, į kitą ½ dalį įregistruotos ieškovų jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės 2007-05-21 pirkimo-padavimo sutarties Nr. 1-6037, 2007-05-21 priėmimo- perdavimo akto Nr. 1-6038, pagrindu. Ieškovų reikalavimas panaikinti teisinę registraciją yra perteklinis. Kadangi Vilniaus filialas nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, todėl prašo patikslintą ieškinio pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o 2007-05-21 ieškovai nusipirko ir kitą šio buto dalį, kuri buvo su priklausiniu- rūsiu. Rūsio koordinatės į VĮ Registrų centro pažymėjimą įtrauktos nebuvo. Norėdami įregistruoti rūsį, ieškovai kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau gavo atsakymą, jog rūsys Nr. R-36 negali būti įregistruotas, kadangi nuosavybės teisės į šį rūsį, kaip į priklausinį, įregistruotos atsakovės vardu. Pasikreipę į 73 DNSB „Viršuliškės“ pirmininką, ieškovai sužinojo, kad bendrijos pirmininkas buvo atsakovės, nurodžiusios minėtą rūsį kaip savo, suklaidintas ir išdavė jai pažymą, kad jos butas yra su rūsiu, nurodant inventorinę bylą. Ieškovų inventorinėje byloje aiškiai nurodytas rūsys su jo plotu. Atsakovei priklausantis rūsys yra mažesnis. Atsakovė nebuvo sudariusi jokios sutarties, neturi įrodymų, kad rūsį Nr. R-36 įgijo teisėtai.

Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ginčo rūsiu naudojasi nuo 2003metų, kadangi nežinojo, kurioje vietoje yra jos rūsys. Savuoju, 1,83kv.m. ploto rūsiu, nesinaudojo. Ieškovės tėvas ir brolis žodiniu susitarimu leido jai naudotis ginčo rūsiu, nes patys naudojosi kitu rūsiu. Atsakovės teigimu, ji nesakė bendrijos pirmininkui, jog yra didesnio rūsio savininkė, tik nurodė, jog naudojasi šiuo rūsiu. Savęs ginčo rūsio savininke niekada nelaikė.

Teismo posėdyje atsakovo 73 DNSB „Viršuliškės“ atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog bendrijos administracija, išduodama pažymą atsakovei, buvo suklaidinta. Nurodė, kad rūsiai ir jiems suteikta numeracija skirstomi remiantis patalpos planu, bet jų numeravimas nesiejamas su buto numeriu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. D. nurodė, kad jis yra ieškovų kaimynas, gyvenantis 38 bute, minėtame bute gyvena nuo 1977 metų. Liudytojas nurodė, kad ieškovės tėvai naudojosi gretimu rūsiu, ieškovės tėvas ten laikė staliaus įrankius. Tas rūsys buvo apie 4 kv.m., juo ieškovės tėvas naudojosi iki pat savo mirties. Atsakovė pradėjo naudotis ginčo rūsiu po ieškovės tėvo mirties, kokiu pagrindu - jam nežinoma. Kai gavo butą, buvo aišku, kuris jo rūsys, kadangi ant jo rūsio buvo parašytas buto numeris, t.y. rūsio numeris atitiko buto numerį.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. I. paaiškino, kad ji 1977 metais įsigijo minėtame name kooperatinės statybos butą Nr. 40 kartu su rūsiu, tačiau jai žinoma, jog ne visiems teko rūsiai. Ant rūsio durų užrašyti numeriai atitiko butų numerius. Kokiu rūsiu naudojosi ieškovė ir atsakovė liudytojai nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovams L. P. ir A. P. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 40). Nuosavybės įsigijimo pagrindas 2007-05-21 pirkimo- pardavimo sutartis ir 2007-03-01 paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 25,32). Pagal 2004-08-03 VĮ „Registrų centras“ pažymėjimą atsakovei R. L. nuosavybės teise priklauso butas su 1,83 kv.m. rūsiu, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 39). 2010-06-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 2010-06-23 atsakovei R. L. nuosavybės teise priklauso butas su 4,66 kv.m. rūsiu, plane pažymėtu R-36, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 74). Nuosavybės įsigijimo pagrindas 2004-06-15 apylinkės teismo sprendimas ir 2009-12-21 Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažyma Nr.140.

Byloje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į rūsį, plane pažymėtą R-36, bei 2009-12-21 73-osios Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažymos Nr.140 teisėtumo (b.l. 8).

Ieškovai savo nuosavybės teisę į ginčo rūsį kildina iš pirkimo pardavimo sutarties bei paveldėjimo teisės liudijimo, atsakovė R. L. - iš 2009-12-21 73-osios Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažymos Nr.140.

Nutraukus santuoką, atsakovei R. L. teismo sprendimo pagrindu nuosavybės teise atiteko butas su rūsiu, kurio plotas 1,83 kv.m., analogiško ploto rūsys yra nurodytas ir į bylą pateiktoje buto techninio inventorizavimo byloje (b.l. 166). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi jos atžvilgiu res judicata galią. Duomenų, kad atsakovei priklauso du rūsiai byloje nėra. Tą aplinkybę, jog ji nebuvo ginčo rūsio savininke, R. L. nuosekliai tvirtino bylos nagrinėjimo metu (tiek parengiamojo teismo posėdžio, tiek teismo posėdžio metu). Be to, ji pripažino, jog rūsį pagal žodinį susitarimą su ieškovės broliu buvo gavusi laikinam naudojimui kilus santuokiniams nesutarimams su buvusiu vyru.

Jeigu namų valdos naudotojams priklausinio laikinai nereikia naudoti, tai jis gali būti suteikiamas naudotis kitiems asmenims. Pagal funkcines ir konstrukcines savybes tarnavimo santykiai su pagrindiniu daiktu nesikeičia, bet pakinta tik naudojimas, nes daiktas paskiriamas kitam asmeniui naudojimui. Atsakovei žodiniu susitarimu buvo leista naudotis ginčo rūsiu. Toks žodinis susitarimas nesukūrė ir negalėjo sukurti nuosavybės teisių į ginčo objektą, kadangi Civilinio kodekso normos nenumato tokio nekilnojamojo turto įgijimo būdo (CK 4.47 str.). Pažymėtina ir tai, kad ginčo rūsys neturi atskiro unikalaus numerio, todėl juo, kaip atskiru nekilnojamojo turto objektu, negali būti disponuojama.

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės R. L. argumentas, kad ieškovės tėvas V.F. P., po kurio mirties buvo paveldėtas butas su rūsiu, ginčo rūsio savo vardu neįregistravo, neįgijo daiktinių teisių į turtą, todėl negalėjo būti ir paveldėtas.

CK 4.48 straipsnio 2 dalis nustato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita.

Tiek 2007-05-21 pirkimo- pardavimo sutartyje, tiek 2007-03-01 paveldėjimo teisės liudijime, kurie yra ieškovų nuosavybės įsigijimo dokumentai, yra nurodyta, kad butas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra su rūsiu, tačiau rūsys neidentifikuotas. 2007-03-01 paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad paveldimas butas rūsiu nuosavybės teisė priklausė mirusiajam V. P. pagal 1991-04-15 gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pažymą Nr.219. Minėta pažyma pateikta į bylą, o taip pat nurodyta ir buto techninės apskaitos byloje, kurioje įvardintas konkretus rūsys, pažymėtas R-36, ir kurio plotas 4,66 kv.m. (b.l. 17, 160). Tai, kad mirusysis naudojosi apie 4 kv.m. ploto rūsiu patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas ieškovų kviestas liudytojas V. D.. Kadangi turto registravimas viešajame registre jokių daiktinių teisių nesukuria, o tik įrašo duomenis apie esamas daiktines teises į turtą, todėl, teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymų pakanka pripažinti, kad mirus V. P., ieškovė ir jos brolis M. P. priėmė palikėjo turėtą rūsį, pažymėtą R-36, turintį 4,66 kv.m. ploto.

Nustatytų faktų visuma bei tai, kad atsakovas 73 DNSB „Viršuliškės“ ieškinį pripažino nurodydama, jog bendrijos administracija, išduodama pažymą buvo suklaidinta, sudaro pagrindą ieškinį dalyje dėl 2009-12-21 73-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ pažymos Nr. 140 pripažinimo negaliojančia, tenkinti.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi buvęs savininkas V.F. P., atlikdamas buto registraciją 1991-04-26 privalėjo žinoti, kad jam rūsys neperduotas ir jo vardu neregistruotas. Tuometinis CK numatė trijų metų ieškinio senaties terminą, pažeistai teisei apginti, todėl, atsakovės nuomone, taikytina ieškinio senatis.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.127 str. 1 d. nustatyta ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe – asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, kadangi ieškinio senaties taikymą ji sieja su V.F. P. žinojimu apie, atsakovės nuomone, jo pažeistą teisę. Įstatymas subjektyviąja aplinkybę – asmens žinojimą ar turėjimą žinoti - sieja su asmeniu, kuris kreipėsi į teismą, nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad jos pažeistos. V.F. P. esant turto savininkui, ieškovų teisės negalėjo būti pažeidžiamos, nes jie tų teisių neturėjo (CPK 5 str.). Taigi, taikyti 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas šioje byloje nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovai turtą įgijo galiojant 2001 metų Civiliniam kodeksui, ir būtent jų žinojimas ar turėjimas žinoti svarbus šioje byloje. Vadovaujantis išdėstytu, atsakovės R. L. prašymas dėl ieškinio senaties taikymo atmetamas.

Ieškovai prašo pripažinti juridinį faktą, jog rūsys plane pažymėtas R-36, yra buto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausinys ir nuosavybės teise priklauso ieškovams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“, Teismų praktika Nr.24, nurodyta, kad juridinius faktus teismas gali nustatyti tada, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti juridinis faktas turi turėti juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš šių aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.). Byloje nagrinėjamu atveju, teismui pripažinus negaliojančia 2009-12-21 73-osios Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažymą Nr.140, ieškovai gali ne teismo tvarka, o kreipdamiesi į 73-ąją Gyvenamųjų namų savininkų bendriją, gauti pažymą dėl konkretaus rūsio, todėl nėra pagrindo laikyti, jog jie neturi dokumentų, patvirtinančių juridinį faktą. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Byla dalyje dėl reikalavimų panaikinti ginčo rūsio teisinę registraciją atsakovės vardu nutrauktina, nes šis reikalavimas, įvertinus ieškinio pagrindą, tėra išvestinis, priklausantis nuo pagrindinio reikalavimo išsprendimo, todėl nebūdamas savarankiškas reikalavimas, nėra teisminio ginčo dalykas, ir nenagrinėtini teisme (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). VĮ Registrų centrui, kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, priskirtų funkcijų dėl registro duomenų pakeitimo atlikimas yra sureguliuotas įstatymo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., 23 str.). Teismui pripažinus negaliojančia 2009-12-21 73-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ pažymą Nr. 140, ir pateikus prašymą bei teismo sprendimą VĮ Registrų centrui, Nekilnojamojo turto registro duomenys bus pakeisti, o atskiras teismo sprendimas dėl įpareigojimo vykdyti įstatymu nustatytas funkcijas nėra reikalingas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 585 Lt žyminio mokesčio (b.l. 2,52,125). Ieškovai yra pareiškę 3 reikalavimus, iš kurių vienas turtinis (suma 6500 Lt), todėl bendra mokėtina žyminio mokesčio suma yra 455,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 1/3 dalis reikalavimų, t.y. turtinis reikalavimas, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. po 97,50 Lt (6500 Lt x 3 proc. : 2 ? 97, 50 Lt ). Kadangi ieškovai yra sumokėję žyminio mokesčio daugiau nei reikalinga, permokėta žyminio mokesčio dalis, t.y. 130 Lt, grąžintina ieškovams ( turėjo būti mokama 455,00 Lt žyminio mokesčio: 195,00 Lt už turtinį reikalavimą ir 260,00 Lt už neturtinį, sumokėta 585,00 Lt) (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis LR CPK 92 str., iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 20,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 270, 279, straipsniais, 293 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia 2009-12-21 73-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ pažymą Nr. 140.

Bylą dalyje dėl 73-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos Viršuliškės“ 2009-12-21 pažymos Nr. 140 pagrindu VĮ „Registrų centras“ atliktos rūso, pažymėto plane Nr. R-36, teisinės registracijos panaikinimo ir juridinio fakto, kad rūsys, pažymėtas plane R-36 yra buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausinys, nutraukti.

Priteisti ieškovams A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir L. P.,a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš atsakovo 73-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“, j.a.k. 115229740, buveinė Justiniškių g. 49-18, Vilniuje, 97,50 Lt (devyniasdešimt septyni Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovams A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir L. P.,a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš atsakovės R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Viršuliškių g. 49-57, Vilniuje, 97,50 Lt (devyniasdešimt septyni Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovams A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir L. P.,a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 130,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Išaiškinti, kad žyminį mokestį teismo sprendimo pagrindu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti iš atsakovų 73-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos Viršuliškės“, j.a.k. 115229740, buveinė Justiniškių g. 49-18, Vilniuje, ir R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybės naudai po 20,26 Lt (dvidešimt Lt 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.