- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1-2331-1034/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19245-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- D. V.
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent: 2019 m. gegužės 9 d., apie 19.31 val., Vilniuje, Lazdynų g. 24, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,19 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
Šiais savo veiksmais D. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis D. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, jog nusižengė įstatymui, padarė nusižengimą, kaltės neginčija. Viskas prasidėjo gegužės 8 d. vakare, atvyko pas draugą, atsivežė butelį degtinės, kartu išgėrė, nuėjo miegoti ir kitą dieną vyko pratęsimas. Išgėrę butelį dieną, vėl numigo ir vakare sugalvojo nuvažiuoti nusipirkti butelį. Buvo ką tik atsikėlęs, todėl gana aiškiai viską matė, suprato ir samprotavo. Gegužės 9 dieną gėrė tik dieną, išgėrė butelį degtinės ir kelis alaus, nuėjo miegoti. Savo elgesį vertina blogai, išvadų padaryta labai daug, tai buvo labai didelė klaida sėsti prie vairo, padarė išvadas, kad taip negalima daryti. Yra ir anksčiau baustas už vairavimą neblaiviam, teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dvejiems metams. Prašo atleisti pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti tėvo atsakomybei. Tėvas yra artimiausias žmogus, kuris jam brangus, yra padaryti sprendimai, kad jokiu būdu nesėsti prie vairo, kol bus galima. Gyvena kartu su tėvais, mėnesinės pajamos yra 500 Eur.
Teisiamajame posėdyje laiduotojas S. V. paaiškino, kad prašo sūnų atleisti pagal laidavimą, nes reikalinga mašina, sūnus namuose niekada negeria, jis pats visai negeria. Blogai sūnus padarė, gyvena kartu su juo. Mano, kad yra sūnui autoritetas, labai gerai sugyvena, kai reikia, duoda patarimų. Ateityje reiks net neleisti sūnui išvažiuoti iš namų, jei norės važiuoti gerti. Pats yra pensininkas ir dirba autoservise. Sūnus jam papasakojo apie padarytą nusikaltimą, labai gailisi, tačiau jau vėlu pataisyti, kas padaryta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. V. parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi, taip pat nurodė, kad du kartus per metus gydosi nuo depresijos Vilniaus r. poliklinikoje. 2019 m. gegužės 8 d. dienos vakare, apie 20.00 val., vairuodamas automobilį Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam, atvažiavo pas draugą gyvenantį Vilniuje, Lazdynų g. Važiuodamas į svečius buvo nupirkęs degtinės 0,7 l ir porą butelių alaus. Pas draugą namuose atsivežtą alkoholį išgėrė dviese, ir tą naktį liko nakvoti pas draugą. Ryte atsikėlus nuėjo į parduotuvę, kur pirko alaus, o grįžę, namuose gėrė alų. Baigus gerti alų buvo mažai, todėl jis nutarė nuvažiuoti automobiliu iki artimiausios parduotuvės. Sėdo prie automobilio Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, užvedė variklį ir pradėjo važiuoti iš kiemo. Išvažiavus iš kiemo, važiuojant link parduotuvės jis pastebėjo iš priekio atvažiuojantį policijos ekipažą, kuris greitai apsisuko ir prisivijo iš galo. Įjungė garso ir šviesos signalus, iš to suprato, kad stabdo jį, todėl iš karto sustabdė vairuojamą automobilį. Priėjęs policininkas paprašė pateikti dokumentus. Policininkas įtarė, kad jis išgėręs, nes jo paklausė, ar gėrė alkoholį. Priėjus prie policijos automobilio policininkas jį testavo, liepė į nosį pirštu pataikyti, paeiti linija, po to liepė pūsti į alkotesterį. Patikrinus alkotesteriu pirmą kartą prietaisas parodė 2,19, o antrą kartą papūtus alkotesteris parodė dar daugiau. Jį sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą, o vėliau į areštinę. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, kuriuo įtariamas, pripažįsta visiškai (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. J. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės Vytis vyr. patrulės pareigose. 2019 m. gegužės 9 d., 18.44 val., gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad Vilniuje, Lazdynų g. 52, pranešėjas prie kavinės „Žibutė“ pastebėjo 2 neblaivius asmenis, kurie įsėdo į automobilį Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir galimai važiuos. Važiuojant link kavinės, kurios adresas Vilnius, Lazdynų g. 52, buvo pastebėtas anksčiau minėtas automobilis, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius automobilis buvo sustabdytas ties Lazdynų g. 24 pastatu. E. J. porininkui M. G. išėjus tikrinti automobilio, jo vairuotojo dokumentų, pastarasis nurodė, kad automobilio „VOLVO V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Vilniaus r., Pagirių k., Šiltnamių g. 14-15. Alkotesterio „Alkotest 7510“, Nr. ARJK-0090 pagalba pirmą kartą 19.31 val. jam buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas, antrą kartą 19.52 val. jam buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas. Nustačius vairuotojui girtumą, kuris viršija 1,51 promilės, apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, automobilis Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, adresu Vilnius, Minsko pl. 21 (b. l. 19).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2019 m. gegužės 9 d., 19.30 val. buvo nustatyti D. V. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu į nosies galą pataikyti gali. Taip pat nurodoma, kad D. V. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val. 30 min., buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0090, patikros sertifikatas Nr. 0850387 ir pirmojo tikrinimo metu 19.31 val. nustatytas 2,19 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 19.52 val. nustatytas 2,29 prom. girtumas (b. l. 6).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. V. (b. l. 14).
Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, nustatyta automobilio Volvo V60, pasirinkti metai 2013, kaina Lietuvoje (su PVM) – 11 470 Eur (b. l. 13).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismo vertinimu, D. V. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. J. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio kvitai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. V. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,19 prom. neblaivumo laipsnis. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis D. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad gegužės 9 dieną gėrė tik dieną, išgėrė butelį degtinės ir kelis alaus, nuėjo miegoti. Išgėrę butelį dieną vėl numigo ir vakare sugalvojo nuvažiuoti nusipirkti butelį. Buvo ką tik atsikėlęs, todėl gana aiškiai viską matė, suprato ir samprotavo. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis D. V. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo tėvą S. V.. Atitinkamai analogišką prašymą pateikė ir S. V. (b. l. 98-108).
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis D. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, laikytinas teisiamu pirmą kartą, nes jo teistumas yra išnykęs (b. l. 37), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 31-36), savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl įvykdyto nusikaltimo D. V. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikalstama veika žala nepadaryta, taigi egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimą, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje yra padaręs nemažai administracinių nusižengimų, turi bent 4 galiojančias nuobaudas (b. l. 31-36).
Šiuo atveju teismas taip pat negalėjo nevertinti tos aplinkybės, jog anksčiau D. V. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 66). Už šį pažeidimą, jo paties teigimu, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams. Nepaisant to, kad paskirta nuobauda nebegalioja, o nusižengimas (tuo metu administracinis teisės pažeidimas) padarytas seniai, tačiau ši aplinkybė yra svarbi vertinant kaltinamojo asmenybę bei jos pavojingumą, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tuo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti nuteistojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad D. V. linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio.
Pabrėžtina, jog kaltinamajam buvo gerai žinomos griežtos teisinės pasekmės (anksčiau buvo sulaukęs specialiosios teisės atėmimo), tačiau, nepaisydamas to, jis analogiško pobūdžio veiksmus pakartojo, tačiau jo veiksmai jau užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Tokiu būdu, tiek praeityje padarytas nusižengimas dėl transporto priemonės vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, tiek ir sistemingai daromi kiti administraciniai nusižengimai neleidžia daryti kategoriškos ir jokių abejonių nekeliančios išvados, kad D. V. ateityje nenusikals, o tai reiškia, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga nėra absoliučiai aiški ir išpildyta.
Pažymėtina, jog net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Atsižvelgdamas į aukščiau išvardintus duomenis, teismas neturi pagrindo išvadai, kad D. V. padaryta nusikalstama veika buvo visiškai atsitiktinė ir bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo aiškiai bei kategoriškai išvadai, jog D. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo pačiu teismui kyla tam tikrų abejonių ir dėl laiduotojo S. V. realių galimybių padaryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nors S. V. yra neteistas, administracine tvarka baustas ne už šiurkštų administracinį nusižengimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ne tik į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, bet ir galimybę daryti realią teigiamą įtaką kaltininkui. Nors S. V. nurodė, jog labai gerai sugyvena su sūnumi, kai reikia, duoda patarimų, ateityje reiks net neleisti sūnui išvažiuoti iš namų, jei norės važiuoti gerti, tačiau akivaizdu, jog ankstesnis S. V. bendravimas su sūnumi didesnio poveikio nepadarė ir sulaikyti kaltinamojo nuo alkoholio vartojimo, tuo pačiu ir nusikalstamos veikos padarymo jam nepavyko. Svarbu ir tai, kad S. V. nesulaikė kaltinamojo, kuris jau anksčiau buvo baustas už vairavimą neblaiviam, nuo pakartotinio poelgio (šį kartą ženkliai pavojingesnio), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl laiduotoju prašančio būti asmens autoritetingumo bei objektyvių galimybių ateityje daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Tad išdėstytos aplinkybės sudaro teismui pakankamą pagrindą abejoti tiek tuo, kad S. V. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tiek tuo, kad pats kaltinamasis ateityje nenusikals. Galiausiai derėtų pažymėti, jog pagal savo esmę atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turėtų būti taikomas tik nusprendus, kad kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavęs. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip matyti, kaltinamasis yra visiškai susiformavęs, pakankamai brandaus amžiaus (40 metų) savarankiška asmenybė, turinti savas gyvenimiškas nuostatas ir elgseną. Išdėstytų argumentų visumos pagrindu nėra tikslinga atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: D. V. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (b. l. 37), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 31-36), yra dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2019 m. birželio 13 d. specialisto išvada Nr. 89TPK-183/2019 konstatuota, jog nėra duomenų, kad D. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 56).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (b. l. 38-39).
Kaltinamasis D. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę ką tik suvartojęs didelį kiekį alkoholio, kai jam nustatytas 2,19 promilių girtumas. Kaltinamasis praeityje yra taip pat padaręs itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo neblaivus), o jo veiksmai nagrinėjamu atveju buvo iš tiesų itin pavojingi ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta sunkių pasekmių. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie D. V. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, artimas įstatyme numatytam maksimaliam laikotarpiui. Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad BK numato specialiosios teisės atėmimo terminą nuo 1 metų iki 3 metų, su šiais argumentais sutikti negalima. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Kaltinamasis D. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kaip matyti iš bylos duomenų, automobilis Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. V. (b. l. 14).
Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo D. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad D. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo D. V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis D. V. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra 40 metų amžiaus, darbingas, dirbantis, gauna legalias pajamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė siekia 11 470 Eur (b. l. 13), t. y. vertinant veikos pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.
Kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės, t. y. kad transporto priemonė yra įsigyta su paskola, šiai dienai tas automobilis nėra visiškai išmokėtas, todėl jį konfiskavus bus padaryta didelė žala ne tik kaltinamajam, bet ir jo šeimos nariams, šiuo atveju negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamosios priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad D. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad D. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. V. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 45-47), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, D. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. V. 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 9 d. 19.31 val. iki 2019 m. gegužės 10 d. 13.41 val., ir laikyti D. V. nubaustu galutine 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę (automobilį) Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.