Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjų: A. M., R. M. ir L. K. atstovei advokato padėjėjai A. P. ir atsakovės atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų: A. M., R. M. ir L. K. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai: A. M., R. M. ir L. K. buvo atleisti iš tarnybos.

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnybos Teisės skyriuje Tarnybos vado pavaduotojo 2018 m. sausio 4 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnų: L. K. ir R. M. elgesio ne tarnybos metu. Tarnybos Teisės skyriaus vedėja 2018 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Tarnybos 2018 m. sausio 4 d. iš Policijos departamento gauta informacija apie tai, kad galimai sumedžiotos dvi lūšys. Dėl šios veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-67932-12; nusikaltimo padarymu įtariami – sulaikyti Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnai: L. K. ir R. M..

Tarnybos Teisės skyriuje Tarnybos vado pavaduotojo 2018 m. birželio 11 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. M. elgesio ne tarnybos metu, nes per Dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 20-S-36618 (1.13E), kuriame nurodyta, jog A. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo tėvų sodyboje rastos lūšių mėsos.

2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. birželio 15 d. teikimais tarnybiniai patikrinimai pareiškėjų atžvilgiu buvo sustabdyti.

6. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad pareiškėjai: A. M., R. M. ir L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 3 dalyje, ir atleido juos nuo baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėjai prisipažino padarę jiems inkriminuojamus nusikalstamas veikas, gailėjosi padarę nusikaltimus ir suprato savo netinkamą elgesį. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, taigi Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis įsiteisėjo.

Įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, kuria konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nustatyta, kad L. K. radus ir įgijus lūšį, A. M., R. M. ir L. K. laikė ją savo žinioje, o 2018 m. sausio 3 d. realizavo bendrą sumanymą šią lūšį parduoti, todėl pripažinta, kad nusikaltimo objektyviąją pusę pareiškėjai realizavo bendrais veiksmais, todėl jų veika kvalifikuota pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kaip bendra vykdytojų padaryta nusikalstama veika ir nė vieno iš kaltinamųjų išteisinti kaip nepadariusio nusikalstamos veikos teisinio pagrindo nėra. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie suprato ir pripažino, kad yra įgyta lūšis, ją laikė ir norėjo ją realizuoti, todėl veikė tiesiogine tyčia. Taip pat nustatyta, kad kaltinamųjų kaip bendrininkų koordinuoti veiksmai, nukreipti į itin mažos populiacijos gyvūną, siekiant gauti iš to naudos sau, formuojant aplinkiniams neigiamą požiūrį į aplinką ir jos apsaugą, daro esminę žalą visuomenės ir valstybės vertybėms, todėl ši kaltinamųjų veika nėra mažareikšmė. Be kita ko, teismo nuosprendyje nurodyta, kad lūšis yra saugomų rūšių laukinis gyvūnas. Jos populiacija Lietuvoje yra 100 vienetų lūšių, todėl pripažintina, kad kai disponuojama 2 lūšimis (2 procentai jos populiacijos), laikytina didele žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei. Vienas iš šią veiką kvalifikuojančių požymių yra komercinis tikslas. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamieji nusprendė vieną iš lūšių parduoti už 250 eurų ir dėjo pastangas šiuos veiksmus realizuoti, pripažinta, jog nusikalstamą veiką jie padarė komerciniu tikslu.

7. V. V. tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2019 m. balandžio 5 d. pareiškėjai: A. M., R. M. ir L. K. buvo atleisti iš vidaus tarnybos (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka).

8. 2019 m. balandžio 4 d. teikimais Nr. 150-3214 ir Nr. 150-3217 buvo atnaujinta tarnybinių patikrinimų eiga. Pareiškėjams buvo įteikti Pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo:

8.1. A. M. 2018 m. birželio 13 d. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo įteiktas 2018 m. birželio 14 d. pasirašytinai.

8.2. R. M. 2019 m. balandžio 5 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio užkardos vado R. G. kabinete buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau atsisakė jį pasirašyti (Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo R. M. 2019 m. balandžio 4 d.).

8.3. L. K. nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. buvo nedarbingas ir pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo jam 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 14VaR-1163 „Dėl susipažinimo su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo“ buvo išsiųstas registruotu laišku (Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės 2019 m. balandžio 8 d. raštas Nr. 14VaR-1163 „Dėl susipažinimo su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo“).

9. Pareiškėjų atžvilgiu baigti atlikti tarnybiniai patikrinimai:

9.1. Dėl pareiškėjo A. M. buvo surašyta 2019 m. balandžio 17 d. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareigūno A. M. elgesio ne tarnybos metu Nr. 27-47 (toliau – Išvada dėl A. M.), kurioje nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos vyresnysis pasienietis A. M., veikdamas karta su L. K. ir R. M., 2017 m. gruodžio mėnesį, L. K. miške radus dvi lūšis ir taip neteisėtai jas įgijus, pritarė lūšių laikymui savo tėvų namuose šaldymo įrenginyje, L. K. radus pirkėją, duodamas patarimus pritarė vienos lūšies pardavimui 2018 m. sausio 3 d., t. y. siekdamas gauti komercinės naudos dalyvavo bendrame susitarime dėl lūšių laikymo ir vienos lūšies pardavimo, tokiu būdu padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 3 dalyje, ir taip padarydamas didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei. Nustatyta, kad A. M. apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir jam pareikštas įtarimus nedelsiant raštu neinformavo savo tiesioginio ar aukštesnes pareigas einančio vadovo. Išvadoje dėl A. M. konstatuota, kad A. M. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ 2.1, 2.2 ir 5.1 papunkčių, Tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Tarnybos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ 17.1, 17.4 papunkčių ir 17¹ punkto reikalavimus, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

9.2. Dėl pareiškėjų: R. M. ir L. K. buvo surašyta 2019 m. balandžio 17 d. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareigūnų L. K. ir R. M. elgesio ne tarnybos metu Nr. 27-46 (toliau – Išvada dėl L. K. ir R. M.), kurioje nustatyta, kad Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pasienietis L. K. 2017 m. gruodžio 11 d. miške radęs dvi lūšis, kurios buvo negyvos, žinodamas, kad lūšis medžioti draudžiama ir radus jų negalima imti, jas paėmė ir, veikdamas kaitų su R. M. ir A. M., jas laikė R. M. ir A. M. namuose šaldymo įrenginyje, kartu su A. M. nutarė vieną lūšį parduoti, surado pirkėją ir 2018 m. sausio 3 d. apie 18 val. R. M. automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabenus lūšį į L. K. nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) lūšį pardavė už 250 eurų, taip siekdamas gauti komercinės naudos, tokiu būdu padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 3 dalyje bei taip padarydamas didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei.

Taip pat Išvadoje dėl L. K. ir R. M. nustatyta, kad tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas R. M. 2017 m. gruodžio 11 d. L. K. savo namuose šaldymo įrenginyje laikyti neteisėtai įgytas dvi lūšis, pritarė jų laikymui, veikdamas kartu su L. K. ir A. M. pritarė vienos lūšies pardavimui, 2018 m. sausio 3 d. apie 18 val. automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno (taip realizuodamas susitarimo dalį) lūšį į L. K. nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), kur L. K. pardavė lūšį už 250 eur, taip siekdamas gauti komercinės naudos, tokiu būdu padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 3 dalyje ir taip padarydamas didelę žalą saugomų lūšių laukinių gyvūnų – lūšių apsaugos būklei.

Išvadoje dėl pareiškėjų: R. M. ir L. K. konstatuota, kad pareiškėjai R. M. ir L. K. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ 2.1, 2.2 ir 5.1 papunkčių, Tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Tarnybos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ 17.1, 17.4 papunkčių ir 17¹ punkto reikalavimus, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

10. Tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. TE-528 pripažinta, kad R. M. pažemino pareigūno vardą. Tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. TE-527 pripažinta, kad L. K. pažemino pareigūno vardą. Tarnybos 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. TE-537 pripažinta, kad A. M. pažemino pareigūno vardą, todėl jie atleistini iš vidaus tarnybos.

11. 1. Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas, redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) 72 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka.

11.2. Statuto 76 straipsnio 1 dalis numato, kad šio Statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu.

11.3. Statuto 2 straipsnio 4 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

11.4. Elgesio reikalavimus pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas nustato Statutas. Taip pat Tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Tarnybos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“, 17 punkte nurodyta, kad ne tarnybos metu Tarnybos pareigūnas privalo: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą Tarnybos sistemą (17.1 papunktis); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų Tarnybos interesai, Tarnybos prestižas ir pareigūno reputacija (17.4 papunktis).

11.5. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 2 punkte apibrėžtas pagarbos žmogui ir valstybei principas: valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 papunktis); valstybės tarnautojai privalo elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais (2.2 papunktis). Taisyklių 5 punktas apibrėžia padorumo principą: valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai <...> (5.1 papunktis).

11.6. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

12. Vertinant byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, pažymėtina, kad ginčijamais įsakymais pareiškėjai buvo atleisti iš vidaus tarnybos dviem skirtingais pagrindais:

12.1. Iš tarnybos pareiškėjai atleisti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas <...> buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pareiškėjai buvo pripažinti pažeminę savo veiksmais pareigūno vardą (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011). Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad pataisos pareigūnas be jokių išlygų atleidžiamas iš tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs nusikalstamą veiką ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

12.2. Pareiškėjai atleisti iš tarnybos taikant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Aiškinant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, būtina remtis to paties teisės akto 2 straipsnio 4 dalimi. LVAT (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Statuto 2 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių.

13. Teismas, vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją, pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų įvykdytų veiksmų, kurie pripažinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir yra pagrindu konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, t. y. jog įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad L. K. radus ir įgijus lūšį, A. M., R. M. ir L. K. laikė ją savo žinioje, o 2018 m. sausio 3 d. realizavo bendrą sumanymą šią lūšį parduoti, todėl pripažinta, kad nusikaltimo objektyviąją pusę pareiškėjai realizavo bendrais veiksmais, todėl jų veika kvalifikuota pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kaip bendra vykdytojų padaryta nusikalstama veika. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjų neteisėti veiksmai yra konstatuoti. Juolab, kad patys pareiškėjai savo kaltę pripažino ir suprato savo veiksmų neteisėtumą. Be to, pareiškėjai veikė tiesiogine tyčia. Pareiškėjų argumentas, kad jie sieks būti išteisinti, nes Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktas jų kasacinis skundas yra vertintinas kritiškai. Pareiškėjų kaltė pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir teismui šioje situacijoje nėra pagrindo kitaip vertinti jau nustatytų faktų. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarytų priešingą išvadą nei yra konstatuota įsiteisėjusiame Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendyje, pareiškėjai atitinkamai galėtų kelti naują ginčą, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus.

14. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jų veiksmai jokių pasekmių nesukėlė, be to, jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai leidžia abejoti atsakovės padaryta išvada, kad pareiškėjai savo veiksmais diskreditavo pareigūno vardą. Teismas su šiais pareiškėjų argumentais nesutinka. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–453/2010; 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–2659/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552–2737/2012; 2008 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–1561/2008).

15. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų A. M., R. M. ir L. K. atliktų neteisėtų veiksmų pobūdis (pareiškėjai buvo įtariami padarę BK 272 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką), kaltės forma (tiesioginė tyčia), pažeidimo padarymo aplinkybės (komerciniais tikslais), pažeidimu sukeltos pasekmės (padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei), nepranešimas tiesioginiam vadovui apie įvykį, akivaizdus kirtimasis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis lemia pasekmes – akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą. Nagrinėjamoje situacijoje teismas konstatuoja, kad pareiškėjo padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pažymėtina, kad statutinio pareigūno priesaika yra pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Taigi teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų teiginius dėl konkrečiai nesukeltų pasekmių tarnybai ne tarnybos metu ir dėl to, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas vienas iš būtinų atsakomybei kilti elementų, t. y. kad pareiškėjų atlikti veiksmai akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visumoje nustatyta, kad pareiškėjai padarė veiką, kuria pažemino pareigūno vardą, todėl A. M., R. M. ir L. K. atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė.

16.1. Tarnybiniam patikrinimui buvo taikomas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Vidaus reikalų ministro 2015 m. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija), galiojęs iki 2019 m. vasario 12 d. (toliau – ir Aprašas I) ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-412, galiojęs nuo 2019 m. vasario 13 d. (toliau – ir Aprašas II).

16.2. Aprašo I 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Kaip jau minėta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimai pareiškėjų atžvilgiu buvo pradėti gavus oficialią informaciją apie pareiškėjų: A. M., R. M. ir L. K. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl L. K. ir R. M. buvo padarytas tą pačią dieną (Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės vado tarnybinis pranešimas 2018 m. sausio 4 d. dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo Nr. 150-35), kai buvo gautas Tarnybos Teisės skyriaus vedėjos 2018 m. sausio 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad Tarnyboje 2018 m. sausio 4 d. iš Policijos departamento gauta informacija, kad įtariant nusikaltimu sulaikyti L. K. ir R. M.. Taigi paminėta Aprašo I 7 punkto nuostata pažeista nebuvo. Tas pats pasakytina ir apie A. M. atžvilgiu gautą pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vadas Tarnybos vado pavaduotojui pateikė tarnybinį pranešimą 2018 m. birželio 8 d. (penktadienį). Pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl A. M., kuriuo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, gautas 2018 m. birželio 11 d., t. y. kitą darbo dieną (pirmadienį) (Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vado V. R. 2018 m. birželio 8 d. tarnybinis pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo Nr. 13VR-1319).

16.3. Aprašo I 21 punkte numatyta, kad tikrintojas turi teisę apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus ar kitus asmenis (21.2 papunktis), todėl, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, pareiškėjo buvo paprašyta pateikti tarnybinį pranešimą apie savo sulaikymo aplinkybes bei paaiškinti nusikalstamos veikos, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai, padarymo aplinkybes. Nustatyta, kad pareiškėjas A. M. paaiškinimus pateikė 2018 m. birželio 14 d., R. M. ir L. K. pateikė tarnybinius pranešimus dėl laikino sulaikymo (2018 m. sausio 16 d. Nr. 150-322 ir 2018 m. sausio 17 d. Nr. 150-366).

16.4. Aprašo I 12 punktas numato, kad gavus Aprašo 7 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Aprašo reikalavimų). Byloje nustatyta, kad pareiškėjų atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl tarnybiniai patikrinimai, vadovaujantis Aprašo 12 punktu, 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. birželio 15 d. teikimais buvo sustabdyti, taigi minėtas Aprašo punktas pažeistas nebuvo.

16.5. Dėl pareiškėjų skundo argumento, kad jie turėjo būti nušalinti nuo pareigų teismas sutinka su atsakove, kad Aprašo I 18 punktas jokiu būdu neįpareigoja nušalinti nuo pareigų asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, nes jame aiškiai nurodyta, kad tikrinamas pareigūnas tarnybinio patikrinimo metu gali būti nušalintas nuo pareigų, bet jokiu būdu neprivalo. Aprašo II 17 punktas savo turiniu nustatė iš esmės vienodas taisykles.

16.6. Pagal Aprašo I 23 punkto nuostatas tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Aprašo I priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju A. M. pranešimas įteiktas 2018 m. birželio 13 d., po dviejų dienų nuo patikrinimo pradžios. Dėl R. M. ir L. K. svarbu tai, kad pareiškėjų atžvilgiu tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2018 m. sausio 4 d., sustabdytas 2018 m. sausio 18 d., atnaujintas tik 2019 m. balandžio 4 d. Iš karto po atnaujinimo buvo surašyti pranešimai apie tarnybinį nusižengimą, su kuriais supažindinti: R. M. – 2019 m. balandžio 5 d., L. K. – 2019 m. balandžio 8 d. raštu (kadangi buvo nedarbingas tuo metu). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas Aprašo I 23 punkte ir Aprašo II 21 p. nurodytas 20 dienų terminas. Be to, pareiškėjai nepateikia argumentų, kurie liudytų, kad įteikus pranešimus anksčiau patikrinimo rezultatai galėjo būti kitokie, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl pranešimų įteikimo buvo pažeistos pagrindinės procedūros, galėjusios nulemti objektyvų ir teisingą visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimą.

16.7. Pasisakant dėl pareiškėjų argumento, kad pareigūną privalu atleisti kitą dieną po to, kai paaiškėja aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, teismas pažymi, kad 2019 m. balandžio 4 d. teikimais Nr. 150-3214 ir Nr. 150-3217 buvo atnaujinta tarnybinių patikrinimų eiga po to, kai Kauno apygardos teismas, išnagrinėjo pareiškėjų apeliacinius skundus ir įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas. Pareiškėjai: A. M., R. M. ir L. K. buvo atleisti 2019 m. balandžio 5 d.

16.8. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjų teiginį ir pažymi, kad tai, jog pareiškėjams tarnybinio patikrinimo išvados buvo pateiktos kartu su skundžiamais įsakymais niekaip nepažeidžia tarnybinio patikrinimo nustatytos tvarkos ir nedaro skundžiamų įsakymo dėl atleidimo ir pripažinimo pažeminus pareigūno vardą neteisėtais bei naikintinais.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. TE-451 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, Tarnybos 2019 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. TE-447 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir Tarnybos 2019 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. TE-446 „Dėl L. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriais pareiškėjai buvo atleisti iš vidaus tarnybos, bei Tarnybos 2019 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. TE-537 „Dėl A. M. pripažinimo pažeminus pareigūno vardą“, Tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. TE-528 „Dėl R. M. pripažinimo pažeminus pareigūno vardą“, Tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. TE-527 „Dėl L. K. pripažinimo pažeminus pareigūno vardą“ yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjų padarytas veikas, todėl pareiškėjo skundas dėl šių įsakymų panaikinimo yra netenkintinas.

18. Pareiškėjų reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo yra išvestiniai iš anksčiau paminėtų reikalavimų dėl įsakymų panaikinimo, todėl teismui konstatavus, kad pastarieji yra teisėti, yra atmestini ir pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų: A. M., R. M. ir L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.