- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-946-719/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudžiamosios bylos Nr. 1S-946-719/2012
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorei J. M., teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės J. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutarties panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-23 nutartimi kaltinamojo E. G., jo gynėjo advokato A. M. bei nukentėjusiojo J. M. prašymą dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo netenkino ir baudžiamąją bylą, kurioje E. G. kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d., perdavė prokurorui, nustatant 6 mėnesių terminą nutartyje aprašytiems trūkumams ir abejonėms pašalinti.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė J. M. pateikė skundą, prašydama panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutartį. Skunde teigiama, jog 2012-10-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Nurodoma, kad E. G. galimai padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į liudytojo V. G. duotus parodymus teisme, yra galimai padaryta 2011 m. lapkričio 2 d., tarp 20.00 – 21.00 val.., VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ poilsio bazės teritorijoje esančiose, jos tvarkytojo V. G. gyvenamose patalpose, įgyvendinant jau kitą sumanymą sužaloti kitą žmogų. Taigi ši, E. G. galimai padaryta nusikalstama veika, turėtų būti kvalifikuojama kaip galimai padaryta nauja nusikalstama veika, o ne kaip skundžiamoje nutartyje nurodyta pakartotinė nusikalstama veika, kuri nebuvo žinoma ir nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, todėl teismas, jei nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 257 str.). Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad tuo atveju, jei teismas abejoja E. G. pakaltinamumu ir įvertino baudžiamojoje byloje esantį ekspertizės aktą kaip nepakankamai pagrįstą, tai egzistuoja teismo teisė paskirti naują ekspertizę siekiant pašalinti kylančias abejones. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, perduodamas šią baudžiamąją bylą prokurorui kaltinimo patikslinimui ir sprendimui dėl pakartotinės stacionarinės ekspertizės paskyrimo kaltinamajam E. G. pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes, pažeidžia proceso greitumo principą kuris įtvirtintas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d. ir BPK 44 straipsnio 5 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Pastebėtina, kad teismas, perduodamas bylą prokurorui, vadovavosi BPK 234 str. 2 d., tačiau šio straipsnio nuostato taikomos bylos parengimo nagrinėti teisme nuostatoms, o skundžiama nutartis buvo priimta jau pradėjus bylą nagrinėti, todėl turėjo būti taikomas BPK 254 str., kurio 3 dalyje numatyta pirmosios instancijos teismo teisė perduoti bylą prokurorui, kai kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka įstatymu kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Reikalavimai kaltinamojo akto turiniui nustatyti BPK 219 str. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 str. 3 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, 4 p. – kaltinamajame akte nurodomi pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajame akte aprašant kaltinamajam E. G. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, buvo nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, padarymo būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-08-24 nutartimi perdavė bylą, kurioje E. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje dėl nukentėjusiajam J. M. padarytų sužalojimų. Teismas, perduodamas bylą nagrinėti teismo posėdyje konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių, trukdančių baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (1 t., 170 b.l.). Jau nagrinėjant bylą teisme, apklaustas liudytojas V. G. nurodė ikiteisminio tyrime metu nežinotus duomenis apie galimai kitą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų būtent dėl to, kad teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog E. G. galimai padarė dar vieną nusikalstamą veiką, kuri siejama su teisme jau nagrinėjamu kaltinimu. Tuo labiau, kad pačioje skundžiamoje nutartyje prieštaringai nurodyta, kad jeigu teismui nekiltų abejonės dėl E. G. pakaltinamumo, teismas šią bylą baigtų nagrinėti pagal pateiktą kaltinimą, apie naujai paaiškėjusias aplinkybes nutartimi informuodamas prokurorą. Tokiu būdu, iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų matyti, kad prokurorui byla perduota tik dėl to, kad iškilo abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo. Pastebėtina, kad jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių. Tačiau teismas 2012-10-23 nutartimi pats netenkino kaltinamojo E. G., jo gynėjo advokato A. M. bei nukentėjusiojo J. M. prašymo dėl psichiatrinės ekspertinės paskyrimo kaltinamajam.
Svarstydamas, ar nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ekspertizė yra būtina, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei proceso dalyvių argumentus, taipogi turi atsižvelgti ir į tai, kad nebūtų paneigti baudžiamojo proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei greitumo principai, kurių tinkamas įgyvendinimas yra reikšmingas, siekiant užtikrinti visų proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus. Šiuo atveju, nors teismui kilo abejonės dėl kaltinamojo pakaltinamumo, o tas abejones galima pašalinti tik atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą, teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti prašymą, nors turėjo visas galimybes imtis priemonių pašalinti kilusias abejones ir paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva, kaip numatyta BPK 286 str. 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumui pašalinti yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta, sprendimas perduoti bylą prokurorui priimtas nesant BPK 254 str. 3 d. numatytoms sąlygoms, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje E. G. kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., perduota prokurorui, nustatant 6 mėnesių terminą nutartyje aprašytiems trūkumams bei abejonėms pašalinti, ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.