Alytaus apylinkės teismo sprendimas

valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Čeponytei–Sušinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui M. N. su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini), gyvenant kartu su atsakovu Jungtinėje Karalystėje, gimė sūnus R. N., atsakovas yra jo tėvas. Nuo 2015 m. pavasario kartu su sūnumi R. N. ieškovė sugrįžo gyventi į Lietuvą, kadangi atsakovas dažnai vartojo alkoholį, užsiėmė azartiniais lošimais. Nuo to laiko nepilnametis sūnus R. N. gyvena su ieškove. Nepilnamečiui R. N. ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos visos būtinos sąlygos, tarp jo ir ieškovės yra susiformavęs glaudus socialinis ryšys, todėl jo gyvenamojo vieta turi būti nustatyta su ieškove.

Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo turi būti priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Atsakovės gaunamos pajamos 426,80 Eur darbo užmokestis, 69,92 Eur dydžio išmoka vaikui bei 198 Eur dydžio neįgalumo šalpos pensija, kadangi R. N. nustatytas autizmo spektro raidos sutrikimas. Kadangi būtina patenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius maistui, drabužiams, lavinimui, užtikrinti tinkamą jo sveikatos priežiūrą, gyvenamąją aplinką, atsakovas taip pat turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl iš jo turi būti priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas, nes atsakovas jo neteikia. Reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo ieškovė atsisako.

Dėl sūnaus bendravimo tvarkos su atsakovu nurodo, kad nustatant bendravimo tvarką turi būti atsižvelgta į tai, kad sūnui nustatytas autizmo spektro sutrikimas, jis sunkiai prisitaiko prie aplinkos ir nusistovėjusios dienotvarkės pasikeitimų, po tokių pasikeitimų jis sunkiai adaptuojasi, tam turi praeiti tam tikras laiko tarpas, todėl vaiko bendravimo su tėvu tvarka nustatytina tik motinos gyvenamojoje vietoje, neleidžiant atsakovui pasiimti vaiko į savo gyvenamąją vietą Panevėžio m. ilgesniam laikui. Atsakovas nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, per metus vos kelis kartus grįžta į Lietuvą, pastaruoju metu su sūnumi elektroninių ryšių priemonėmis nebendrauja, sūnaus ir atsakovo santykiai nėra labai artimi, todėl sūnaus išsivežimas ilgesniam laikui į jam neįprastą gyvenamąją vietą traumuotų sūnų. Ji sutinka, kad pirmiausia turi būti atkurtas artimas ryšys tarp vaiko ir tėvo, o vaikui paaugus, bus galima svarstyti ir apie ilgesnes jo išvykas pas atsakovą. Atsižvelgus į tai prašo, kad būtų nustatyta, kad atsakovas bendrauja su sūnumi jos gyvenamojoje vietoje, prieš tai suderinęs su ja bei elektroninėmis ryšių priemonėmis taip, kaip ji nurodė ieškinyje.

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina V. Š., sutinka mokėti kas mėnesį sūnaus išlaikymui po 200 Eur. Nesutinka, kad iš jo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pateikimo, kadangi visą šį laikotarpį jis prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, periodiškai pervesdavo pinigų ieškovei.

Dėl ieškovės nurodomos bendravimo tvarkos nesutinka, nes nori daugiau laiko praleisti su sūnumi, nori parsivežti jį į savo gyvenamąją vietą Lietuvoje – į Panevėžį, kur sūnus galėtų bendrauti su jo šeima, kartu su juo praleisti metines šventes ir atostogas. Jis su sūnumi negali bendrauti elektroninėmis ryšių priemonėmis, kadangi ieškovė socialiniame tinkle jį yra užblokavusi. Jis sutinka, kad atsižvelgiant į sūnui nustatytą autizmo spektro sutrikimą, prie ilgo bendravimo su vaiku ne jo gyvenamojoje vietoje turėtų būti prieita palaipsniui.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad R. N. yra šalių nepilnametis sūnus. Nepilnametis gyvena su ieškove, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir tai atitinka jo interesus. Atsakovas išlaikymo neteikia. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

(duomenys neskelbtini) gimė R. N., jo motina V. Š., tėvas – M. N. (b. l. 9). V. Š. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pažymoje apie šeimos sudėtį R. N. nurodytas kaip jos šeimos narys (b. l. 8). R. N. iki 2021 m. birželio 2 d. nustatytas vidutinis neįgalumas (b. l. 10–11). R. N. mokama 198 Eur šalpos neįgalumo pensija (b. l. 12). V. Š. mokama 69,92 Eur išmoka vaikui (b. l. 13). V. Š. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jos gaunamo darbo užmokesčio vidurkis 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesį buvo 426,80 Eur (b. l. 14–15, 47–48). V. Š. darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, draugiška, drausmine tvarka nebausta (b. l. 16). V. Š. nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį (b. l. 17–18, 45, 50). Pažyma patvirtina, kad R. N. šiuo metu serga įvairiapusius raidos sutrikimu, emocijų sutrikimu, adaptacijos sutrikimu, vaiko sveikata rūpinasi tik motina (b. l. 30). R. N. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos pirmoje klasėje pagal pritaikytą pradinio ugdymo programą. Mokinys turi specialiųjų poreikių, pastoviai gauna specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo ir mokytojo padėjėjo pagalbą. R. N. jautrus, impulsyvus, jeigu netenkinami jo norai, jis supyksta, verkia, griūna ant grindų, darbų neužbaigia, audringai reaguoja į pastabas. Šiuos elgesio ypatumus lemia diagnozuoti sutrikimai, kurie specialistų dėka yra koreguojami (b. l. 31–32). Atsakovas nekilnojamojo turto, automobilio, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 36, 46, 51). M. N. Lietuvos Respublikoje nedirba (b. l. 49). Sąskaitos išrašas patvirtina atsakovo mokėjimus ieškovei: 2016 m. balandžio 30 d. pervesta 100 Eur, 2016 m. gegužės 18 d. – 50 Eur, 2016 m. gegužės 31 d. – 100 Eur, 2017 m. gruodžio 18 d. – 50 Eur, 2019 m. balandžio 2 d. – 100 Eur, 2019 m. balandžio 15 d. – 50 Eur (b. l. 37–39). Iš psichologės išvados matyti, kad R. N. nustatyta negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo, emocijų (nerimo spektro) sutrikimas. Berniukas turi kalbos suvokimo ir raiškos sunkumų, kalba netaisyklinga, sunkiai suprantama. Konsultacijos pradžioje buvo matyti vaiko nerimas, vidinė įtampa, reikėjo laiko, kad apsiprastų, nurimo padrąsintas mamos. Pradėjus kalbėti apie ryšį su tėvu, paminėjus tėtį M. berniukas sumišo, kad jį pažįsta pasakė tik po to, kai mama telefone parodė jo nuotrauką. Paklausus, ar berniukas norėtų kur nors vienas važiuoti su tėčiu, berniuko nerimas padidėjo, tik motinai nuraminus buvo galima tęsti pokalbį. Atsižvelgus į R. N. emocinę būseną, tikslinga būtų jo biologiniam tėčiui bendrauti su juo jam artimoje, pažįstamoje aplinkoje, palaipsniui ilginant bendravimo laiką, kol berniukas jausis saugus su tėčiu šalia nesant mamai ir tik tuomet perkelti bendravimą į kitą aplinką (b. l. 62). Liudytoja V. Š. (ieškovės motina) patvirtino, kad 2012 m. rudenį, kai ji dar gyveno kartu su atsakovu, buvo nuskridusi pas dukrą į Angliją, prisimena, kad M. N. grįžęs namo persirengė, išėjo kažkur, visą naktį negrįžo, po to grįžęs paaiškino, kad naktį lošė, vėliau buvo areštinėje. 2014 m. žiemą pas ją namuose dukra su M. N. atostogavo, tai M. N. išgėręs išėjo, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miestelį, kol dukra parsivedė namo. Žino, kad 2015 m. buvo susimušęs su draugu, girtas vairavo automobilį ir padarė avariją (b. l. 58–59).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada (b. l. 27–29) nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina fizinius, bendruosius individualius, socialinius ir specialiuosius jo poreikius, nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, mamos ir sūnaus ryšys abipusis, glaudus, jis su mama jaučiasi saugus, su biologiniu tėvu berniukas bendrauja mažai. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečio interesus, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Vertinant aukščiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes šio teisinio reguliavimo kontekste, svarbios yra šios aplinkybės.

Šalių paaiškinimais ir byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas betarpiškai su sūnumi bendrauja labai retai, pora kartų per metus, kadangi nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą grįžta du kartus per metus. Pastaruoju metu atsakovas su sūnumi nebendrauja elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi dėl tarp šalių kilusio konflikto, ieškovė užblokavo jį savo socialiniame tinkle. Šalių mažametis sūnus turi specialiųjų poreikių dėl jam nustatytų autizmo spektro sutrikimų. Atsižvelgus į šias, atsakovo ir sūnaus bendravimo ypatumus lemiančias aplinkybes, atsakovo socialinis ryšys su sūnumi yra menkas, mažametis tėvu vadina motinos gyvenimo partnerį, atsakovą prisimena tik pamatęs jo nuotrauką. Psichologės išvadoje konstatuota, kad pagal mažamečio Roko emocinę būseną, rekomenduotinas bendravimas jam artimoje, pažįstamoje aplinkoje. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovui 2020 m. birželio mėnesį sūnų pasiėmus su savimi praleisti laiką (be motinos), sūnui toks laiko leidimas patiko, tačiau dėl staiga pasikeitusios dienotvarkės, naujų emocijų, berniukas kurį laiką buvo užsidaręs, mažai bendraujantis. Šie pokyčiai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad mažamečiui reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, jis mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jam sukelia nerimą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, atsakovo prašymas užtikrinti jam kelių nepertraukiamų dienų bendravimą su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje kelis kartus per metus, kai jo ryšys su vaiku menkas, negali būti patenkinamas, kadangi tai pažeistų vaiko interesus, sutrikdytų jo dienotvarkę ir neigiamai veiktų jo emocinę būseną. Nustatytų aplinkybių kontekste geriausiai vaiko interesus atitiktų nuolatinis atsakovo bendravimas su sūnumi elektroninių ryšių priemonėmis, tuo pačiu laiku, kuris taptų aiškios, struktūruotos vaiko dienotvarkės dalimi, o planuojant atostogas Lietuvoje, turėtų būti iš anksto suplanuotas jo susitikimas su vaiku, vaiko gyvenamojoje vietoje (ar išvykstant iš jos), kad motina galėtų jį iš anksto įtraukti į vaiko dienotvarkę ir tai aptarti su vaiku, taip saugant jį nuo staigių ir netikėtų jo dienotvarkės pokyčių. Šalys nurodė, kad labiausiai visų interesus atitiktų atsakovo bendravimas su sūnumi elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis susirašinėjimų ir pokalbių programa Facebook Messenger, todėl ieškovė įpareigotina užtikrinti, kad atsakovas šiuo būdu galėtų bendrauti su sūnumi nustatytu laiku.

Nors ieškovė prašo nustatyti tikslų laiką nuo kada ir iki kada atsakovas gali realiai bendrauti su vaiku, tačiau, atsižvelgus į tai, kad atsakovas Lietuvoje būna apie pora kartų per metus, jo gyvenamoji vieta Lietuvoje yra toli nuo ieškovės gyvenamosios vietos (Panevėžio m.), įvertinus tėvo ir sūnaus interesą bendrauti kuo ilgiau, taip pat tai, kad visų gyvenimo pokyčių įvertinti nėra galimybės, detalus bendravimo laikas nenustatytinas. Spręstina, kad atsakovas, siekdamas, kad sūnaus dienotvarkė būtų iš anksto suplanuota, turi pranešti apie planuojamą bendravimą su sūnumi ieškovei iš anksto ir kartu susitarti dėl bendravimo trukmės, o tai leistų atsakovui atvykti ir anksčiau nei 9 val., būti šalia sūnui pabundant, kartu su juo praleisti dieną pagal jo suplanuotą dienotvarkę, paguldyti jį miegoti, todėl išvykimas galėtų būti vėlesnis nei 19 val. ir tai nepakenktų vaiko interesams. Grįžimo laikas nustatytinas tik tuo atveju, kai atsakovas išsiveš sūnų savo nuožiūra, nes šiuo atveju, atsižvelgiant į vaiko poreikius, grįžimas turi būti toks, kad užtikrintų mažamečio galimybę pasiruošti miegui ir jį paguldyti jam įprastu laiku. Kad tėvo ir sūnaus bendravimas nebūtų papildomai apsunkintas, nenustatytinas ir atsakovės rašytinis sutikimas atsakovui ne ilgiau kaip dienai, pasiimant sūnų: šalių sūnus mažametis, todėl bet kuriuo atveju jis būna arba su mama arba su kitu suaugusiu jį prižiūrinčiu asmeniu, todėl tam, kad atsakovas pasiimtų sūnų pakanka tik žodinio ieškovės sutikimo.

Atsakovas siekia ilgesnio nei vienos dienos bendravimo su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje – Panevėžyje ir toks jo prašymas pagrįstas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal dabartinę vaiko emocinę brandą, jo ir tėvo ryšio glaudumą, specialiuosius vaiko poreikius, kalbos sutrikimus, tokia atsakovo prašoma bendravimo su sūnumi sąlyga, negali būti nustatyta, nes tai pakenktų vaiko interesams. Tačiau, kaip nurodo pati ieškovė, vaikas tobulėja, bręsta, bendravimas su juo tampa paprastesnis, tobulėja jo kalbos įgūdžiai, todėl įvertinus galimus pasikeitimus, būtina nustatyti lankstesnę bendravimo tvarką ir numatyti ir galimybę atsakovui pasiimti sūnų ir ilgesniam laikui nei viena diena su tam tikromis sąlygomis – motinos rašytinis sutikimas, tokios bendravimo trukmės suderinimas su ja ir išankstinis jos informavimas. Tokia sąlyga leistų ieškovei savo nuožiūra, atsižvelgus į vaiko interesus, leisti atsakovui bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje ir ilgesnį laiką. Tuo pačiu atsakovui, manančiam, kad jo santykiai su vaiku pakankamai artimi išvykti su juo ilgesniam laikui į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje, o ieškovei nepagrįstai atsisakant tai leisti, jis galės pasinaudoti CK 3.175 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe – pasikeitus aplinkybėms, tėvas galės reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas yra nepatikimas dėl girtavimo ir lošimo įpročių, tačiau iš šalių paaiškinimų, liudytojos D. Š. parodymų galima spręsti apie tris atsakovo girtavimo atvejus laikotarpyje nuo 2012 m. rudens iki 2015 m. pavasario ir vieną lošimo atvejį, o tai nepakankami įrodymai pripažinti, kad dėl jo piknaudžiavimo alkoholiu ir azartiniais lošimais, turėtų būti ribojamas jo bendravimas su sūnumi. Atsakovas, jau šalims gyvenant skyrium, buvo pasiėmęs sūnų, jį prižiūrėjo tinkamai, dėl šių asmeninių jo savybių nebuvo jokių nusiskundimų. Atsižvelgus į tai spręstina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas dėl per didelio alkoholio vartojimo, liguisto lošimo negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, todėl dėl to atsakovo bendravimas su vaiku, dalyvavimas jo auklėjime negali būti ribojamas.

II. Dėl išlaikymo

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas lygia dalimi turi prisidėti prie jų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą. Šalių turtinė padėtis panaši, todėl prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Ieškovę remia valstybė, jos galimybės užsiimti darbine veikla yra ribotos, kadangi ji privalo rūpintis mažamečiu, specialių poreikių turinčiu sūnumi. Atsakovas dirba, pagal gaunamas pajamas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad atsakovui teikiant 200 Eur dydžio išlaikymą, ieškovę ir vaiką papildomai remiant valstybei, nurodomas dydis yra pakankamas būtinoms vaikų reikmėms užtikrinti, tokį išlaikymą pagal savo turtinę padėtį gali teikti atsakovas, todėl iš atsakovo priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui, nes toks išlaikymo dydis nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto išlaikymo proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties principo.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. sausio 14 d., todėl išlaikymas priteistinas nuo šios dienos.

Teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu (10.14 val.) reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo atsisakė, nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės jai žinomos. Teismas sprendžia, kad ieškovės šios dalies ieškinio reikalavimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešam interesui, todėl jis priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis), byla dėl to nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas, ieškovės ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 172 Eur: 100 Eur žyminis mokestis (už neturtinius reikalavimus – vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 72 Eur už turtinį reikalavimą – išlaikymo priteisimą (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,80 Eur, jos nepriteistinos, nes nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio R. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui R. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) iki jo pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. sausio 14 d., pervedant į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi R. N., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime tokia tvarka: 1) elektroninėmis ryšių priemonėmis bendrauja kiekvieną šeštadienį nuo 19 val. iki 20 val. naudodamasis socialinio tinklo Facebook Messenger programa; V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) privalo užtikrinti M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), prieinamą kontaktą su sūnumi, elektroninėmis ryšių priemonėmis socialinio tinklo Facebook Messenger programos pagalba nustatytą dieną ir nustatytu laiku; 2) tiesiogiai, realiai kontaktuodamas su sūnumi, bendravimo trukmės neribojant dienų skaičiumi, bendrauja V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, apie bendravimą ir jo trukmę pranešęs V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, kad ji galėtų atitinkamai pakeisti sūnaus dienotvarkę ir su jos pasikeitimais supažindintų sūnų; 3) tiesiogiai, realiai kontaktuodamas su sūnumi, bendrauja ne V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, išvykdamas su sūnumi savo nuožiūra, tačiau ne ilgiau nei iki tos dienos 19 val. ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie šį bendravimą ir tikslią jo trukmę pranešęs V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas, kad ji galėtų atitinkamai pakeisti sūnaus dienotvarkę ir su pasikeitimais supažindintų sūnų; 4) turėdamas rašytinį V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimą, tiesiogiai, realiai kontaktuodamas su sūnumi, bendrauja ir ne V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, išvykdamas su sūnumi ilgesniam nei vienos paros laikui savo nuožiūra, Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie šį bendravimą ir tikslią jo trukmę pranešęs V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas, kad ji galėtų atitinkamai suplanuoti sūnaus dienotvarkę ir su pasikeitimais supažindintų sūnų.

Civilinę bylą Nr. 2-1186-743/2020 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00015-2020-4) dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nutraukti.

Priteisti iš M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 172 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.