- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- 1-514-1139/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33913-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. R. Ž. kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis 2022 m. rugsėjo 4 d., apie 15:25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. L., būdamas neblaivus, kai jam 2022 m. rugsėjo 4 d. 15:54 val. alkotesteriu „ALCOTEST 6810“ nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, t. y. didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Šioje kaltinamojo padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Ž. nurodė, kad iš vakaro buvo gėręs, todėl atėjo pas kaimyną V. L. Išgėrę porą alaus su kaimynu, sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Kadangi jis neturi nei automobilio, nei teisės vairuoti, į parduotuvę vyko su V. L. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo ir pats V. L. Nuvažiavę į parduotuvę (duomenys neskelbtini), nusipirko dar alkoholio. Grįžę namo sugalvojo vėl važiuoti automobiliu. Vos tik išvažiavus iš kaimyno V. L. kiemo, iškart sustabdė policijos pareigūnai. Nurodo, kad pirmą kartą tikrinant alkotesteriu, jo neblaivumas buvo 2,08 promilės, antrą kartą – 1,81 promilės. Nurodo, kad problemų su alkoholio vartojimu neturi. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad gyvena kartu su mama, adresu (duomenys neskelbtini), mama jam daro teigiamą įtaką. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, išvadas jau yra pasidaręs, todėl praši jį atleisti pagal laidavimą motinos atsakomybėn. Patvirtina, kad supranta, jog mamai paskirtas laidavimas sukeltų jai įvairių rizikų, todėl pasižada mažinti alkoholio vartojimą ir dirbti.
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
4. Kaltinamojo R.Ž. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
4.1. 2022 m. rugsėjo 4 d. informaciniu pranešimu Nr. IBPS-V-2326818-22, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), sustabdyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojui R. Ž. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (b. l. 1-3).
4.2. 2022 m. rugsėjo 8 d. kaip liudytojas apklaustas V. L. parodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam nuosavybės teise. Jis turi teisę vairuoti. 2022 m. rugsėjo 4 d. dienos metu jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti alkoholį kartu su kaimynu R. Ž. Kiek vartojo alkoholio nepamena, bet abu buvo vartoję alkoholinių gėrimų ir iš vakaro. Kadangi jis buvo neblaivus ir automobilio vairuoti negalėjo, davė savo automobilio raktelius R. Ž., nors žinojo, kad jis taip pat yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti. Apie 15:00 val. R. Ž. sėdo už automobilio vairo, o jis sėdėjo keleivio sėdynėje. Abu nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurioje nusipirko degtinės ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Prie jo namų sustabdė policijos pareigūnai ir R. nustatė girtumą. Kodėl jis davė automobilį R., pats paaiškinti negali ir dėl to labai gailisi. Taip pat prašo automobilį grąžinti jam, nes tai yra vienintelė transporto priemonė, su kuria gali vykti į darbą (b. l. 15-17).
4.3. 2022 m. rugsėjo 4 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjos Renatos Petrauskaitės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, jog 2022 m. rugsėjo 4 d. apie 14:38 val. dirbant ekipaže „Lūšė2028“ kartu su RS tyrėju Karoliu Motuzu iš Šiaulių OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Mažeikių mieste, nuo Laisvės gatvėje esančios gamyklos link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį galimai vairuoja neblaivus R. Ž. Vykstant į nurodytą vietą ir (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėtas (duomenys neskelbtini), kuris išvažinėjo iš minėto namo kiemo į gatvę. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad vairuotojas yra R. Ž., nuo vyro sklido alkoholio kvapas. Bendraujant su R. Ž. jis paaiškino, kad neturi teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs, taip pat vartojo alkoholį prieš vairuojant. Jo teigimu, alkoholį vartojo vakar ir šiandien gėrė degtinę bei alų. Pirmu alkoholio tikrinimu jam nustatytas 2,08 promilių girtumas, antru – 1,81 prom. girtumas. Vairuoto automobilio dokumentai buvo galiojantys. R. Ž. buvo atliktas neblaivumo nustatymo aktas. Kadangi vairuotojas sutiko, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam įteiktas šaukimas atvykti į Mažeikių r. P. K. pat buvo surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 2 d., nes vairavo neturint teisės vairuoti ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus. Automobilio savininkui V. L., kuris perdavė automobilį R. Ž. vairuoti, žinodamas, kad jis yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemonių, surašytas protokolas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį, nes V. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą. Įvykis filmuotas Body kameromis Nr. 11(B0F1EC61773A) ir Nr. 12(B0F1EC604562) (b. l. 19).
4.4. 2022 m. rugsėjo 4 d. Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad R. Ž., nustačius neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą ir nerišlią kalbą, buvo atliktas alkoholio tikrinimas matuokliu Alcotest 6810 ARZJ-0198. Pirmuoju tikrinimu, atliktu 15:34 val., R. Ž. buvo nustatytas 2,08 prom. girtumas. Antruoju tikrinimu, atliktu 15:54 val., buvo nustatytas 1,81 prom. girtumas. Pažymėtina, kad R. Ž. su patikrinimo razultatais sutiko (b. l. 20).
4.5. Alkotesterio šaknelėmis, kuriose užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. 15:34 val., R. Ž. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. 2022 m. rugsėjo 4 d. 15:54 val. R. Ž. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (b. l. 22).
4.6. Patikros sertifikatu Nr. 1692362, kuriame užfiksuota, kad alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARZJ – 0198 patikra galioja iki 2022 m. gruodžio 14 d. (b. l. 24).
4.7. 2022 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad priekinėje automobilio dalyje keleivio durelėse pastebėta pradaryta skardinė alkoholio tara. Keleivio pusėje ant kilimėlio pastebėta alkoholinio alaus „Švyturys extra“ pakuotė (4 vnt.). Prie bėgių perjungimo svirties, puodelių laikiklyje matoma padėta pradaryta alkoholio tara, taip pat tarp priekinių sėdynių esančioje daiktadėžėje matomos padėtos alkoholio taros, taip pat tarp priekinių sėdynių esančiame puodelių laikiklyje matomas padėtas tuščias kavos puodelis, prie bėgių perjungimo svirties matomos padėtos pinigų kupiūros. Atidarius galines dešinės pusės duris ant kilimėlio matomos dvi tuščios skardinės alkoholio taros, taip pat ant galinės sėdynės, kairėje pusėje matomas nepradarytas stiklinis degtinės butelis (b. l. 25-32).
4.8. 2022 m. rugsėjo 4 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akte užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. nustačius, jog vairuotojas R. Ž. vairavo neblaivus, jo vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas ir nuvežtas saugojimui į UAB „Autobastionas“ saugojimo aikštelę, esančią adresu Mažeikių r., Krucių k. (b. l. 33).
4.9. Valstybės įmonės „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones, kurioje užfiksuota, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. L. (b. l. 35).
4.10. VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje užfiksuota, kad automobilio (duomenys neskelbtini), pagaminto 2002 m., kaina su PVM yra 1750,00 Eur (b. l. 36).
4.11. 2022 m. rugsėjo 9 d. įtariamojo apklausos protokolu, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. Ž. parodė, kad susipažino su įtarimu, jo esmę supranta ir kaltu prisipažįsta. Taip pat nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 4 d. dienos metu, apie 12.00 ar 13.00 val. pradėjo gerti alkoholį, o tiksliau alų kartu su V. L., pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pritrūko alkoholio, o parduotuvės (duomenys neskelbtini) nėra, todėl V. L., būdamas neblaivus, jam davė savo automobilio (duomenys neskelbtini) raktelius ir sakė vairuoti jam, o kodėl pats nesėdo prie vairo, nežino. Apie 15:00 val. jis vairavo automobilį ir nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurioje nusipirko degtinės ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) miestelį. Prie V. L. namų, (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai ir jam nustatė girtumą. Teisės vairuoti transporto priemonės neturi ir labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 70-73).
5. Teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojas S. F. paaiškino, kad yra kaltinamojo R. Ž. motina ir gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi. Nedirba, nes yra pensininkė, bet pensijos kol kas negauna, neatėjo duomenys iš kitos valstybės apie jos darbo stažą. Gyventi padeda sūnus, prisideda prie namų išlaikymo. Nėra teistas, administracine tvarka bausta paskutinį kartą prieš 10-15 metų. Sveikatos problemų turi, anksčiau yra sirgusi depresija ir dabar kartais užeina, bet vaistų nuo depresijos nevartoja. Prašymą atleisti pagal laidavimą palaiko, nes geras vaikas, tiki juo ir tikisi, kad viskas bus gerai, kad nebedarys nusikalstamų veikų. Mano, kad galės pasirūpinti juo. Nurodo, kad sūnus kalbasi, bendrauja su ja, todėl mano, kad galės jam daryti teigiamą įtaką. Alkoholio sūnus dažnai nevartoja, problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi, ji taip pat neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Taip pat nurodo, kad sūnus pats įvertino nusikalstamą veiką, kad pats jai prisipažino dar tą pačią dieną. Sūnus gailisi, prašė jos padėti. Mano, kad sūnus stengsis laikytis įstatymų, tiki juo, nes pažadus sūnus visada ištęsi. Artimiausiu metu sūnus gali ir įsidarbinti. Teismui patvirtina, kad sveikatos būklė nesutrukdys ir galės sūnui padėti laikytis laidavimo sąlygų.
6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
8. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis R. Ž. 2022 m. rugsėjo 4 d., apie 15:25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. L., būdamas neblaivus, kai jam 2022 m. rugsėjo 4 d. 15:54 val. alkotesteriu „ALCOTEST 6810“ nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, t. y. didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, todėl veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: liudytojo parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
III. Laidavimo instituto taikymas
9. Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. F. prašė perduoti jos sūnų R. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.
10. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).
11. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, t. y. nors 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu ir buvo pripažintas kaltu, tačiau bausmė yra įvykdyta, o teistumas išnykęs (b. l. 48-50), administracine tvarka nebaustas (b. l. 51-52). R. Ž. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, pasižada daugiau nusikalstamų veikų nebedaryti, nekilo žalos, nėra sunaikintas turtas, išvengta aukų ir nukentėjusiųjų asmenų. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
12. Kaltinamasis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau, kaip nurodė teismo posėdžio metu, dirba įvairius darbus pas žmones, o teisiamojo posėdžio metu pažadėjo įsidarbinti arba išsiimti individualios veiklos pažymą; UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi tik vaikystėje (b. l. 59). Nustatyti duomenys rodo, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymas yra atsitiktinis, nėra anksčiau baustas už alkoholio vartojimą. Duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, visuma rodo, kad yra pagrindas juo pasitikėti ir manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi S. F. yra kaltinamojo R. Ž. motina. S. F. neteista, administracine tvarka paskutinį kartą bausta 2012 m., UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre paskutinį kartą konsultuota 1998 m. S. F. gyvena kartu su sūnumi, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, yra kaltinamojo artimiausias žmogus. S. F. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. F. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui kaltinamajam R. Ž., su kuriuo palaiko artimą ryšį, gyvena kartu, bendrauja kiekvieną dieną.
15. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo motinos S. F. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos S. F. asmenines savybes ir kitas byloje nustatytas aplinkybes skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti, o, teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato leis įgyvendinti šią paskirtį.
16. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu S. F. ir yra tas asmuo.
17. Teismas, darydamas išvadą, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, įvertina ne tik laiduotojos teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, paties kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas daro išvadą, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam, kadangi byloje esantys duomenys jį iš esmės charakterizuoja teigiamai.
18. Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.
19. Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.
IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones
20. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).
21. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
22. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
23. Nustatyta, jog kaltinamasis R. Ž. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,81 prom.). Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. Ž. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas (teistumas išnykęs). R. Ž. neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo veiksmai vertintini labiau atsitiktiniais, atlikti visa apimtimi nesuvokiant jų pavojingumo. Pažymėtina, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, nes niekada nėra jos įgijęs ir neplanuoja įgyti ateityje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas didesnis nei galimas vidurkis (galima skirti nuo vienerių iki penkerių metų) (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, būtent toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas leis įgyvendinti bausmės tikslus. Taikyti trumpesnį terminą, kuris yra mažesnis nei galimas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis, teismas nemato pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
24. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies, teismas gali asmeniui, atleistam pagal laidavimą, paskirti ir turo konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).
25. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-112-942/2021). Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
26. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Regitra“ informaciją apie kelių transporto priemones matyti, kad šios transporto priemonės savininkas yra V. L. (b. l. 35).
27. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Pažymėtina, kad šis reguliavimas yra imperatyvus ir taikytinas visais atvejais, išskyrus BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas išimtis.
28. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Taigi būtina įvertinti turto konfiskavimo proporcingumą.
29. Bylos duomenimis nustatyta, jog R. Ž. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (1,81 promilės), t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas ne tik draudžia vairuoti transporto priemones neturint teises jas vairuoti, tačiau taip pat draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. L. Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. L. kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, pats pasiūlė R. Ž. važiuoti į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio ir kartu su juo važiavo. V. L. ne tik neuždraudė R. Ž. vairuoti jam priklausančios transporto priemonės, tačiau ir pats davė raktelius bei leido jam vairuoti ir pats kartu važiavo, nors žinojo, kad R. Ž. neturi teisės vairuoti ir yra neblaivus. Pažymėtina, kad už tai V. L. yra pritaikyta administracinė atsakomybė (b. l. 37). Todėl transporto priemonės savininko V. L. veiksmai visiškai atitinka BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto reguliavimą.
30. Kaltinamojo gynėjas teisminio posėdžio metu prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir atsižvelgus į tai, kad transporto priemonės savininkas V. L. veikos padarymo metu buvo kartu su R. Ž., prašė išieškotiną turto vertę atitinkamai sumažinti. Tačiau įvertinus nuosprendžio 31 punkte išdėstytus motyvus, vien dėl to, kad automobilio savininkas važiavo kartu, nesudaro pagrindo vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 d. spręsti klausimą dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo.
31. Teismas taip pat neįžvelgia galimybės nekonfiskuoti pačios transporto priemonės, nes tokia priemonė būtų netikslinga. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis kartu vyko su automobilio savininku, abu kartu vartojo alkoholį, pats automobilio savininkas davė kaltinamajam automobilio raktelius, o tai tik suponuoja išvadą, kad tik pačios transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga priemonė padarytam nusikaltimui ir leis užtikrinti konfiskavimo tikslus, t. y. atims galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat darys atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
32. Atsižvelgiant į tai, kad būtent R. Ž., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, vairavo V. L. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam V. L., konfiskavimas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Be kita ko, pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje kaltinamasis patvirtino, kad reguliarių pajamų neturi ir nedirba, todėl iš to seka išvada, kad kaltinamasis pagal finansinę padėtį negebėtų atlyginti valstybei konfiskuotino turto vertės, dėl ko tokia lengvata toleruotų nebaudžiamumą.
33. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad paties automobilio konfiskavimas, kaltinamajam, kuris atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra proporcinga teisinė priemonė ir neprieštarauja teisingumo principams, ši priemonė nesukels žymiai didesnių neigiamų turtinių pasekmių, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu. Pažymėtina, kad kaltinamajam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Manytina, kad automobilio vertės sumos konfiskavimas, paliekant V. L. transporto priemonę, gali paskatinti R. Ž. dar kartą panaudoti automobilį nusikalstamais tikslais, ypač vertinant faktą, kad automobilio savininkas neuždraudė tokių nusikalstamų veiksmų ir žinojo, kad jo automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti. Teismo vertinimu, būtent tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.
34. Atsižvelgus į išdėstytą ir tai, jog minėtas turtas atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
35. Kaltinamajam 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-77), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti
36. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelius bei automobilio dokumentus perduoti už automobilio konfiskavimą atsakingai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 2022 m. rugsėjo 12 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal V. L. rašytinį prašymą buvo jam grąžintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. L., su automobilio rakteliais ir dokumentais, valstybės nuosavybėn.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su automobilio rakteliais ir dokumentais, nuosavybės teise priklausantį V. L., ir saugomą pas V. L., perduoti už automobilio konfiskavimą atsakingai institucijai.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti R. Ž., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai S. F., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.