- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 1-456-616/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00107-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- O. L.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, 3 grupės invalidas, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. 2014 m. vasario 13 d. apie 16.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine O. L. metu, sugriebdamas nukentėjusiajai O. L. už kaklo, po to paimdamas jai už veido ir vieną kartą kumščiu suduodamas į galvą, sukėlė savo sugyventinei O. L. fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. Š. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu iš esmės prisipažino, nurodė, jog įvykio dieną, t.y. 2014-02-13d., jis buvo supykęs ant nukentėjusiosios, savo sugyventinės O. L., buvo išgėręs, todėl pagriebė jai už kaklo ir sudavė vieną kartą į galvą kumščiu. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, jie kartu gyvena, turi bendrų vaikų, mažiausiajam 7 mėnesiai, pats jis nedirba, nes yra 3 grupės invalidas, niekur neranda darbo, gauna 347 Lt. invalidumo pensiją. Pasižada ateityje nenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tuo sutinka prokuroras, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Kadangi nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
Nukentėjusioji O. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2014-02-13 apie 16. val., namuose, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su sugyventiniu D.Š.. Konflikto metu sugyventinis virtuvėje ranka griebė už kaklo, rankomis sugriebė veidą ir vieną kartą ranka sudavė į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykį matė mažamečiai vaikai. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą. (b.l. 3, 19).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti duomenys, jog O. L. neblaivus sugyventinis D. Š. vartojo fizinį smurtą (b.l. 14-16).
Iš 2014-02-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta (b.l. 4-6).
Iš įvykio suvestinės matyti, jog gautas pranešimas apie smurtą šeimoje (b.l. 7-11).
Iš alkotesterio duomenų matyti, jog įvykio metu D. Š. buvo nustatytas neblaivumas 1,59 ‰ (b.l. 22).
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo D. Š. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: nukentėjusiosios O. L. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, daro išvadą, kad kaltinamojo D. Š. kaltė visiškai įrodyta. D. Š., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai O. L.. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, D. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BPK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis D. Š. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis yra neteistas (39 b. l.), baustas administracine tvarka (42-43 b. l.), su nukentėjusiąja susitaikė (49 b.l.), pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismo nuomone yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant šioms aplinkybėms ir visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, D. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra 3 grupės invalidas, jo invalidumo pensija 347 Lt., nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiant į visos šeimos sunkią turtinę padėtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nepadės įgyvendinti bausmės paskirties.
Kaltinamajam D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti bei neieškoti ryšių su savo sugyventine O. L., naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas
nusprendžia:
D. Š. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.
D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, su įpareigojimais nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti bei neieškoti ryšių su savo sugyventine O. L., panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Išaiškinti D. Š., kad, jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus D. Š. padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.