Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Aurelijaus Rauckio ir Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. K. pripažintas recidyvistu.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. K. priteista 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. naudai.

Pripažinta nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. P. teisė į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteista iš A. K. 290,83 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų aštuoniasdešimt trys centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą (5630) ir mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuspręsta panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendyje konstatavo, kad A. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės pripažinimu, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas A. K. skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Skundžiamame Marijampolės apylinkės teismo nuosprendyje A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis iš dalies atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuosprendyje konstatuota, kad A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties ir pykčio protrūkio, dienos metu miestelio viduryje, kas parodo itin didelį kaltinamo cinizmą ir elgesio normų nepaisymą bei į kaltininko asmenybę – teistas aštuonis kartus, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, atlikęs 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paleistas iš kalėjimo 2023 m. liepos 13 d., po vieno mėnesio vėl įvykdė nusikaltimą, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumoka, nedirba, šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Teismas nerado pagrindų kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi nuteistasis šią nusikalstamą veiką įvykdė praėjus 1 mėnesiui po ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl laikytina, kad teigiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. prieš tai teistas 8 kartus, tarp jų ir už smurtinio pobūdžio veikas (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), turi neišnykusį teistumą, 2023 m. liepos 13 d. atlikęs realią 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, po vieno mėnesio, tai yra 2023 m. rugpjūčio 12 d. vėl įvykdė vieną smurtinį nesunkų nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas jį pripažino recidyvistu.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendį nepakeistą. Atsiliepime prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nuosprendį, apeliantui pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra per griežta, o yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei atitinka nuteistojo padarytos veikos ir jo paties asmenybės pavojingumą, todėl nėra jokio pagrindo nuosprendžiu paskirtą bausmę švelninti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde prašo jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėti skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu A. K. pagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

7. Kauno apygardos teisme 2025 m. liepos 10 d. gautas apelianto A. K. prašymas prijungti nuomos sutartį, verslo liudijimą bei bankinio pavedimo išrašą. Prašyme nuteistasis nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, kad jis išsinuomojo būstą Kėdainiuose, pradėjo dirbti bei sistemingai dalimis dengia civilinį ieškinį. Taip pat 2025 m. liepos 11 d. teisme gautas A. K. paaiškinimas dėl jau atliktos bausmės įskaitymo. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog priežasčių, dėl ko šių įrodymų A. K. neturėjo galimybės pateikti apylinkės teismui, prašymuose nenurodoma, o aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju sprendžia klausimą dėl skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo, taigi darytina išvada, jog tai naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, todėl apygardos teismo įsitikinimu, jos nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertintinos.

Dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės

8. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Įstatymo leidėjas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmės rūšis – laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Apylinkės teismas nuteistajam A. K. paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

11. Kaip matyti iš skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas A. K. anksčiau net aštuonis kartus teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui, vagystę, kvalifikuotą sukčiavimą ir vagystes). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jog skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką A. K. padarė praėjus vos vienam mėnesiui po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos atlikus beveik šešerių mėtų laisvės atėmimo bausmę. Neigiamai nuteistąjį apibūdina ir duomenys apie jo baustumus administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. K. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos nesumokėtos, o tai, aukštesniojo teismo vertinimu parodo, jog jam skiriamos piniginės bausmės jokio poveikio nedaro ir bausmės tikslų nepasiekia. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su A. K. apeliaciniame skunde nurodytu, jog jis pakeitė savo elgesį bei pasimokė iš praeities klaidų, pabrėžiant, jog nuteistasis, atlikęs gana ilgą laisvės atėmimo bausmę struktūrizuotoje įstaigoje, praėjus vos mėnesiui vėl veikė nusikalstamai. Šiame kontekste pažymėtina, jog praeityje A. K. jau buvo nuteistas dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, taiga tikrai žinojo bei suprato savo priešingų teisei veiksmų pasekmes, o taip pat šie duomenys parodo, kad asmuo nesistengia keisti gyvenimo būdo ir nepasimoko iš ankstesnio savo patyrimo.

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis iš dalies atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o taip pat atsakomybę sunkinančią - jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors apeliantas skunde apygardos teismui nurodė, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, davė išsamius įrodymus, kas turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl šių aplinkybių nepripažinimo dar viena nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog teismas nustatė, kad nors teisminio nagrinėjimo metu A. K. prisipažino ir parodė, kad gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau nukentėjusiojo neatsiprašė, nors tokią galimybę turėjo, ir iš jo parodymų matyti, kad dėl savo nusikalstamų veiksmų jis kaltina patį nukentėjusįjį, savo paties veiksmų kritiškai nevertina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei įsitikinęs nuteistasis, nagrinėjamu atveju išties nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apygardos teismo vertinimu, šios nutarties 10, 11 punktuose aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam pagrįstai skirta griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad A. K. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas taip pat buvo ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, o taip pat, teismui išreiškus pasitikėjimą nuteistuoju, vieną kartą paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau, nesilaikius numatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, teismo nutartimi panaikintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas mažesnę nei sankcijos vidurkyje nustatytą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 (trejų) metų), kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepaskyrė nuteistajam per griežtos bausmės.

Dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

13. BK 75 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pasisakyta motyvuotai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šiai išvadai ir nuteistojo skundo reikalavimą taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą taip pat laiko nepagrįstu.

14. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimą, pažymi, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Kaip aptarta anksčiau šioje nutartyje, skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padaręs tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Kaip jau minėta, naują tyčinį nusikaltimą apeliantas padarė būdamas anksčiau teistas net aštuonis kartus, neišnykus teistumui, o tai rodo, kad nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina ir jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, jo daromos veikos kartojasi. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus A. K. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistajam atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

18. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju nuteistasis jau ne pirmą kartą darydamas analogišką veiką ir žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, prisiėmė ir galimas neigiamas tokio savo elgesio pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas. Nuteistojo A. K. atsainus požiūris į jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, ne kritiškumas savo veiksmams bei elgesio nekeitimas, taip pat tai, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės nuteistajam jokios teigiamos įtakos nepadarė leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 4 punkte numatytas tikslas – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apelianto atžvilgiu pasiektas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, nustatytas dydis, be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtos bausmės sumažinimas vienu trečdaliu yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.