Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-27 · Byla Nr. A2.6.-16634-988/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
A2.6.-16634-988/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15977-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
L. S.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-16634-988/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15977-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,vertėjaujant Darijuš Malinovski,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. S., gim. (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikoje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S., 2015-10-20, apie 17.28 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus, Kalvarijų-Ozo gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę nepasirinko saugaus greičio, kliudė šviesoforą, eismo įvykio metu apgadintas šviesoforas bei puspriekabė. Savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažeisdamas KET 219, 222 punktų reikalavimus iš eismo įvykio pasišalino, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).

Apklaustas teisme L. S. su padarytais pažeidimais sutiko iš dalies, nurodė, kad važiuodamas pastebėjo, kad priekabos kraštu kliudė šviesoforą, supanikavo, nes neseniai vairuoja. Norėjo sustoti, ieškojo galimybės saugiai nuvažiuoti ir nepadaryti kliūties kitiems. Nuvažiavo apie 4 ar 8 kilometrus, sustojo degalinėje. Naudojosi navigacija, pagal kurią rodė degalinę, kurioje ir sustojo. Galbūt galėjo sustoti šalia esančioje stotelėje, kurioje buvo žmonių, bet pagalvojo, kad trukdys viešajam transportui. Nežinojo policijos numerio ir pasimetė, matė, kad policija važiuoja paskui jį. Sustojo degalinėje ir tik po to atvažiavo policija. Nenorėjo pabėgti iš įvykio vietos. Nurodė supratęs, kad sugadino šviesoforą, kad turėjo likti eismo įvykio vietoje, taip pat supranta, kad Lietuvos įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Dėl pažeidimų gailisi, prašė grąžinti vairuotojo pažymėjimą, nes šiuo metu dar globoja sergantį tėvą, kuris yra suparalyžiuotas, tai patvirtinančius dokumentus galėtų pateikti lenkų kalba.

Pagal KET 126 punkto reikalavimus, vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. L. S. šio KET punkto reikalavimų nesilaikė, sukdamas į kairę nepasirinko saugaus greičio, kliudė šviesoforą, eismo įvykio metu apgadino šviesoforą bei puspriekabę. Jo kaltė, dėl KET 126 punkto reikalavimų pažeidimo, įrodyta paties pažeidėjo prisipažinimu, taip pat kita rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimo esmė (b. l. 3); ROIK medžiaga Nr. 0115000597185, iš kurios matyti, kad 2015-10-20, 17.28 val. iš privataus fizinio asmens buvo gautas pranešimas, jog sunkvežimis (duomenys neskelbtini), nuvertė šviesoforą ir nuvažiavo (b. l. 7-9); eismo įvykio vietos schema (b. l. 10) bei prie jos pridėtais duomenimis, iš kurių matyti, kad puspriekabei Schmitz, valst. Nr. BAU 75RN apibraižytas puspriekabės tentas (b. l. 12); fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos, kuriose matyti apgadintas šviesoforas (b. l. 21-23).

KET 219 punkte reglamentuotos vairuotojo pareigos įvykus eismo įvykiui. Vairuotojas įvykus eismo įvykiui privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą. Aplinkybė, kad L. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas minėto KET punkto reikalavimus, įrodyta rašytine bylos medžiaga: policijos pareigūno A. Č. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-10-20, 17.30 val., buvo gautas pranešimas, kad Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryžoje krovininis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino šviesoforą ir pasišalino Ozo g. link Geležinio Vilko g., minėtas automobilis buvo sustabdytas apie 17.40 val., Molėtų pl. 8 (b. l. 5); policijos pareigūno M. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad krovininis automobilis buvo sustabdytas Molėtų pl. 8, policijos jis buvo sustabdytas jam pravažiavus nuo įvykio vietos apie 9 kilometrus (b. l. 6); kita rašytine medžiaga. Nors L. S. teigia nenorėjęs pabėgti iš eismo įvykio vietos, jo tyčia pasišalinti įrodyta minėtais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. L. S. nuvažiuotas atstumas nuo eismo įvykio vietos yra pakankamai didelis, todėl teismui kelia abejonių L. S. pateikta versija, neva iš karto po eismo įvykio jis nesustojo, nes ieškojo daugiau vietos sustoti. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Nagrinėjamu atveju L. S. pažeidimą padarė kaip transporto priemonės vairuotojas. Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Taigi L. S. turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, nustatytas atitinkamas pareigas ir taikomą atsakomybę, todėl yra pagrindas pripažinti, jog jis kaltas dėl to, kad pažeidė KET 219 punkto reikalavimus, įvykus eismo įvykiui nesustojo, nepažymėjo eismo įvykio vietos. Pagal KET 222 punkto reikalavimus, jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad L. S. apie eismo įvykį policijai nepranešė nei iš karto po eismo įvykio, nei važiuodamas ir neva ieškodamas vietos sustoti – apie eismo įvykį pranešė privatus fizinis asmuo, L. S. sustabdytas praėjus 10 minučių nuo šio pranešimo. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. pažeidė ir KET 222 punkto reikalavimus, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas taisytinas, taip pat nurodant ir šį KET punktą.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad L. S. savo veiksmais, kuomet 2015-10-20, apie 17.28 val. Kalvarijų-Ozo gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę nepasirinko saugaus greičio, kliudė šviesoforą, apgadino šviesoforą ir puspriekabę, pažeidė KET 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažeisdamas KET 219, 222 punktų reikalavimus iš eismo įvykio pasišalino, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, pažymi, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LT ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013).

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad L. S. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, anksčiau už KET pažeidimus Lietuvos Respublikoje nebaustas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas taip pat vertina tai, kad L. S. rūpinasi savo paralyžiuotu tėvu, jo darbas ir pragyvenimo šaltinis yra susiję išskirtinai su transporto priemonių vairavimu.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl L. S. pagal LR ATPK 130 straipsnį 1 dalį skirtina nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant minimalią baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 127 str., 130 str., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

pripažinti L. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

pripažinti L. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir L. S. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka