- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- 1-3507-957/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40089-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – galutine vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas dviem metams. Kartu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21.00 iki 7.00 val. ir tęsti mokslą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi atleistas nuo šiuo nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirtos dvidešimt parų arešto bausmės, o galutinė šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė palikta nepakeista;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine trisdešimties parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviem metams, kartu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 21.00 iki 7.00 val.;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dviem metams, kartu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 iki 7.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
4. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, įsidarbinti; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, ją atliekant pataisos namuose;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m rugsėjo 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi ir jam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – keturiasdešimt parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trisdešimt dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi ištaisyta rezoliucinė dalis, nurodant galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų dešimt mėnesių trisdešimt dienų laisvės atėmimą (2019 m. vasario 7 d. bausmę atliko);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. 2019 m. rugsėjo 14 d., ne darbo metu, būdamas kavinėje „C“ adresu (duomenys neskelbtini), pavogė ant prekystalio gulėjusį įmonės UAB „M“ mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J6“, kurio vertė 174,21 Eur, dėl to įmonė UAB „M“ patyrė 174,21 Eur turtinę žalą. Taip A. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamasis A. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos nepamena, gali būti 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 14.00 val. užėjęs į kavinę „C“, esančią (duomenys neskelbtini), paklausė pardavėjos, kur yra vadovas, tačiau pastaroji nurodė, kad vadovo nėra. Todėl sugalvojo paimti telefoną, nes už tas dienas, kai dirbo, jam nesumokėjo pinigų. Kaltinamojo teigimu, negalvojo, kad ten kameros yra. Telefoną paėmė slapta, niekas nematė. Be to, pardavėjai nesakė, kad telefoną paėmė už atlyginimą. Kadangi šiuo metu nedirba, tai ieškinį atlygins po truputį, ne iš karto. Pasak kaltinamojo, dėl savo elgesio gailisi, bandė skambinti vadovui, bet jis neatsiliepia. Anksčiau buvo baustas už smulkias vagystes, taip pat teistas už gatvės muštynes, vagystes, narkotikus. Šiuo momentu bando pasitaisyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo D. V. pranešimas apie tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 18.53 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 18.54 val. kavinėje „C“ pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy J6“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).
UAB „M“ 2019 m. rugsėjo 16 d. pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. darbuotojams nežinant, kad jau po 2019 m. rugsėjo 13 d. A. T. buvo paprašytas palikti patalpas, todėl jo neišprašė, o jis atvykęs į darbą pagrobė įmonės mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy J6“, kurio vertė 174,21 Eur. Iš viso įmonė, dėl A. T. pagrobto telefono aparato ir 11 Eur, kurių trūko kasoje patyrė 184,21 Eur turtinės žalos (b. l. 4).
Iš 2019 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus kavinę „C“, esančią (duomenys neskelbtini), virš įėjimo, viduje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Prie sienų stovi salai su kėdėmis, prie dešinės sienos pusės yra prekystalis su kasos aparatu, šaldytuvais ir kita technika, virš prekystalio įrengta vaizdo kamera. Salės gale matomas praėjimas į patalpą, virš kurios taip pat įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Pridedamos fotonuotraukos (b. l. 7-11).
Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad „San disk“ USB atmintinėje yra nuotraukos: „FB profilis“, „skambino imonei is (duomenys neskelbtini) tel. nr.“, „Name surname“, „Skype_picture 09.14 leaving after stealing“, „Skype_Picture_FB photo 1“, „Skype_Picture_FB photo 2“, „(duomenys neskelbtini) g.“. Taip pat yra vaizdo įrašai: „Skype_Video 09.13 stealing N 1 another cam“, „Skype_Video 09.14 stealing N 2“, „Skype_Video 13.09 Meeting after stealing“, „Skype_Video 13.09 Stealing N 1“.
Nuotraukose „FB profilis“, „skambino imonei is (duomenys neskelbtini) tel. nr.“, „Skype_Picture_FB photo 1“, „Skype_Picture_FB photo 2“ matomos A. T. veido nuotraukos, o nuotraukoje „(duomenys neskelbtini) g.“ užfiksuota, kaip jis ir dar viena nusisukusi mergina stovi kavinėje prie kasos. Nuotraukoje „Name surname“ yra užfiksuotas užrašas „A. T.“. Nuotraukoje „Skype_picture 09.14 leaving after stealing“ matoma kaip 2019 m. rugsėjo 14 d. 15.53.58 val. iš kavinės išeina lieso kūno sudėjimo vyras, apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis, megztiniu ir liemene, ant galvos užsidėjęs melsvos spalvos kepuraitę, rankoje laikydamas daiktą, panašų į telefoną. Asmuo palenkęs galvą žemyn, todėl dalies veido nesimato.
Vaizdo įraše „Skype_Video 09.14 stealing N 2“ 2019 m. rugsėjo 14 d. 12.51.56 val. užfiksuotas kavinės salės vidus. Matoma, kaip prie kasos dirba šviesiaplaukė darbuotoja, kuri išeina už prekystalio ir grįžta atgal. Šalia prekystalio, pasirėmęs rankomis stovi nuotraukoje „Skype_picture 09.14 leaving after stealing“ užfiksuotas asmuo, kuris darbuotojai nuėjus, apsidairo ir pasilenkęs iš po spintelės ištraukia daiktą, panašų į telefoną (padaroma nuotrauka Nr. 2). Vėliau matoma, kaip asmuo rankoje sukioja tamsios spalvos mobiliojo ryšio telefoną (padaroma nuotrauka Nr. 3). Kadangi asmuo su kepure, jo veidas blogai matomas (b. l. 13-14, 16).
Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad susisiekus su UAB „M“ direktoriumi D. V., pastarasis paaiškino, kad dėl kasoje trūkusių 11 Eur nieko nežino, kadangi tai maža suma, jų neakcentavo. Pamena, kad pagrindinė žala buvo pavogtas telefonas (b. l. 22).
Iš 2019 m. spalio 17 d. UAB „M“ pareiškimo dėl civilinio ieškinio matyti, kad dėl A. T. kaltės, (duomenys neskelbtini) esantis restorano padalinys „C“ neteko mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy J6“, kuris buvo skirtas susisiekti su restorano klientais. A. T. nuo padaryto įvykio dienos su įmone nesusisiekė, telefono negrąžino, žalos neatlygino ir neatsiprašė. Įmonė turtinę žalą įvertina 174,21 Eur (b. l. 23).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. A. 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktos IMEI kontrolės matyti, kad atliekant pavogto mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy J6“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) kontrolę, buvo nustatyta, jog paskutinis numeris (duomenys neskelbtini) telefone buvo įdėtas iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 14.16 val. (b. l. 29).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. A. 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vaizdo įraše matoma, jog prie baro stovėjusi mergina K. P., kuri tuo metu dirbo, kai A. T. paėmė mobiliojo ryšio telefoną nematė, nes stovėjo atsukusi nugarą (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių mobilaus įsigijimo dokumentų kopijų matyti, kad UAB „M“ įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy J6“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) už 174,21 Eur (b. l. 137-148).
A. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Vagystė padaroma tiesiogine tyčia ir laikoma baigta, kai asmuo pagrobia svetimą turtą bei turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo savo valia. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Pažymėtina, kad esmines BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes savo veikoje pripažino ir pats kaltinamasis A. T., kuris parodė, kad 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 14.00 val. užėjęs į kavinę „C“ pardavėjos paklausė, kur vadovas, tačiau pastaroji nurodė, kad vadovo nėra. Kadangi jam nebuvo sumokėta už tas dienas, kai dirbo, todėl sugalvojo paimti telefoną. Pasak kaltinamojo, telefoną paėmė slapta, niekas nematė. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Štai objektyviai A. T. vagystę atspindi byloje esančiame kompaktiniame diske užfiksuotos nuotraukos ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pavadinimu „Skype_Video 09.14 stealing N 2“ 2019 m. rugsėjo 14 d. 12.51.56 val. matoma, kaip prie kasos dirba šviesiaplaukė darbuotoja, kuri išeina už prekystalio ir grįžta atgal. Šalia prekystalio, pasirėmęs rankomis stovi nuotraukoje „Skype_picture 09.14 leaving after stealing“ užfiksuotas asmuo, kuris darbuotojai nuėjus, apsidairo ir pasilenkęs iš po spintelės ištraukia daiktą, panašų į telefoną (padaroma nuotrauka Nr. 2). Vėliau matoma, kaip asmuo rankoje sukioja tamsios spalvos mobiliojo ryšio telefoną (padaroma nuotrauka Nr. 3). Minėtoje nuotraukoje matoma kaip 2019 m. rugsėjo 14 d. 15.53.58 val. iš kavinės išeina lieso kūno sudėjimo vyras, apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis, megztiniu ir liemene, ant galvos užsidėjęs melsvos spalvos kepuraitę, rankoje laikydamas daiktą, panašų į telefoną (b. l. 13-14, 16). Nors šioje nuotraukoje asmuo palenkęs galvą žemyn, todėl dalies veido nesimato, tačiau jis vizualiai panašus į asmenį, užfiksuotą kompaktiniame diske esančiose nuotraukose „Skype_Picture_FB photo 1“ ir „Skype_Picture_FB photo 2“.Taipogi iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. gruodžio 16 d. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo D. V. pranešimas apie tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 18.53 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 18.54 val. kavinėje „C“ pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy J6“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Tuo tarpu iš vyresniosios tyrėjos Ž. A. 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant pavogto mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy J6“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolę, buvo nustatyta, jog paskutinis numeris (duomenys neskelbtini) telefone buvo įdėtas iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 14.16 val. (b. l. 29), o vaizdo įraše „Skype_Video 09.14 stealing N 2“ užfiksuotas telefono vagystės laikas yra 2019 m. rugsėjo 14 d. 12.51.56 val., todėl sugretinus pirmiau nurodytas aplinkybes, tai stiprina vidinį teismo įsitikinimą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme ir leidžia pagrįstai manyti, kad nusikalstamą veiką įvykdė būtent kaltinamasis A. T.. Aplinkybe, kad vagystę A. T. padarė nepastebėtas, leidžia įsitikinti paties kaltinamojo parodymai, minėtas vaizdo įrašas „Skype_Video 09.14 stealing N 2“ bei tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, jog prie baro dirbusi mergina K. P. nematė, kaip A. T. paėmė mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 30). Atsižvelgiant į tai, kad A. T. pagrobto telefono vertė sudarė 174,21 Eur, t. y. viršijo 3 MGL, bet neviršijo 5 MGL dydžio sumos, taip pat, į tai, kad nenustatyta veiką kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Taigi, minėtas vaizdo įrašas, vertinant jį kartu su pirmiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis A. T. pavogė ant prekystalio gulėjusį įmonės UAB „M“ mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J6“. Apibendrinant pažymėtina, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad A. T. 2019 m. rugsėjo 14 d. pagrobė įmonei UAB „M“ priklausantį nedidelės vertės turtą.
Dėl A. T. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę A. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, pagrobtas telefonas įmonei negrąžintas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. T. – yra jauno amžiaus, nedirbantis (b. l. 37), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 58), veikos padarymo metu buvo daugybę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra (b. l. 46-63), anksčiau teistas aštuonis kartus, daugiausiai nusikalstamos veikos padarytos turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat žmogaus sveikatai ir valdymo tvarkai (b. l. 39-45), baudžiamąjį nusižengimą padarė praėjus septynių mėnesių laikotarpiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, A. T. elgesys tiek iki, tiek po nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas nuosavybei, ir šį baudžiamąjį nusižengimą padarė praėjus vos septyniems mėnesiams po laisvės bausmės atlikimo, todėl, akivaizdu, kad atitinkamų išvadų dėl savo elgesio jis nepadarė. Visa tai rodo, kad A. T. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, padarytas baudžiamasis nusižengimas yra nuoseklus jo gyvenimo būdo padarinys, jis yra linkęs nusikalsti, o jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Kaip matyti, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, A. T. savo elgesio nepakeitė, išvadų dėl savo elgesio jis nepadarė, požiūrio į įstatymo uždraustą elgesį nepakeitė ir jo neatsisakė. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. T. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą, jo dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies minimumas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.
Kadangi kaltinamasis A. T. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas UAB „M“ pareiškė civilinį dėl kaltinamojo A. T. padarytos nusikalstamos veikos padarytos 174,21 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (b. l. 23, 137-148). Byloje nustatyta, kad A. T. pavogė svetimą, UAB „M“ priklausantį 174,21 Eur vertės turtą, todėl jam tenka pareiga atlyginti šią žalą. Padaryta žala pagrįsta UAB „M“ pareiškime pateiktais nurodytais duomenimis bei dokumentais, patvirtinančiais prarasto telefono vertę (b. l. 137-148). A. T. teisiamojo posėdžio metu pripažino pareikštą civilinį ieškinį. Visa tai sudaro pagrindą iš kaltinamojo A. T. priteisti 174,21 Eur turtinės žalos atlyginimą civilinio ieškovo UAB „M“ naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. T. (A. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. skirti galutinę 10 (dešimties) parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Iš A. T. civiliniam ieškovui UAB „M“ priteisti 174,21 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus ir dvidešimt vieną centą) turtinei žalai atlyginti.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.
2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) atlikti arešto bausmės.
3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.