Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 1996 m. gruodžio 3 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. 2022 m. sausio 24 d. 10 val. 09 min. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą melagingai įskundė A. M. kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką - nurodė, kad jo pažįstamas A. M. laiko po pagalve šautuvą ir apie 10 vnt. šovinių, po ko 2022 m. sausio 24 d. nuo 12:22 val. iki 12:32 val., apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-02890-22, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui D. S. melagingai patvirtino, kad kartu su juo (duomenys neskelbtini), gyvenantis A. M. savo lovoje po pagalve laiko šautuvą ir šovinius. Taip melagingai įskundė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį – A. M., kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko buvo pradėtas šio asmens baudžiamasis persekiojimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo S. V. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad maždaug du metus gyveno kartu su A. M. adresu (duomenys neskelbtini). Tame name rado šautuvą ir šovinius. A. M. neklausė ar jie jam priklauso. Apie radinį pranešė PK. Kad šoviniai ir šautuvas A. M., pasakė iš pykčio, nes A. M. jį skriaudė. Jis pareigūnams pamelavo. Prieš juos name gyveno 3-4 šeimos, namas niekada nebuvo visiškai iškraustytas. H. V. name niekada negyveno.

Nukentėjusysis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su S. V. gyveno viename name, tame, kur šiuo metu gyvena S., jis pats ten nebegyvena. S. tame name gyvena nuolatos, o jis į tą namą atvažiuodavo, pagyvendavo porą savaičių ir vėl išvažiuodavo. Šiuo metu negali pasakyti kada tai buvo, bet vieną dieną grįžus po darbo S. be jokios priežasties jam dūrė peiliu į nugarą, jis patyrė rimtus sužalojimus ir buvo išvežtas į ligoninę. Dėl šio įvykio šiuo metu dar vis vyksta ikiteisminis tyrimas. Gulint ligoninėje, negali pasakyti kada tai buvo, nes neatsimena, jam paskambinęs pažįstamas D. iš (duomenys neskelbtini) kaimo pasakė, kad policijos pareigūnai namuose, kuriuose jis su S. gyveno, rado šautuvą ir kad S. apkaltino jį, nurodęs, kad tai jo (nukentėjusiojo), šautuvas. Dėl neteisėto šautuvo laikymo buvo pradėtas tyrimas, kuriame jam 2022 m. vasario 14 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, t. y. jis buvo įtariamas tuo, kad namuose rastas šautuvas priklauso jam, tačiau tas šautuvas nėra jo, jis niekada jų namuose nebuvo matęs jokio šaunamojo ginklo, o ir S. jam niekada nėra sakęs apie jokį ginklą, taip pat niekada nėra matęs S. su kokiu nors ginklu rankose. Kol vyko tyrimas jis gyveno Marijampolėje pas tėvus. Dėl šio tyrimo jis du kartus buvo kviečiamas į Kaišiadorių policijos komisariatą, todėl du kartus turėjo specialiai važiuoti iš Marijampolės į Kaišiadoris, o po to grįžti atgal. Vykdavo traukiniu, tačiau neturi išsisaugojęs čekių, nes juos išmetė. Sužinojęs, kad yra įtariamas dėl neteisėto šaunamojo ginklo įgijimo ir turėjimo, labai išgyveno ir bijojo, jautė stresą, tačiau galiausiai atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad jis yra nekaltas ir tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau kol vyko tyrimas jis jautė stresą ir baimę dėl savo ateities. Šiuo metu jis S. jau jokių pretenzijų neturi, tegul jisai atsako už savo veiksmus pagal įstatymą, turtinių pretenzijų S. taip pat neturi, civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 13-14)

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02890-22 A. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (b.l. 80), apklaustas kaip įtariamasis A. M. kaltas neprisipažino, teigdamas, kad niekada neturėjo ir neturi jokio ginklo ir šovinių. Mano, kad įtarime nurodytą ginklą ir šovinius iš kažkur galėjo atnešti ir padėti jo lovoje pats S. V., norėdamas, kad ir jis neišvengtų baudžiamosios atsakomybės, nes jį (A. M.) buvo sužalojęs peiliu. (b. l. 82 -83)

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02890-22 suvedus akistaton įtariamąjį A. M. ir liudytoją S. V., A. M. tvirtino niekada neturėjęs ir neturi jokio šautuvo, per Naujus metus buvo tiek girtas, kad net petardų lauke nešaudė. Liudytojas S. V. teigė, kad 2021 vasarą jam A. M. rodė vienvamzdį šautuvą, jis net bandė šautuvą ardyti, kad A. M. sakė, jog šautuvą jam davė D. iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir kad A. per Naujus metus iš šio šautuvo 2 kartus iššovė. A. M. nesutiko su liudytojo parodymais. (b. l. 88 - 89)

Liudytojas H. D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. V. maždaug prieš 5 metus leido gyventi tuščiame sugriuvusiame name (duomenys neskelbtini), jam leidus, tame name apsigyveno ir neturintis pastovios gyvenamosios vietos A. M.. Šiuo metu A. gyvena Marijampolėje. Jis pats tame name nesilanko. Jam niekada nei S. V., nei A. M. nėra užsiminę, kad jie turi šautuvą ir šovinių, to negirdėjo ir iš kitų gyventojų. Jis pats niekada neturėjo ir neturi jokio ginklo ar šovinių, kaip šie daiktai atsirado jo name, nežino. Žino, kad prieš Kalėdas ar po Naujųjų metų konflikto metu S. V. peiliu sužalojo A. M., mano, kad kerštaudamas A. M. S. V. ir nurodė, kad pastarasis laiko šautuvą ir šovinius. Jis gyvena maždaug dviejų kilometrų atstumu nuo savo namo, kuriame gyvena S. V. ir niekada negirdėjo, kad iš tos pusės būtų šaudoma (b. l. 56 - 57, 62).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas iš BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas pranešimo apie įvykį garso įrašas - skambinęs asmuo prisistato S. V. ir prašo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti iš su juo kartu gyvenančio M. šautuvą, nes A. M. prieš savaitę gąsdino nušausiąs, šaudė per Naujus metus. Jis šautuvą rado paslėptą virtuvėje, o po pagalve rado apie 10 šovinių (b. l. 70 - 73).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėjus "Body" kamerų įrašus nustatyta: garso įraše (duomenys neskelbtini), 05:00 min. trukmės pareigūnas klausia vyriškio, ar jį jau paleido, kodėl kvietė, vyriškis atsako, kad va šautuvas, va, gąsdina, kad nušausiu, šovinių po pagalve radau, tai perdėjau į kitą vietą, jis dar ligoninėje, šaudė per Naujus metus, pirmą kartą šautuvą pamatė rudenį, iš kur gavo nežino, neklausinėjo. Vyriškis aiškina, kad su šautuvu eina išgėręs keliu, čia visi kaimynai žino, kad jis su šautuvu vaikšto (b. l. 75 -78).

Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2022 m. sausio 24 d. pagal L sietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02890-22, gavus pranešimą, kad A. M. namuose, (duomenys neskelbtini), laiko šautuvą ir šovinius (b. l. 33 - 34).

Nutarimu nustatoma, kad 2022 m. gegužės 25 d. prokuroro nutarimu, nutraukus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1punkto pagrindu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-0280-22 A. M. atžvilgiu. (b. l. 92 - 94)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, visas faktines aplinkybes, kad pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė nekaltą asmenį. Kaltinamojo parodymus sulyginus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, abejonių dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir S. V. kaltės nekyla.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti arba pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą.

Šios veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad pažeidžiama normali ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros bei teismo veikla. Kartu gali būti pažeisti ir melagingai įskųsto asmens interesai, laisvė (pvz., dėl melagingo įskundimo nekaltas asmuo buvo nepagrįstai suimtas, pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn). Šiuo konkrečiu atveju A. M. buvo kviečiamas į apklausas, buvo pažeisti asmens interesai. Konstatuojama, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. S. V. teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l.115-116), nebaustas administracine tvarka (b. l. 118), VŠĮ Kaišiadorių PSPC nesilankė ir nesigydė (b.l. 128), Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Paparčių seniūnija charakteristikoje nurodė, kad pensininkas S. V. pastoviai girtauja, reikalauja sau dėmesio, geria su pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis, dėl ko yra buvęs ne vienas incidentas, dėl prastos sveikatos du kartus buvo išreiškęs norą vykti į slaugos ligoninę, tačiau, atėjus paskirtam laikui, dėl girtavimo vykti atsisakė (b. l. 125).

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje įstatymas numato šias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės atėmimą iki dviejų metų. Viešieji darbai kaltinamajam neskirtini, kadangi kaltinamasis silpnos sveikatos, griežčiausia bausmė taip pat neskirtina, nes padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta S. V. baustinas bauda.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam pripažįstant savo kaltę visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

S. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir nubausti 30 MGL bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 20 MGL (1000 eurų) baudą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti S. V., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamąją sąskaitą atitinkamoje pasirinktoje banko įstaigoje; įmokos kodas: 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.