Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) apdailininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-10-08 Kauno apygardos teismo pagal LR 180 str. 1 d, 25 str. 2 d. 180 str. 1 d. – laivės atėmimas 1 m ir 3 mėn.; 2) 2005-04-11 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 25 str. 2 d. 180 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 metams; 3) 2006-08-10 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. – 85 paros arešto; 4) 2006-12-15 Šakių raj. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimas 2 metams; 5) 2012-03-09 Šakių raj. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimas 1 metams. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. 2014-10-10 apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dešimt kartų spyrė savo sugyventinei - nukentėjusiajai L. V. į įvairias kūno vietas, bei penkis kartus rankos kumščiu smogė į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. V. poodines kraujosruvas galvoje, kakle, kairėje krūtyje, dešiniame petyje, kairėje rankoje, abiejose kojose, odos nubrozdinimus veido dešinėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

T. M. teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad prokuroro pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos, taip viskas ir buvo. Paaiškino, kad 2014-10-10 jis buvo namuose pas savo sugyventinę L. V., adresu (duomenys neskelbtini). Abu buvo išgėrę alkoholio, L. V. jam pasakė skaudžius žodžius, jis įsižeidė, supyko, pratrūko, griebė ją, papurtė, nustūmė nuo kėdės, pakėlė, dar kartą nustūmė, nukentėjusioji nukrito ant grindų, lyg prisimena, kad nukentėjusiajai sudavė rankomis, tačiau neatsimena kiek smūgių ir į kurias kūno vietas, galėjo būti, kad sudavė penkis kartus į veidą, spyrė į sėdmenis, kojas. Paskui apsiramino, kartu su nukentėjusiąja paverkė, apsikabino, susitaikė. Jis matė, kad nukentėjusiajai padarė sužalojimų – matė mėlynes ant krūtinės, peties, ant veido buvo patinimas, kartu su ja pirko tepalą gydymui. Pirmadienį jis vėl nakvojo pas nukentėjusiąją, ryte ši ketino išvykti pas tetą, todėl paprašė, kad jis išeitų, nes turėjo tik vieną raktą butui užrakinti. Tačiau jis dar norėjo miego, nesikėlė, užrėkė ant nukentėjusiosios, tada nukentėjusioji išėjo ir, kaip jam žinoma, nuėjusi į policiją, parašė pareiškimą. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji jam atleido, tačiau nebeketina gyventi kartu su juo.

Nukentėjusioji L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad penktadienį, t. y. 2014-10-10 jos sugyventinis T. M. apie 21.00 val. atvažiavo pas ją į namus. Jie ir jos draugė E. V. vartojo alkoholį. Apie vidurnaktį jos draugė išėjo namo, ji paprašė, kad ir T. M. eitų pas save namo. Šis labai supyko, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, paskui kaltinamasis ėmė ją stumdyti, ji buvo nukritusi ant grindų, vėl buvo jo pakelta už drabužių, vėl nustumta. Kiek kartų kaltinamasis jai trenkė, neatsimena, kiek kartų spyrė kojomis taip pat neatsimena. Atsimena, tik kai sėdėjo užsiėmusi galvą rankomis. Jai buvo padarytos mėlynės ant pečių, kojų, rankų, kaklo, gumbas ant veido. Iš karto policijos nekvietė, pasikalbėjo su kaltinamuoju ir nuėjo miegoti. Tačiau pirmadienį sugyventinis vėl parėjo namo neblaivus, ryte ji paprašė jo išeiti, kad galėtų užrakinti butą, tačiau šis nesutiko išeiti, riktelėjo ant jos, stumtelėjo, todėl ji nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Jai nuo sumušimų skaudėjo, tačiau šiuo metu ji T. M. atleido, pretenzijų jam neturi, kartu su juo gyventi nebeketina.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. V. parodė, kad 2014-10-10 buvo pas savo draugę L. V. namuose, buvo ir T. M.. Ji apie vidurnaktį išėjo namo, kitą dieną paskambino L. V. ir ši papasakojo, kad T. M. prieš ją pakėlė ranką, stumdė ją. Matė draugei padarytas mėlynes ant kaktos, matė, kad sužeistas pirštas. Ji draugės daug neklausinėjo. Pirmadienį draugė vėl paprašė pas ją atvažiuoti, nakvoti pas ją, kadangi T. M. vėl grįžo neblaivus, L. bijojo. Kitą rytą L. V. paprašė T. M. išeiti, šis supyko, šoko iš lovos, stumtelėjo L. ir jos abi išėjo į policiją.

Kaip matyti iš 2014-10-14 protokolo-pareiškimo, L. V. kreipėsi į policiją pranešdama, kad 2014-10-10 apie 22.00 val. namuose adresu - (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis T. M., būdamas neblaivus, ją sumušė: dešimt kartų spyrė į įvairias kūno vietas, 5 kartus rankos kukščiu smogė į veidą (b. l. 2).

2014-10-14 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5).

2014-10-14 specialisto išvada Nr. G2656/14(02) patvirtina, kad L. V. padarytos poodinės kraujosruvos galvoje, kakle, kairėje krūtyje, dešiniame petyje, kairėje rankoje, abiejose kojose, odos nubrozdinimai veido dešinėje pusėje, padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje, galimai 3-6 paras iki apžiūros, sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 13).

Kaltinamojo prisipažinimu bei aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog T. M., tyčia menkaverčio konflikto metu, prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, dešimt kartų spyrė į įvairias kūno vietas, bei penkis kartus rankos kumščiu smogė į veidą savo sugyventinei - nukentėjusiajai L. V. tuo padarydamas nukentėjusiajai L. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – T. M. administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 66-68), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 70, 72), dirbantis. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis nusikalsta ir teisiamas šeštą kartą (b. l. 25-34, 36-55), nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Nors, vadovaujantis BK 56 str. 1 d., teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau ši baudžiamojo įstatymo norma neturi būti taikoma formaliai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes - buitinis konfliktas tarp šeimos narių, į jos pavojingumą - smurtinis nusikaltimas, tačiau smurtas neintensyvus, rukęs trumpą laiko tarpą, padarytas nežymus sužalojimas, nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją - nukentėjusioji nurodė, kad atleido kaltinamajam, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant kaltinamajam griežčiausios rūšies bausmės - laisvės atėmimo, o skiriant BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę - trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą (BK 49 str.), jos trukmę nustatant šiek didesnę nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

T. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 20-21), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Laikinas sulaikymas netaikytas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3777, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Vaclovas Kaminskis teikia antrinę teisinę pagalbą T. M. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014 m. 23 d. sudaro 180,00 Lt/52,13 U. V. BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto T. M. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 65 (šešiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 43 (keturiasdešimt tris) paras arešto. Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, pradėjus nuosprendžio vykdymą - panaikinti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš T. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.