- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- II-138-358/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03095-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja A. L., sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei ir Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. B. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo pakeitimo
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo pakeisti 2015-04-08 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės nutarimą Nr.20N-28648534-15 , t.y. panaikinti padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., kurio pagrindu jam paskirta nuobauda 210 EUR ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams.
Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino bei skunde nurodo, kad sutinka su institucijos priimtu nutarimu dėl ATPK 124 str.5d. pažeidimo, tačiau nesutinka, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d. Paaiškino, kad jokio pavojingo ir chuliganiško vairavimo fakto nebuvo. Priekyje jo važiavo kitas automobilis su priekaba, kuris pavojingai manevravo, todėl pats turėjo saugotis nuo tokio manevravimo pasekmių. Policijos pareigūnai, kurie registravo jo atžvilgiu padarytus administracinius pažeidimus elgėsi ne visiškai tinkamai, nes važiavo iš paskos, jis viršijo greitį, o policijos specialiais ženklais nežymėtas automobilis galimai sąmoningai (iš dalies) vertė jį važiuoti greičiau. Vaizdo įrašas neįrodo jo kaltės. Specialiosios teisės atėmimas (t.y. teisė vairuoti transporto priemones) jam apsunkins turimo darbo vykdymą, nes dirba 2 bendrovėse santechniko pareigose ir transporto priemonės vairavimas yra neatsiejama didžioji tiesioginio darbo dalis. Prašo skundą patenkinti.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko , apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad 2015-04-08 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje priimtas nutarimas, kuriuo R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(2) str. 1 d., 124 str. 5 d. Jam, vadovaujantis LR ATPK 33 str. paskirta administracine nuobauda-210 Eur dydžio piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn. Su R. B. skundu nesutinka. Mano, kad jo veiksmai pagal LR ATPK normas kvalifikuoti tiksliai ir skirta nuobauda atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Šalies argumentai
R. B. teigia, kad pavojingo vairavimo fakto nebuvo, o pavojų kėlė priekyje jo važiavęs kitas automobilis. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pareigūnai, stabdydami jį su automobiliu be skiriamųjų ženklų, provokavo pažeisti kelių eismo taisykles, o būtent važiuodami arti jo iš paskos vertė viršyti greitį. Mano, kad nepagrįsti R. B. skundo argumentai jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. R. B. pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščių. Tai, kad jis vairavo transporto priemonę eismo saugumui grėsmę keliančiu būdu nesant tam pagrindo ir būtinybės, kad jo padarytas KET pažeidimas sukėlė didelį pavojų ne tik jo, bet ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, patvirtina pareigūnų užfiksuoti faktiniai duomenys. Abejoti pareigūnais nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų susieti kokiais nors ryšiais su pareiškėju, turėtų tikslą ar motyvą jam kenkti, veikti priešingai jo interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad KET įtvirtinta imperatyvi norma, kuri nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Vairuotojas kelyje visada turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Akivaizdu, kad R. B. šių pareigų nevykdė taip pažeisdamas KET padarė pažeidimus. Be to, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Niekuo nepagrįsti yra ir pareiškėjo argumentai dėl, anot jo, pareigūnų provokuojančio jį nusižengti elgesio. Aplinkybė, kad paskui važiuojantis automobilis nesilaiko saugaus atstumo, objektyviai neverčia priekyje važiuojančio didinti greitį viršijant leistiną ribą ir taip pažeisti KET. Taip pat mano, kad pareiškėjo skundo argumentai yra tik jo, kaip administracinėn atsakomybė patraukto asmens, gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad R. B. per visą savo vairavimo stažą teisės vairuoti už KET pažeidimus yra netekęs 6 kartus (įskaitant 2015-03-18 KET pažeidimą), per 2014 metus 3 kartus baustas už greičio viršijimą, vien per 2015 m ne visiškus 3 mėn už KET baustas du kartus. Visa tai liudija apie pareiškėjo polinkį nusižengti ir suponuoja išvadą, kad netinkamas elgesys kelyje vairuojant transporto priemonę užtraukia atsakomybę ir yra baustinas. Kokie būtent veiksmai kelyje vairuojant transporto priemonę yra pavojingi, keliantys grėsmę aplinkai ir uždrausti įstatymo, privalo žinoti kiekvienas eismo dalyvis, o nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Mano, kad nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl jam inkriminuoto LR ATPK 124(2) str. 1 d. pažeidimo padarymo ir nėra kitų LR ATPK numatytų bylos nutraukimo sąlygų. Bylos aplinkybės ištirtos išsamiai, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius visus faktinius duomenis. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.
ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad R. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 ² straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 104 p. numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Kelių eismo taisyklių 82.2 p. numatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.
Kelių eismo taisyklių 127 p. numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Kaip matyti iš institucijos pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos (b.l.2), pareiškėjas važiavo 122 km/h greičiu ir leistiną greitį viršijo 50 km/h , persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą neįspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu, persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei važiavusiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, dėl ko pastaroji transporto priemonė buvo priversta staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukėlė pavojingą situaciją. Šias aplinkybes betarpiškai stebėjo liudytojais apklausti policijos patruliai.
Liudytojas L. V. parodė, kad dirba vyr.patruliu . Patruliavo su kolega R. A. nežymėta transporto priemone VW Passat su įmontuota greičio fiksavimo įranga, su švyturėliais po grotelėmis. Užnemunės g. pastebėjo greitai važiuojantį automobilį, pasivijo jį, užfiksavo jo greitį virš 100. Taip pat buvo užfiksuoti tokie pažeidimai kaip rikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą nerodant posūkių signalų, persirikiavus staigiai stabdė, kitas vairuotojas taip pat turėjo staigiai stabdyti. Pavojingą manevravimą stebėjo apie 0,5 km, važiavo iš paskos tam automobiliui. Automobilis persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą, nerodydamas posūkių signalų. Iš pradžių fiksavo automobilio greitį, nes jis važiavo labai greitai, artėjant sankryžai mašinų daugėjo, jis pradėjo nardyti tarp jų, persirikiavo kelis kartus. Buvo tokia situacija, kad kitas vairuotojas staigiai stabdė būtent dėl šio vairuotojo veiksmų. Vairuotojas manevravo iš vienos juostos į kitą, kad kuo greičiau atsidurtų priekyje. Vairavimas buvo pavojingas, nes jeigu kitas vairuotojas nebūtų sureagavęs, būtų kitokios pasekmės.
Liudytojas R. A. parodė, kad pavojingas vairavimas pasireiškė tuo, kad vairuotojas keitė važiavimo kryptį, nerodė posūkio signalų, tuo priversdamas kitas transporto priemones keisti važiavimo kryptį, stabdyti, nemažai buvo viršytas greitis. Kiti vairuotojai privalėjo stabdyti ir keisti vairavimo kryptį. Šis vairuotojas važiavo antra eismo juosta, pro tarpą tarp automobilių lindo į dešinę pusę, po to staigiai į kairę ir vėl į dešinę. Su kolega L. V. akivaizdžiai stebėjo vairuotojo manevravimą.
Teismas sutinka su institucijos nurodytu argumentu, kad netikėti policijos pareigūnų, akivaizdžiai stebėjusių daromus teisės pažeidimus, nėra pagrindo. Šie liudytojai nuosekliai išdėstė aplinkybes, kurias betarpiškai matė. Jų parodymai, duoti teismo posėdyje, neprieštarauja aplinkybėms, kurias nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose (institucijos pateiktos bylos 4 lapas). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje taip pat pripažino aplinkybę, kad galimai vienu metu nerodė posūkio signalo. Jo pirminiame pasiaiškinime nurodyta, kad skubėjo , labai gailisi.
Pareiškėjo kaltė grindžiama ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris yra reikšmingas įrodymų šaltinis, nes jame užfiksuoti teisiškai reikšmingos aplinkybės.
Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad vaizdo įrašas yra vienintelis jo kaltės įrodymas ir teismo posėdyje peržiūrėtas įrašas neįrodo , kad jis padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 ² str.1 d. Kaip paminėta anksčiau, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas pripažįsta, kad teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas tik iš dalies patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes (pareiškėjas nerodė posūkio signalo), tačiau teismas remiasi ir kitais įrodymais, kuriuos vertina kaip nuoseklius ir patikimus (liudytojų parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenis).
Teismas sutinka su institucijos nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjas sistemingai daro KET pažeidimus, ne vieną kartą buvo atimta teisė vairuoti (b.l.7-16). Pažymėtina, jog R. B. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, asmuo pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas
nutaria:
2015-04-08 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimą Nr.20N-28648534-15 palikti nepakeistą, pareiškėjo R. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.