Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-13 · Administracinė byla Nr. eI2-2134-1066/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
eI2-2134-1066/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00366-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
O. L.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2134-1066/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00366-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas O. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-05774 „Dėl Ukrainos piliečiui O. L. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Leidimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t. y. dėl to, kad UAB „Constructis“ (toliau – Bendrovė), kurioje pareiškėjas buvo įdarbintas, 2020 m. lapkričio 10 d. nutraukė darbo sutartį, sudarytą su pareiškėju. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Nurodo, kad pareiškėjas yra minėtos Bendrovės akcininkas nuo 2016 m. birželio 28 d. Su pareiškėju 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta darbo sutartis ir jis pradėjo dirbti Bendrovėje. Tuo pagrindu pareiškėjui buvo išduotas Leidimas. Atsakovas skundžiamame Sprendime teigia, kad darbo sutartis nutraukta 2020 m. lapkričio 10 d., tačiau pareiškėjas jokių duomenų dėl darbo sutarties nutraukimo neturi. Jam apie tai Darbo kodekso nustatyta tvarka iki šiol nebuvo pranešta.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Pažymi, kad asmuo, galimai nutraukęs darbo sutartį – Bendrovės direktorius J. D. UAB „Constructis“ akcininkų sprendimu 2020 m. lapkričio 4 d. atleistas iš Bendrovės direktoriaus pareigų, todėl pareiškėjo darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, o tai reiškia, kad tai negali būti pagrindu panaikinti Leidimą. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. e2-3144-599/2021 pagal J. D. ieškinį dėl UAB „Constructis“ akcininkų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo, kuriuo pastarasis atleistas iš Bendrovės direktoriaus pareigų, pripažinimo negaliojančiu, tačiau, kol nepriimtas sprendimas šioje byloje, pasak pareiškėjo, akcininkų sprendimas dėl direktoriaus atleidimo yra teisėtas ir galiojantis. Tokiu atveju negali būti pripažintas teisėtu ir pareiškėjo 2020 m. lapkričio 10 d. darbo sutarties nutraukimas, nes ją galimai nutraukė asmuo, neturintis tam jokio teisinio pagrindo ir įgaliojimo (buvęs Bendrovės direktorius J. D.).

2.4. Taip pat tvirtina, kad Sprendime išdėstyti argumentai ir motyvai neatitinka faktinėms aplinkybėms ir dėl to Sprendimas negali būti pripažintas pagristu. Paaiškino, kad pareiškėjas labai ilgą laikotarpį (nuo 2016 m.) yra palankus Lietuvos Valstybei, vysto visuomenei naudingą verslą, sąžiningai ir dorai visą tą laiką dirbo ir dirba, visada laikosi įstatymų reikalavimų.

2.5. Kaip pažeidimą nurodo, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pasak pareiškėjo, pažeidžiant šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimo įteikimo tvarką, pareiškėjui į jo nurodytą el. paštą buvo išsiųstas tik informacinio pobūdžio pranešimas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:

3.1. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kadangi pareiškėjo ir darbdavio tarpusavio santykiai neįtakoja Departamento Sprendimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Constructis“ nedirba, o jeigu pareiškėjas mano, kad darbdavys, nepranešdamas apie darbo sutarties nutraukimą, pažeidė jo kaip darbuotojo teises, jis turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka.

3.2. Teigia, kad paaiškėjus aplinkybėms apie pareiškėjo atleidimą, atsakovas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas ir neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui. Tuo tarpu vien formalus Įstatymo 44 straipsnio numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.

3.3. Nesutinka su pareiškėju, kad Sprendime išdėstyti argumentai ir motyvai neatitinka faktinių aplinkybių. Paaiškina, kad Leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu užsieniečiai turi atitikti visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Įstatyme nėra numatyta išimčių dėl nurodytų teisės normų netaikymo. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas būtent dėl darbo Lietuvos Respublikoje, vadinasi, nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, Leidimas laikinai gyventi turi būti panaikinamas.

3.4. Pasak atsakovo, pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis ilgą laikotarpį yra palankus Lietuvos valstybei, vysto visuomenei naudingą verslą, sąžiningai ir dorai dirbo ir dirba, yra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi buvo nustatytas Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Departamentas neginčija aplinkybių, jog pareiškėjas galėjo patirti neigiamas pasekmes, kadangi panaikinus Leidimą jis negali dirbti, patiria nepatogumus bei papildomas išlaidas, tačiau tai neturi teisinės reikšmės vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą. Pažymi, kad neigiamos pasekmės pareiškėjui kilo dėl darbdavio UAB „Constructis“ sprendimų, o ne dėl Departamento neteisėtų veiksmų.

3.5. Pažymi, kad pareiškėjas dėl techninių kliūčių 2020 m. lapkričio 25 d. gavo tik informaciją apie priimtą Sprendimą be pridėtos Sprendimo kopijos, tačiau Departamentas 2021 m. vasario 15 d. raštu informavo teismą, kad Sprendimas buvo 2021 m. sausio 22 d. elektroniniu paštu išsiųstas O. L. advokatui B. C., taip ištaisydamas šią klaidą.

3.6. Mano, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos, todėl jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir jo panaikinti pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti (dirba) UAB „Constructis“, kadangi jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą.

4.2. 2020 m. lapkričio 10 d. pranešimu Nr. 2011-KT-0547 pareiškėjo darbdavys – UAB „Constructis“ informavo Departamentą apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis pranešdamas, kad 2020 m. lapkričio 10 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, nurodydamas, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalis, t. y. be jokios pateisinamos priežasties neatvyko į darbą.

4.3. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui Leidimas buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ir atsižvelgęs į tai, kad buvo gauta duomenų, jog su pareiškėju sudaryta darbo sutartis nutraukta 2020 m. lapkričio 10 d. ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse šiuo metu nedirba, atsakovas skundžiamu Sprendimu pareiškėjo Leidimą laikinai gyventi panaikino.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, taip pat pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus bei Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį arba darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas, nes pareiškėjas dirba UAB „Constructis“ pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimą reikalavimus. Byloje nustatyta ir skundžiamame Sprendime konstatuota, kad su pareiškėju Bendrovė nutraukė darbo santykius (darbo sutartį) nuo 2020 m. lapkričio 10 d., t. y. Bendrovėje pareiškėjas nebedirba. Tai patvirtina byloje esanti medžiaga – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenų bazės informacija, taip pat Bendrovės pranešimas Nr. 2011-KT-0547. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia išvada ir iš esmės ją ginčydamas, teigia, kad jam nebuvo žinoma apie darbo sutarties nutraukimą, nes jam apie tai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka pranešta nebuvo, be to, šioje situacijoje svarbu įvertinti tai, kad asmuo, nutraukęs darbo sutartį, yra buvęs Bendrovės direktorius J. D., kuris nuo 2020 m. lapkričio 4 d. atleistas iš direktoriaus pareigų. Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, pažymi, kad darbo sutarties su pareiškėju nutraukimo teisėtumas / neteisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šioje byloje negali būti sprendžiamas. Sutiktina su Departamentu, kad tokiu atveju, pareiškėjas, manydamas, kad gali būti pažeistos jo kaip darbuotojo teisės ir teisėti interesai, turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka ir ginti savo galimai pažeistas teises civiline tvarka. Šiuo atveju tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3144-599/2021 pagal J. D. (Bendrovės direktoriaus) ieškinį dėl UAB „Constructis“ akcininkų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo, kuriuo jis atleistas iš Bendrovės direktoriaus pareigų, pripažinimo negaliojančiu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį administracinį ginčą ir niekaip nelemia atsakovo Sprendime padarytos išvados panaikinti pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vis tik pareiškėjo (kaip darbuotojo) ir darbdavio tarpusavio santykiai niekaip negali įtakoti Departamento Sprendimo. Departamentas, remdamasis anksčiau paminėtais duomenimis, skundžiamame Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, t. y. su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis, todėl laikytina, kad darbo santykiai yra pasibaigę. Teismas nesutinka su pareiškėju, kad skundžiamame Sprendime nebuvo tiksliai įvertintos faktinės aplinkybės. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti priešingą išvadą. Skunde pateikti argumentai paneigiami Sodros turimais duomenimis, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjo jokie darbo santykiai šiuo metu nesieja su jokia kita Lietuvos Respublikoje esančia įmone. Atkreiptinas pareiškėjo demėsys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

8. Taip pat, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pasakytina, kad reikalavimas, įtvirtintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte (kuriuo remiantis panaikintas pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėjas imperatyviai atitiktų šį reikalavimą. Ir nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis labai ilgą laikotarpį (nuo 2016 m.) yra palankus Lietuvos Valstybei, vysto visuomenei naudingą verslą, sąžiningai ir dorai visą tą laiką dirbo ir dirba, visada laikosi įstatymų reikalavimų, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra teisiškai reišmingos, galinčios įtakoti kitokį nei Departamento priimtas Sprendimas priėmimą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad teisės normos skundžiamame Sprendime pritaikytos tinkamai.

9. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas jam nebuvo įteiktas tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytos tvarkos, nes pareiškėjui į jo nurodytą el. paštą buvo išsiųstas tik informacinio pobūdžio pranešimas. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendimo įteikimo tvarkos pareiškėjui, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo tinkama gynyba, paduodamas skundą teismui ir teisme savo teises gynė kartu su profesionaliu teisininku, todėl šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo, netgi tuo atveju, jeigu 2020 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas gavo tik informaciją apie priimtą Sprendimą panaikinti Leidimą laikinai gyventi, tačiau nepridedant Sprendimo kopijos. Departamentas pripažino, kad skundžiamas Sprendimas buvo 2021 m. sausio 22 d. elektroniniu paštu išsiųstas pareiškėją atstovaujančiam advokatui B. C., taigi teigti, kad pareiškėjui buvo atimta galimybė kreiptis į teismą, nėra jokio pagrindo. Konstatuotina, kad pareiškėjas ginčijamą Sprendimą gavo ir, kaip minėta, šį Sprendimą apskundė nepraleidęs skundo padavimo termino, t. y. tinkamai pasinaudojo apskundimo teise. Taigi pareiškėjo argumentas dėl netinkamo Sprendimo įteikimo atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas, šiuo metu galiojančios redakcijos – 4 punktas ) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti būti nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, tai reiškia, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad tai reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

11. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

12. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Departamento Sprendimas paliekamas nepakeistas.

13. Netenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

14. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Henrikas SadauskasMefodija PovilaitienėGediminas Užubalis