Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-KM00N-79231564-16.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., Kauno teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2016-11-14 apie 12.58 val., UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. A. transporto priemone DAR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)FE156 gabeno 4,31, aukščio žemės ūkio technikos krovinį, viršydamas 0,31 m bendrą maksimalų leistiną 4,00 m aukštį. Vairuotojas R. A. su savimi neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo, suteikiančio teisę važiuoti didžiagabarite (didesnių matmenų) transporto priemone krašto keliu, viršijant bendrą leidžiamą maksimalų aukštį, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo20 straipsnį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, bei Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 213 punkto reikalavimus. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. M., būdamas atsakingu už įmonės vykdomą su krovinių vežimu susijusią veiklą, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad vežant krovinį jo išdėstymas ir masė pasiskirstytų į ašis taip, jog neviršytų Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonės matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendros masės, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turėdama nustatytos formos išduotą leidimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sumanė pirkti žemės ūkio padargą, jį išsimatavo, tačiau aukštis netiko, kadangi jis buvo 240 cm. Pasimatavęs tralo aukštį pasikvietė vairuotoją ir įpareigojo jį nuimti ratus, kad sumažėtų aukštis. Vairuotojui pravedė instruktažą, davė įrankius ratams nuimti. Vairuotoją sustabdė muitinė ir patikrinus nustatė, kad krovinys yra per aukštas. Vairuotojui skirtą baudą sumokėjo jis, todėl nesutinka, kad būtų baudžiamas antrą kartą.

Savo skundą pareiškėjas V. M. grindžia tuo, jog jis nėra kaltas dėl nutarime nurodyto pažeidimo padarymo, kadangi pravedė instruktažą vairuotojui ir jį lydinčiam asmeniui ir sukontroliuoti visų automobilių vairuotojų ir jų vežamų krovinių nėra galimybės.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 iki 289 eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 289 iki 579 eurų.

Atsakomybė nurodytiems subjektams taikoma nepaisant įmonės rūšies ir vykdomos veiklos, nes visi nurodyti subjektai savo veiksmais gali užkirsti kelią draudžiamam krovinių vežimui viršijant didžiausius leidžiamus dydžius. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

Nors pareiškėjas V. M. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo, teismas konstatuoja, jog jo kaltė padarius nurodytą administracinės teisės pažeidimą įrodyta visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

Ginčo dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. A. vežamas krovinys viršijo didžiausią leistiną maksimalų aukštį, nėra.

Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. M., organizuodamas įmonės darbą, nesiėmė visų būtinų ir pakankamų priemonių, kurios užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus ir įmonės vairuotojas R. A. nepadarytų administracinio teisės pažeidimo. Akivaizdu, kad vairuotojo instruktavimas neužtikrino teisės aktų laikymosi ir įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jam pavaldus darbuotojas nepadarytų pažeidimo.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytu argumentu, jog šioje byloje už to paties administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo nubausti du asmenys.

Non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas, taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-01 nutartis Nr. A-858-1168-10).

Minėta, jog atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir (ar) vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Taigi nurodyto administracinio teisės pažeidimo sankcija numato alternatyvias galimybes administracinėn atsakomybėn traukti šioje sankcijoje nurodytus subjektus, tarp jų ir įmonių vadovus ar jų įgaliotus asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

Visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. M. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, sudėtis.

Spręsdama administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, institucija privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje, bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 302 straipsnyje. V. M. veika pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, institucija, skirdama pažeidėjui nuobaudą atsižvelgė ne tik į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, bet ir į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl teismas daro išvadą, kad V. M. pagrįstai paskirta sankcijoje numatyta nuobauda — bauda, nustatant jos vidurkį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog 2016-12-01 Kauno teritorinės muitinės nutarimas Nr. MD-KM00N-79231564-16 administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti V. M. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo V. R. 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-KM00N-79231564-16 palikti nepakeistą ir V. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.