Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neteista kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 135 str. 2 d. 9 p., 24 str. 4 d., 6 d. 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., padarymu;

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. 2006 m. balandžio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. 2. 2006 m. gruodžio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta treji metai laisvės atėmimo, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 159 str., 178 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., padarymu;

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Klaipėdos laivininkų mokyklos moksleivis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. sukurstė padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, A. K. į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką, A. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė žmogų ir pagrobė svetimą turtą:

G. Š., turėdama tikslą sunkiai sužaloti, t. y. sumušti, duoti smūgius į akį ir tarpkojį, ,,ištiesinti kuprą“, sulaužyti koją buvusiam sutuoktiniui A. Š., 2005 m. spalio 16 d., apie vidurdienį, Klaipėdos miesto turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažadėdama 300 litų užmokestį, palenkė padaryti nusikaltimą A. K., kuris į nusikalstamą veiką įtraukė nepilnametį brolį V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), ir 2005-10-16, apie 17 val. 30 min., M. D. nuvežus juos prie G. Š. nurodyto A. Š. priklausančio garažo, esančio autogaražų bendrijoje „Taika“, (duomenys neskelbtini), G. Š. laukiant automobilyje nusikalstamo sumanymo įvykdymo, A. K. ir V. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, apie 19 val., pro atviras duris įsibrovė į garažą. Garaže A. K. stumdamas rankomis iš už nugaros pargriovė A. Š. ant žemės ir gulinčiam A. Š. sudavė medine lazda ne mažiau kaip 15-20 smūgių, o kartu buvęs V. K. tuo pačiu metu spyrė nukentėjusiajam į pilvą ir metaline lazda sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, veidą, rankas, krūtinę, pečius, nugarą, dešinę koją. A. K. ir V. K. A. Š. suduodami ne mažiau kaip 30 smūgių pastarajam padarė muštines galvos ir veido žaizdas, galvos skliauto ir veido nubrozdinimus, poodines minkštųjų audinių kraujosruvas, daugybinius veido kaulų-nosies kaulų ir pertvaros, abiejų skruostikaulių, viršutinio žandikaulio Le Fort III tipo, apatinio žandikaulio kūno bei alveolinės ataugos lūžius, atvirą daugybinį skeveldrinį kaukolės skliauto dešinės pusės ir pamato kaulų lūžimą, daugybinius galvos smegenų sumušimo židinius bei židinines ir difuzines kraujosruvas smegenų minkštuosiuose dangaluose, dešinės alkūnės lūžį, dešinės plaštakos II delnakaulio bei III piršto pamatinio pirštikaulio ir kairės plaštakos II-III pirštų pamatinių pirštikaulių lūžius, dideles susiliejančias poodines minkštųjų audinių kraujosruvas dešinio peties sąnario, žasto, alkūnės sąnario, dilbio riešo ir plaštakos užpakaliniame bei šoniniame paviršiuose, kairio dilbio nugariniame ir vidiniame paviršiuose, kairės plaštakos bei II, III, IV pirštų nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje ir dešinės šlaunies šoniniame paviršiuje, poodines kraujosruvas bei odos nubrozdinimus dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos šoniniame paviršiuje. Dėl galvos smegenų sumušimo išsivysčius išoriniam nukraujavimui, galvos smegenų pabrinkimui ir įvykus aspiracijai krauju A. Š. mirė, t. y. taip sukeliant A. Š. dideles fizines kančias bei skausmą ir nuo patirtų sužalojimų pastarajam įvykio vietoje mirus, viršydami išankstinio susitarimo ribas, A. K. ir V. K. tyčia itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. Š.. Po to A. K. ir V. K. pagrobė A. Š. priklausiusius daiktus: 1125 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6170, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su abonentine kortele, 150 Lt vertės paveikslą, 100 Lt vertės automobilio „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius su signalizacijos pulteliu.

Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 184- 195) matyti, kad A. Š. kaktos sužalojimas padarytas tyrimui pateikta medine lazda.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji G. Š., A. K., V. K. kaltais prisipažįsta iš dalies, jų kaltė, padarius inkriminuojamus nusikaltimus, patikimai įrodyta išdėstytų duomenų, kuriuos kolegija pripažįsta įrodymais, visetu.

Pačių kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad G. Š. sukurstė A. K. sužaloti jos buvusį sutuoktinį A. Š. ir už jo sužalojimą sumokėjo 300 litų. Kad prieš A. Š. vartojo fizinį smurtą, pripažįsta ir kaltinamieji A. K. bei V. K.. Jie neigia nužudę A. Š. aiškindami, kad po to, kai jie sudavę smūgius lazdomis A. Š. iš garažo išbėgo, pastarasis buvo sąmoningas. Kaltinamieji iškėlė versiją, kad kažkas dar galėjo užeiti į garažą ir dėl neaiškių motyvų nužudyti A. Š.. Tokia kaltinamųjų A. K. ir V. K. versija paneigta objektyviais įrodymais. Iš specialisto išvados matyti, kad ant A. K. sportinių kelnių, paimtų kratos metu jo namuose, rastas A. Š. kraujas. Tai tiesiogiai įrodo, kad A. K. buvo įvykio vietoje ir vartojo prieš A. Š. smurtą. Ant medinės lazdos, kuria buvo mušamas A. Š., taip pat rastas pastarojo kraujas. Iš specialisto išvados matyti, kad minėta lazda padarytas A. Š. galvoje esantis sužalojimas. Specialistai taip pat nustatė, kad ant A. Š. galvos esančių sužalojimų yra metalizacijos geležimi pėdsakų. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamųjų parodymus, kad A. Š. jie mušė medine ir metaline lazdomis ir paneigia kaltinamųjų A. K. ir V. K. teisme duodamus parodymus, kad jie A. Š. nemušė per galvą. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad A. Š. galva sužalota sudavus į ją tyrimui pateikta lazda ne mažiau kaip keturis smūgius. Taigi išdėstytos aplinkybės neginčijamai įrodo, kad mirtinus sužalojimus žuvusiajam padarė kaltinamieji A. K. ir V. K.. Šie kaltinamieji teisme iš dalies pakeitė parodymus parodydami, kad eidami į garažą jie apsikeitė lazdomis, t. y. kad garaže metalinę lazdą turėjo A. K., o medinę V. K.. Toks parodymų keitimas įtakos kaltinamųjų veikos vertinimui neturi. Akivaizdu, kad taip siekiama švelninti kaltinamojo A. K. teisinę padėtį, manant jog įrodyta, kad A. Š. galvos sužalojimas padarytas tik medine lazda. Jau minėta, kad specialisto išvada nustatyta, jog ant galvos sužalojimų yra ir metalizacijos geležimi pėdsakų, taigi A. Š. per galvą buvo mušamas ir metaline lazda. Iš kaltinamosios G. Š. parodymų matyti, kad grįžtant į automobilį iš garažo, kuriame buvo sumuštas A. Š., medinę lazdą parsinešė A. K.. Visiškai neįtikėtina, kad kaltinamieji bėgdami iš nusikaltimo vietos vėl būtų keitęsi lazdomis.

Neįrodyta kaltinimo dalis, kad kaltinamieji slapta pagrobė A. Š. 500 litų, laikrodį CASIO, dokumentų dėklą. Kaltinamieji neigia pavogę minimus daiktus, o objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jie pagrobė šiuos daiktus, byloje nesurinkta.

Kaltinamoji G. Š. ,,užsakė“ A. Š. sužalojimą, už tai A. K. pažadėdama 300 litų (kuriuos po sužalojimo sumokėjo), taigi ji veikė kaip kurstytoja. Nors kaltinamoji G. Š. parodo, kad ji nesiekė sunkių pasekmių, jos parodymai paneigiami byloje surinktais įrodymais. Nustatyta, kad G. Š., prieš kaltinamiesiems einant į garažą sumušti A. Š., matė kokius nusikaltimo įrankius turi pasiruošę kaltinamieji. Kaltinamasis A. K. parodė, kad G. Š. prašė lazda sudaužyti A. Š. lytinius organus, sulaužyti koją ar rankas. Netikėti tokiais A. K. parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, nes G. Š. ir A. K. anksčiau nebuvo pažįstami, nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių A. K. galėtų ją apkalbėti. A. K. parodymai šiuo klausimu nuoseklūs. Tikrasis jų susitarimo turinys buvo žinomas tik A. K. ir G. Š.. Iš A. K. parodymų matyti, kad jų susitarimas apėmė bet kokias pasekmes, išskyrus mirtį. Nenustatyta, kad G. Š. veikos motyvas buvo savanaudiškos paskatos. Byloje yra duomenų, kad tokiu motyvu galėjo būti kerštas dėl nutrūkusios santuokos. Tačiau G. Š. veikė kaip kurstytoja ir suvokė, kad A. K. ir V. K. nusikaltimą daro dėl savanaudiškų paskatų. Kai nusikaltimo vykdytojų paskatos yra būtinas nusikaltimo sudėties požymis, aplinkybė, kad nusikaltimo kurstytoja pati tokių paskatų neturėjo (priešingai, turėjo išlaidas samdydama vykdytojus), įtakos jos veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės (nutartis 2K-322/2002 ). Esant šioms aplinkybėms G. Š. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 135 str. 2 d. 9 p.

Kaltinamasis A. K., žinodamas, kad jo brolis V. K. yra nepilnametis, pasiūlė jam užsidirbti pinigų sumušant A. Š., taip įtraukdamas pastarąjį į nusikalstamą veiką, todėl jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str.

Kaltinamieji A. K. ir V. K., sumušę A. Š., pagrobė pastarojo turtą. Nenustatyta, kad tikslą pasisavinti svetimą turtą kaltinamieji turėjo prieš smurto pavartojimą, ar įsibrovimą į garažą, todėl jų veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Įrodymų tyrimo teisme metu nukentėjusysis V. Š. pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos G. Š. veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, t. y. kad ,,G. Š., būdama mano mama ir nužudytojo mano tėvo A. Š. buvusi sutuoktinė subūrė organizuotą grupę, kurioje dalyvavo A. K., kuris į nusikalstamą veiką bendravykdytojais įtraukė vaiką - savo nepilnametį brolį V. K. bei kitą asmenį – M. D., parengė nusikalstamą veiką - tyčia nužudyti kitą žmogų - mano tėvą A. Š. dėl savanaudiškų paskatų ir organizuotos grupės nariams padėjo įvykdyti šią nusikalstamą veiką duodama jiems patarimus, teikdama priemones ir šalindama kliūtis, o būtent: turėdama tikslą nužudyti dėl savanaudiškų paskatų savo buvusį sutuoktinį ir mano tėvą A. Š., kad ateityje užvaldyti jo turtą ir atkeršyti už nesėkmingą santuoką, 2005-10-16 apie vidurdienį, Klaipėdos miesto turguje, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos organizatorė, kuri parengė nusikalstamą veiką ir padėjo įvykdyti šią nusikalstamą veiką, pažadėdama 300 Lt (trijų šimtų litų) dydžio atlygį, suorganizavo organizuotą grupę, kurioje dalyvavo A. K., kuris į nusikalstamą veiką bendravykdytojais įtraukė vaiką - savo nepilnametį brolį V. K. bei kitą asmenį – M. D., suteikusį transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Opel Vectra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir veikdama bendrininkų grupėje su A. K., V. K. ir M. D., 2005-10-16 apie 17 val. 30 min., M. D. kartu nuvežus prie jos nurodyto garažo, nekilnojamojo turto kadastro ir registro žymimo indeksu 7Gp-2, priklausančio mano tėvui A. Š., adresu autogaražų bendrija "Taika", (duomenys neskelbtini), tiesiogiai nurodė garažą, kuriame buvo mano tėvas A. S., kad organizuotos grupės nariai - A. K., V. K. ir M. D. tyčia nužudytų mano tėvą A. Š., o G. Š. laukė lengvajame automobilyje iki kol bus įvykdyta jos parengta nusikalstama veika. Tuoj po to, 2005-10-16, apie 19 val., mano mamai G. Š. tiesiogiai nurodžius į prie garažo automobiliu "Nissan Primera", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykusį mano tėvą A. Š. ir jam įėjus į garažą, pro atviras duris į garažą įsibrovė A. K. ir V. K., kurie toliau vykdydami G. Š. nurodymus tyčia panaudojo fizinį smurtą mano tėvo A. Š. atžvilgiu - A. K. pargriovus A. Š. ant žemės, pasikeisdami vienas su kitu sudavė mano tėvui daugybinius smūgius kojomis, medine lazda ir metaliniu strypu į įvairias kūno vietas, iš viso suduodami ne mažiau kaip 20-30 smūgių ir šio smurto pasėkoje padarė A. Š. sunkius pavojingus gyvybei kūno sužalojimus, tuo jam sukeliant dideles fizines kančias bei skausmą, o pavojingų gyvybei kūno sužalojimų pasėkoje mano tėvas A. Š. įvykio vietoje mirė.

Šiais savo veiksmais mano mama G. Š., organizuodama ir padėdama įvykdyti mano tėvo ir jos buvusio sutuoktinio A. Š. tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, jį žiauriai mušant ir kankinant, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodesko 24 str. 4 d. ir 6 d. , 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p“.

Toks nukentėjusiojo prašymas nepagrįstas. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad G. Š. būtų veikusi turėdama savanaudiškas paskatas. Santuoka tarp jos ir A. Š. buvo nutraukta, santuokinis turtas padalytas, todėl A. Š. mirties atveju ji jokių teisių į A. Š. turtą neturėjo. Taigi nukentėjusiojo nurodomos G. Š. veikos padarymo savanaudiškos paskatos yra deklaratyvios. Akivaizdu, kad teisiamosios veikos motyvas buvo kerštas dėl nesėkmingos santuokos. Byloje nesurinkta jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų apie tai, kad teisiamoji G. Š. būtų kursčiusi kitus teisiamuosius nužudyti A. Š. ar subūrusi organizuotą grupę tokiam tikslui įgyvendinti. Kolegija nukentėjusiojo prašymą vertina kaip grindžiamą emocijomis, o ne teisiniais argumentais.

Kaltinamųjų A. K. ir V. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. Š. buvo padaryta turtinė žala. Jo civilinis ieškinys (t. 2, b. l. 9-10) tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų ir paminklo iš dalies pagrįstas rašytiniais įrodymais ir yra gyvenimiškai realus. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad dalis įvykio vietoje buvusių paveikslų sugadinta, todėl netenkinti šios nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalies taip pat nėra pagrindo. Netenkinamas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 1125 litų vertės mobiliojo telefono, 150 litų vertės paveikslo, 100 litų vertės automobilio raktelių su signalizacijos pultu, 199 litų vertės laikrodžio, 500 litų grynųjų pinigų vagystės nes mobiliojo ryšio telefonas, automobilio rakteliai su signalizacijos pulteliu ir 150 litų vertės paveikslas grąžinti nukentėjusiajam, o patikimų įrodymų, kad kaltinamieji pagrobė žuvusiojo 199 litų vertės laikrodį, 500 litų bei 5 litų vertės dokumentų dėklą, byloje nesurinkta. Nukentėjusiojo pareikštas 14718 litų civilinis ieškinys mažinamas iki 12639 litų.

Dėl A. Š. mirties padarytos neturtinės žalos atlyginimui V. Š. (sūnus) prašo priteisti 400000 litų, J. Š. -100000 litų, V. Š. (tėvas) ir V. Š. -po 50000 litų. Teigia, kad dėl sūnaus ir tėvo mirties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, neigiamas emocijas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju tragiškos pasekmės (viršijus susitarimo ribas) kilo dėl kaltinamųjų A. K. ir V. K. veiksmų, tačiau nusikalstamos veikos kurstytoja ir iniciatorė buvo kaltinamoji G. Š. Be kaltinamosios nusikalstamo sumanymo nebūtų kilusios jokios pasekmės, todėl, kolegijos nuomone, ji taip pat kaip ir kaltinamieji K. turi atlyginti neturtinę žalą. Šiuo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 str. numatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusieji dėl tragiškos tėvo ir sūnaus netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusieji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ieškovų pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamųjų materialinę padėtį ir galimybę realiai atlyginti neturtinę žalą. Kaltinamieji neturi didelių pajamų, todėl realių galimybių atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą nėra. Dirbdami bausmės atlikimo vietoje, nuteistieji galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktiką ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies ir V. Š. (sūnui) priteistini 100000 litų, V. Š. ir V. Š. (tėvui) -po 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajai J. Š. 80000 litų neturtinė žala priteistina iš kaltinamųjų A. K. ir V. K., nes tik šiuos asmenis nukentėjusioji traukia kaip civilinius atsakovus. Skirtumą tarp žuvusiojo vaikams priteisiamo neturtinės žalos dydžio kolegija motyvuoja tuo, kad santykiai tarp sūnaus ir tėvo buvo artimesni, nes jie gyveno kartu.

Iš kaltinamųjų valstybei priteistini 146 litai 40 centų proceso išlaidų. Tai pinigų suma, sumokėta kompensuojant nukentėjusiųjų kelionės išlaidas.

Iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems priteistinos ir išlaidos, turėtos advokatų, atstovavusių nukentėjusiesiems byloje, paslaugoms apmokėti.

Daiktinis įrodymas – medinė lazda – sunaikintina (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kaltinamųjų G. Š., A. K., V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą kaltinamieji padarė bendrininkų grupe.

A. K. ir V. K. atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigę nuo alkoholio, ir tai akivaizdžiai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Patys kaltinamieji pripažįsta, kad prieš susitikdami su G. Š. gėrė alų. Laukdami atvykstant nukentėjusiojo Palangoje taip pat gėrė alų. Minėtas aplinkybes patvirtina liudytojas M. D. ir kaltinamoji G. Š. parodydama, kad kaltinamieji buvo neblaivūs.

Skirdama kaltinamiesiems bausmes kolegija atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, kaltinamųjų vaidmenis padarant nusikaltimus, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamieji A. K. ir V. K. buvo aktyvūs nusikaltimo vykdytojai ir tyčia padarė labai sunkų smurtinį (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. A. K. ir anksčiau buvo nusikaltęs. Jo nusikalstamos veikos susijusios su smurtu asmeniui. Iš nuosprendžių matyti, kad V. K. bylose, kuriose anksčiau buvo teisiamas jo brolis A. K., turėjo liudytojo statusą, tačiau akivaizdu, kad kaltinamuoju jis nebuvo patrauktas tik dėl A. K. duodamų palankių jam parodymų. Tai kaltinamuosius A. ir V. K. charakterizuoja neigiamai ir rodo didesnį jų pavojingumą visuomenei. Didelį kaltinamųjų A. ir V. K. pavojingumą visuomenei rodo ir tai, kad jie už atlygį darė smurtinį nusikaltimą. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad nusikaltimą kaltinamieji padarė esant jų atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms bei nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jiems skiriama didesnė bausmė nei BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. V. K. taikomos BK 91 str. 3 d. nuostatos.

Kaltinamoji G. Š. taip pat padarė sunkų nusikaltimą. Faktiškai ji buvo nusikaltimo iniciatorė ir tik dėl jos įgeidžių kiti kaltinamieji padarė nusikaltimą (nors ir viršiję susitarimo ribas), kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes. Iš byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamoji charakterizuojama kaip kerštaujanti, pikta moteris, grasinusi buvusiam sutuoktiniui susidoroti. Šios aplinkybės bei jos padarytos veikos pobūdis taip pat rodo kaltinamosios G. Š. kaip asmens didelį pavojingumą visuomenei. Kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes bei tai, kad yra kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamajai skiria bausmę didesnę nei BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-302 str., 308 str., kolegija

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 135 str. 2 d. 9 p., ir nuteisti aštuoneriems metams laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2005 m. spalio 17 d. iki 2006 m. balandžio 6 d. (įskaitytinai) išbūtą laiką.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą, suimant G. Š. teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. kovo 3 d.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 159 str., 178 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., ir nuteisti:

pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. penkiolikai metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirtąsias bausmes ir bausmę, paskirtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę nustatyti penkiolika metų laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2005 m. spalio 20 d. iki 2008 m. kovo 3 d. išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. kovo 3 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., ir nuteisti:

pagal BK 178 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo;

pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. aštuoneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. 2 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę nustatyti aštuonerius metus laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2005 m. spalio 20 d. iki 2008 m. kovo 5 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš G. Š., A. K., V. K. solidariai neturtinės žalos atlyginimo:

V. Š. (sūnui) 100000 (šimtą tūkstančių) litų;

V. Š. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų;

V. Š. 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų.

Priteisti iš A. K. ir V. K. solidariai 80000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo J. Š..

Priteisti iš A. K. ir V. K. solidariai V. Š. 12639 litus turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. Š., A. K. ir V. K. po 48 litus 80 centų proceso išlaidų valstybei.

Priteisti iš G. Š., A. K., V. K. išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti:

V. Š. (sūnui) po 1000 litų;

V. Š. po 166 litus 67 centus;

V. Š. (tėvui) po 166 litus 67 centus.

Daiktinį įrodymą – medinę lazdą – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.