Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-11-24 · Administracinė byla Nr. eI3-7230-386/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-24
Bylos Nr.
eI3-7230-386/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00960-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas
L. S.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Atsakovas
Valstybinė miškų tarnyba
Administracinė byla Nr. eI3-7230-386/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00960-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2021 m. spalio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (4.17.E) D3-1302 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo inicijavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Administraciją pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, taip pat panaikinti atsakovės Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (39.6)-R2-1441 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo inicijavimo“ ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Be to, pareiškėja prašė atnaujinti terminą Administracijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimui Nr. (4.17.E) D3-1302 apskųsti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (4.17.E) D3-1302 ir įpareigojimo atlikti veiksmus, bet priėmė skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (39.6)-R2-1441 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, jog kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 0,2317 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą pareiškėja įgijo 2012 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartimi. Nekilnojamojo turto registre įregistruota pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos. Jokių žymų (miško, apsaugos zonų, saugomų teritorijų, kultūros paveldo apsaugos ir kt.) šiam sklypui Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Miško plotas, pareiškėjai nežinant, įregistruotas pagal 2020 m. lapkričio 27 d. pateiktus duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

2013 m. birželio 6 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-183 buvo patvirtintas Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės - urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialusis planas. Sklypas (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas geltona spalva, indeksu G/G1, reiškiančiu gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo būdą bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos žemės naudojimo pobūdį.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama organizuoti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Administracija 2020 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (8.6.) D3-S-216r-4026 nepritarė planavimo proceso inicijavimui motyvuojant tuo, kad šiame sklype esantis miškas priskirtas valstybinės reikšmės miškams, o pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybė gali inicijuoti miško žemės pakeitimą kitomis naudmenomis, jeigu miškingumas šioje savivaldybėje yra didesnis kaip 50 proc., tuo tarpu Palangos savivaldybėje miškingumas yra tik 39,2 proc. Šis Administracijos atsakymas yra apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, bylos Nr. eI3-3467-583/2021.

Pareiškėja siekia ne tik atlikti detalaus planavimo veiksmus savo sklype, dėl ko yra nagrinėjamas ginčas minėtoje administracinėje byloje, tačiau siekia išspręsti ir jos žemės sklype esančio miško pašalinimą iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Ji kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl inicijavimo išbraukti valstybinės reikšmės miško plotą žemės sklype (duomenys neskelbtini), iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Tarnyba šį kreipimąsi persiuntė Administracijai, kuri 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu atsisakė inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimą ginčo sklype. Pareiškėja teikė patikslintą skundą minėtoje administracinėje byloje, prašydama panaikinti Administracijos raštą bei įpareigoti jos prašymą nagrinėti iš naujo. Teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti jos patikslintą skundą.

Pareiškėja 2021 m. balandžio 23 d. pakartotinai kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu, kad ši institucija pati inicijuotų valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimą, siekiant ištaisyti klaidą, kad valstybinės reikšmės miškai negali priklausyti privačiam asmeniui. Tarnyba, taisydama klaidą, pati gali inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimą. Vadovaujantis 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 13.2 p. schemos tikslinamos ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Ginčijamu sprendimu Valstybinė miškų tarnyba atsisakė inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo procesą, nurodydama, kad pareiškėjos sklype esantis miškas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, be to miškas į valstybinės reikšmės miškų plotų schemą buvo įtrauktas anksčiau nei suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui, todėl mano, kad rengiant schemą klaida nebuvo padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

Su Tarnybos sprendimu pareiškėja nesutinka, nes tai, kad valstybinės reikšmės miškas priklauso privačiam asmeniui, yra laikytina klaida ir šią klaidą galima ištaisyti keičiant schemą ir vienas iš galimų iniciatorių yra Tarnyba.

Ginčijamame sprendime nėra nurodyta jokių argumentų, kaip reikia išspręsti susidariusią situaciją. Valstybinės reikšmės miškų plotų schema buvo keičiama daug kartų, todėl pastebėjus šį neatitikimą galimybė ištaisyti susidariusią padėtį buvo ne vieną kartą. Ši klaida gali būti ištaisyta Tarnybai pateikus pasiūlymą miškų schemos rengimo ir tikslinimo organizatoriui – Aplinkos ministerijai. Pareiškėja teigia, kad Aprašo 13.2 p. neriboja galimybių taisyti schemos klaidas, nežiūrint į jų pobūdį ir atsiradimo laiką.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba dar 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kurioje buvusio savininko A. B. turėtos žemės dalis pažymėta kaip laisva žemė. Administracijos direktorius 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-761 patvirtino žemės sklypo ribas, plotą ir dydį, į kurį numatyta atkurti nuosavybės teises, t. y. 0,2317 ha. Palangos miesto savivaldybė tuo metu Valstybinės reikšmės miškų schemos nebuvo gavusi, ją gavo tik 2005 m. kovo 2 d. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui anksčiau nei patvirtinta Valstybinės reikšmės miškų plotų schema ir miškų inventorizaciniai duomenys įregistruoti miškų valstybės kadastre. Pareiškėja teigia, kad Palangos miesto savivaldybė ir tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2004-2007 metais, derindamos valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, nurodė, kad iš šios schemos reikia išjungti žemės sklypus, kurie suplanuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, žemės sklypų, kuriuose suplanuotas nuosavybės teisių atkūrimas, pašalinimas iš valstybinės reikšmės miškų ploto schemos buvo keliamas Aplinkos ir Teisingumo ministerijose, Vyriausybėje ir iš esmės visur buvo pritariama nestabdyti nuosavybės teisių atkūrimo, koreguoti valstybinės reikšmės miškų schemą. Valstybinės reikšmės miškų plotų schema ginčo sklype iki šiol nėra pakeista. Ankstesnėje administracinėje byloje Tarnyba teigė, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, draudžiančios valstybinės reikšmės miškus perleisti privačion nuosavybė (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-662/146/2016 7 psl.).

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba (minėta, toliau – ir atsakovė, Tarnyba) atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (minėta, toliau - Aprašas). Aprašo 13.2 punkte nustatyta, kad schemos tikslinamos ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad rengiant schemas, valstybinės reikšmės miškų plotams miestų teritorijose priskiriami: 5.1. valstybinių miškų plotai, atitinkantys miško ar miško žemės reikalavimus; 5.2. detaliaisiais planais suformuoti žemės sklypai, skirti miškui įveisti.

Atsakovė pažymi, kad miško, kaip jis apibrėžtas Miškų įstatymo 2 straipsnyje, inventorizavimas miško žemėje, negali būti laikoma miškų valstybinės sklypinės inventorizacijos klaida.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau - Kadastro nuostatai), 30 p. nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis Kadastro objektai gali būti išregistruojami. Kadastro nuostatų 33 p. nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis Kadastro duomenys yra keičiami. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos atstovo pakartotinį prašymą, nenustatė nei vieno iš Kadastro nuostatų pagrindų, kuriuo būtų galima keisti Kadastro duomenis ir/arba išregistruoti Kadastro objektą, todėl Tarnyba Ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti minėtą prašymą ir rašte nurodė visas faktines aplinkybes, teisės aktų normas bei motyvus.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad net, jei ginčo teritorija ir nebūtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, ji bet kokiu atveju, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi ir 4 straipsnio 10 dalies 2 punktu, yra laikytina valstybinės reikšmės mišku.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė analogiškus motyvus, kaip ir atsakovė savo atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. (39.6)-R2-1441 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo inicijavimo“ (minėta, toliau – ir Ginčijamas sprendimas), kuriuo atsakovė netenkino pareiškėjos atstovo pakartotinio prašymo inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo procesą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymo. Išvestiniu reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę pareiškėjos pakartotinį prašymą išnagrinėti iš naujo.

Bylos duomenimis pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 0,2317 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad jai priklausantis miškas nepagrįstai įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų schemą, nes valstybinės reikšmės miškas negali priklausyti privačiam asmeniui, todėl ji siekia, kad ši klaida būtų ištaisyta. Ji pakartotinai 2021 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama inicijuoti valstybinės reikšmės miško ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), išbraukimą iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (minėta, toliau – ir Aprašas) 13.2, 14.1 ir 15 punktais.

Tarnyba Ginčijamu sprendimu nurodė, jog pareiškėjos sklype esantis miškas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir kad rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą klaida nebuvo padaryta. Tarnyba nurodė, kad 0,19 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), privatiems asmenims perduotas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. sprendimais Nr. 1201, 1202, 1203 bei 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 13.6-1771, t. y. jau šiam plotui esant priskirtam valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370.

Tarnyba pažymėjo, kad dar 2006 m gruodžio 8 d. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje (patikrinimo aktas Nr. 40), kurio metu nustatyta, kad minėtame žemės sklype esantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre mišku registruotas plotas atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui keliamus reikalavimus. 2020 m. birželio 22 d., nagrinėjant Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 18 d. raštą Nr. (66)-D8-(E)-734, buvo atliktas pakartotinis minėto žemės sklypo patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu pakartotinai konstatuota, kad į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkanti Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 107 kvartalo 29 taksacinio sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (Patikrinimo aktas Nr. 1610).

Atsižvelgiant į tai, kad į minėtą žemės sklypą patenkanti Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 107 kvartalo 29 taksacinio sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, Tarnyba neturi teisinio pagrindo ją išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Tarnyba nenustatė nei vieno iš Kadastro nuostatų pagrindų, kuriais būtų galima keisti Kadastro duomenis ir/arba išregistruoti Kadastro objektą, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjos atstovo pakartotinį prašymą.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai - tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai), o to pačio straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad miško žemė - apaugę mišku žemės plotai - medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai - kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė.

Ginčo šalys nurodo Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. el-427-162/2016. Teisminį procesą šioje administracinėje byloje inicijavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir pareiškėjas), gindamas viešąjį interesą, kreipdamasis 2015 m. balandžio 1 d. į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. administracinių aktų dalis, kuriomis atkuriant E. A., M. Š., V. P. (mirusiųjų vardu) nuosavybės teises į žemę natūra privačion nuosavybėn buvo perduota dalis valstybinės reikšmės miško (iš viso 0,19 ha), t. y. Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų 107 kvartalo 33 taksacinio sklypo dalis. Pareiškėjas prašė šia apimtimi pripažinti negaliojančiomis paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarčių dalis, taikyti restituciją ir 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės mišką grąžinant valstybei. Be kita ko, pareiškėjas prašė panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2012 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. 411, kurios pagrindu A. S. ir D. S. dovanojo dukrai L. S. 0,2317 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria L. S. buvo perleistas 0,19 ha valstybinės reikšmės miško plotas ir taikyti restituciją, pagal kurią L. S. jai nuosavybės teise priklausančio 0,3217 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį – 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės mišką privalo natūra grąžinti valstybės nuosavybėn. Pareiškėjas teigė, jog Klaipėdos apskrities viršininkas atkurdamas nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į tai, kad didžioji ginčo sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, todėl E. A., M. Š. bei V. P. neteisėtai ir nepagrįstai atkūrė nuosavybės teises į 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės mišką, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, kadangi valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir privačion nuosavybėn neperleidžiami. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, todėl vien jų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Panaikinus administracinius aktus, išnyksta ir pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikoma restitucija. Siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, naikintinos ir administracinių aktų pagrindu sukurtos materialinės teisinės pasekmės, t. y. sandoriai, kuriais vėliau tretiesiems asmenims perleistas žemės sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktu, kadangi nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-662/146/2016 Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

Šioje administracinėje byloje nėra ginčo, kad miškas, patenkantis į teritoriją (duomenys neskelbtini), yra miesto teritorijoje. Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodyta, kad miestų miškai - valstybinės reikšmės miškai.

Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau - Kadastro nuostatai), 30 p. nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis Kadastro objektai gali būti išregistruojami. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 30 punktu, Kadastro objektas išregistruojamas jeigu: 30.1 atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai); 30.2 visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis; 30.3 paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; 30.4 paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos; 30.5 kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai; 30.6 kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre.

Kadastro nuostatų 33 p. nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis Kadastro duomenys yra keičiami. Kadastro duomenys keičiami: 33.1 įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 33.2 pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 33.3 atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 33.4 dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 33.5 pertvarkius miškų administravimo vienetus; 33.6 kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.

Įvertinus nurodytus Kadastro nuostatų baigtinius pagrindus, kuriais remiantis Kadastro objektai gali būti išregistruojami ar duomenys keičiami, teismas sutinka su Ginčijamu sprendimu, jog nenustatyta nei vieno Kadastro nuostatų pagrindo, kuriuo būtų galima keisti Kadastro duomenis ir/arba išregistruoti Kadastro objektą.

Tarnyba Ginčijamame sprendime nurodė, kad prašyme minimu atveju turėtų būti sprendžiamas tik miško žemės, esančios žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavertimo kitomis naudmenomis klausimas, nes Aprašo 13.3 punkte yra numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus.

Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vykdomas vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 nutarimu Nr. 1131 ,,Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Vadovaujantis Aprašo 14.3 punktu, valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais, nurodytais Aprašo 16 punkte, suderintus Aprašo 17 punkte nustatyta tvarka, Aplinkos ministerijai, kuri priima sprendimą dėl galimybės tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus Aprašo 13.3 punkte nustatytais atvejais, turi teisę pateikti savivaldybės administracija.

Aprašo 13.2 punkte nurodyta, jog valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinamos ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos mišku valstybės kadastro duomenis. Aprašo 15 punkte nurodyta, kad prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, bet turinčios civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, teikia rengėjui (t. y. Valstybinei miškų tarnybai). Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui (t. y. Aplinkos ministerijai) apie patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Aprašo 14.1 punkte nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais, nurodytais šio Aprašo 16 punkte, rengimo organizatoriui (t. y. Aplinkos ministerijai) gali teikti rengėjas (t. y. Valstybinė miškų tarnyba).

Atsižvelgiant į tai, kad į minėtą žemės sklypą patenkanti Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 107 kvartalo 29 taksacinio sklypo dalis priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, t. y. dar prieš žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimą ir jo perdavimą privatiems asmenims, Ginčijamu sprendimu pagrįstai nurodyta, jog nelaikytina, kad rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemą buvo padaryta schemos rengimo klaida, kurios ištaisymą reglamentuoja Aprašo 13.2 punktas.

Pažymėtina ir tai, jei ginčo teritorija net nebūtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, ji bet kokiu atveju, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punktu (miestų miškai), yra laikytina valstybinės reikšmės mišku.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tarnyba Ginčijamu sprendimu tinkamai įvertino įstatymų nuostatas ir išsamiai nurodė visas faktines aplinkybes, teisės aktų normas ir motyvus, kuriais remiantis atsisakė tenkinti pareiškėjos atstovo pakartotinį prašymą. Ginčijamas sprendimas yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nėra ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų jį panaikinti, todėl pareiškėjos skundas dėl Ginčijamo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus šio pareiškėjos reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus - pareiškėjos pakartotinį prašymą išnagrinėti iš naujo.

Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 dalis (2006-04-26 nutarimo Nr. 383 redakcija su vėlesniais pakeitimais) „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, kuria L. S. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantis miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1-3 dalims bei 47 straipsnio nuostatai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies nuostatai, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta <...> valstybinės reikšmės miškams ir parkams bei Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 5 punkto nuostatai, kad Valstybinės reikšmės miškai – tai <...> valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, kad sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-1062/2020; kt.).

Įvertinusi pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti pareiškėjos nurodytų įstatymų konstitucingumo klausimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė prašymą iš atsakovės priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjai nepriteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos L. S. skundą.

Atmesti pareiškėjos L. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė