Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-303-252/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-11-11Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-28Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-28
Bylos Nr.
2A-303-252/2014
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00207-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
Atsakovas
G. I.
Ieškovas
R. I.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 303 - 252 - 2014

Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00207-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. I. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo ir 2014 m. sausio 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-335-2014 pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovui G. I., institucijai, teikiančiai išvadą, – Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo jų sūnui D. I. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-110-335/2007 iš G. I. priteistas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 250 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. Per šešis metus nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės padidėjo sūnaus poreikiai, nes vaikas pradėjo lankyti mokyklą, mokosi labai gerai, dalyvauja olimpiadose, aktyviai lanko popamokinius užsiėmimus, tenisą. Išaugo ir kasdienės išlaidos maistui, aprangai, ugdymui, lavinimui, sveikatos priežiūrai. Būtiniausiems berniuko poreikiams kas mėnesį reikia skirti 1 000 Lt (500 Lt maistui, 100 Lt rūbams, 100 Lt lavinimo priemonėms, 100 Lt transportui, 100 Lt vitaminams, vaistams, odontologo paslaugoms, 100 Lt komunaliniams mokesčiams). Sūnui nustatyta bronchinė astma, alerginis rinitas, reikalingas nuolatinis gydymas medikamentais, kurių dalis nekompensuojama, vitaminai, papildoma priežiūra. Atsakovas sūnaus išlaikymui paskutiniu metu skirdavo po 300 Lt kas mėnesį. Jis dirba servise Molėtuose, kelis kartus per metus porai mėnesių išvyksta dirbti servise Norvegijoje, namuose remontuoja mašinas ir jas parduoda, kitų vaikų neturi, todėl gali teikti prašomo dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė dirba UAB „Honda“, jos pajamos per mėnesį sudaro 1 200 Lt, asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šalims priklauso po 1/2 dalį po santuokos nutraukimo pasidalintų 0,33 ha, 0,76 ha, 0,54 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-03-29 sprendimu iš G. I. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. I. dydį ir priteisė iš G. I. D. I. išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-02 iki D. I. pilnametystės, pavesdamas išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai R. I., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas laikė, kad vaiko poreikiai nuo 2007 m., kai buvo priteistas išlaikymas sūnui, ženkliai padidėjo, pakankamas išlaikymas iš abiejų tėvų būtų 900 Lt per mėnesį. Nustatė, kad kiekvienas iš tėvų turi po ½ dalį 0,54 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po ½ dalį 0,76 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po ½ 0,33 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavybės teise taip pat turi 5 kambarių gyvenamąjį namą, kurį, kaip pripažino, prieš mėnesį suremontavo, ir kitus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, atsakovui nuosavybės teise priklauso daugiau nekilnojamojo turto. Nustatė, kad atsakovas dirba G. Ž. įmonėje, jo atlyginimas – 700 Lt, dirbant ir savaitgaliais – 1 200 Lt. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis – 1 200 Lt. Iš šalių paaiškinimų, atsakovo susirašinėjimo su sūnumi, teismas nustatė, jog atsakovas kelis kartus po mėnesį buvo išvykęs į Norvegiją. Teismo vertinimu, atsakovas, neigdamas gerą savo turtinę padėtį, teismui melavo, kaip ir jo gyvenimo draugė liudytoja D. P.. Teismas darė išvadą, kad, nors ir turėdamas ribotą darbingumą, atsakovas yra dirbantis, turintis nekilnojamojo turto, perkantis ir parduodantis automobilius ir turintis iš to papildomų nedeklaruotų pajamų, o ieškovei, su kuria liko gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė išlaikymo našta, rūpinimasis jo kasdieniais poreikiais ir atsakomybė už tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui sukūrimą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo sprendžiant dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, nes jis turi galimybę teikti didesnį išlaikymą.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. papildomu sprendimu priteisė R. I. iš G. I. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo 2014 m. sausio 8 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą ir 2014 m. sausio 16 d. Molėtų rajono apylinkės teismo papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas iš esmės dėl savo sveikatos būklės negali dirbti sunkesnių darbų, tuo labiau vykdyti automobilių verslo, todėl ir jo pajamos atitinkamai sumažėjo, t. y. jo turtinė padėtis pablogėjo. Iki šiol apeliantas savo pareigas teikti sūnui išlaikymą vykdė tinkamai, kiekvieną mėnesį teikė po 300 Lt, prieš pora metų pirko drabužius bei kitus daiktus. Teismas nepagrįstai apelianto susirašinėjimą su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis vertino kaip gerą jo turtinę padėtį įrodantį dokumentą. Ieškovė, įrodinėdama neva gerą atsakovo turtinę padėtį, nepateikė nei vieno šias aplinkybes patvirtinančio leistino rašytinio įrodymo, nenurodė asmenų, galinčių tai patvirtinti. Priešingai, apklausti liudytojai patvirtino, jog atsakovas nevykdo automobilių verslo ir neturi jokių papildomų pajamų. Teismas sprendime visiškai nepasisakė apie liudytojo V. Ž. parodymus, nors akivaizdu, kad jis patvirtino bylai reikšmingas aplinkybes. Mano, jog šią civilinę bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Nepagrįstai atmetė prašymą išreikalauti iš medicinos įstaigų kompiuterine forma surašytus medicininius išrašus, kurie buvo reikšmingi bylai, įrodantys sunkią atsakovo sveikatos būklę bei turtinę padėtį. Be to, teismas, tik iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinį, nepagrįstai papildomu sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas atitinka teismų praktiką, teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovo paaiškinimus apie jo pajamas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimas ir 2014 m. sausio 16 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

Apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su tuo, kad nustatytas vaiko išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus, nesudarančius pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą CK 3.192 str. aspektu. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimą iš kartu negyvenančio tėvo. Pažymėtina, jog atsakovas neginčijo aplinkybės, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga būtent pirmosios instancijos teismo priteista suma.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abi šalys dirba, jų gaunamos pajamos yra panašios, taip pat turi po ½ žemės sklypų, atsakovas nuosavybės teise taip pat turi 5 kambarių gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovė – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu nėra tolygi. Apeliantas kelia klausimą, neva pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, nevertino liudytojų patvirtinimų, jog jis automobilių verslo nevykdė. Tačiau iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, kad į tokias aplinkybes buvo atsižvelgta. Kritiškai vertintini apelianto aiškinimai dėl byloje esančio susirašinėjimo su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atviraudamas su sūnumi apie darbą užsienyje, automobilio pirkimą, o vėliau šią informaciją neigdamas, atsakovas parodė esantis nesąžiningas. Abejonių apelianto sąžiningumu kelia ir tai, kad jo vardu buvusius registruotus automobilius jis iš karto perregistravo, gavęs ieškinio dėl išlaikymo pakeitimo kopiją (b. l. 81-83). Tuo tarpu liudytoja D. P. yra atsakovo gyvenimo draugė, todėl logiška manyti, kad ji suinteresuota atsakovo atžvilgiu duoti palankius paaiškinimus. Liudytojas V. Ž., kurio paaiškinimų pirmosios instancijos teismas sprendime nors tiesiogiai ir nenurodė, yra paties atsakovo kviestas, paaiškino, kad atsakovas gyvena su jo (V. Ž.) uošviene. Tokiu būdu, ir šio liudytojo parodymai yra artimais ryšiais susijusio su atsakovu, todėl jais vadovautis nėra pagrindo. Teismo vertinimu, priešingai apelianto argumentams, byloje yra pakankamas pagrindas teigti, jog apeliantas gauna papildomų nedeklaruotų pajamų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pažymėtina ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas (nagrinėjamu atveju – ieškovei), tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to, priešingai, nei teigia atsakovas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovui (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnui išlaikyti kas mėnesį mokant po 300 Lt periodinių išmokų (nors ir geranoriškai), nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga. Dėl to iš atsakovo priteista 450 Lt suma negali būti pripažinta neprotingai didelė ar pažeidžianti atsakovo interesus. Būtent šios bylos kontekste aktualūs įstatymo įtvirtinti bendri vaiko teisių ir interesų apsaugos principai bei nuostatos – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, vaiko teisės ir interesai ginami prioritetiškai (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d.).

Nepagrįsti apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pažymėtina, jog šį klausimą išsprendė Panevėžio apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi, atmesdamas atsakovo atstovės pareikštą nušalinimą (b. l. 94-95). Argumentai dėl neprijungtų prie bylos išrašų iš medicininių dokumentų šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi, kaip minėta, apelianto ribotas darbingumas teismo įvertintas, nustatytas jo gaunamų pajamų dydis, atsižvelgta į turimą turtą.

Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Lt išlaidų. Šias išlaidas sudaro ne tik ieškinio rengimas bet ir atstovavimas teisme. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-01-16 papildomu sprendimu priteista suma yra pagrįsta, tuo labiau, kad ji niekaip nėra užaukštinta.

Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas arba naikinamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo šalių turtinę padėtį, nepilnamečio sūnaus poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė R. I. advokatei sumokėjo 400 Lt. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos pilna apimtimi. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. numatyta taisykle.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Eigirdas ČinkaNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė