Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2015 m. spalio 14 d. 18.57 val. Mažeikių m. Naftininkų g. 16 namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,81 promilių); nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį; eismo įvykio metu apgadino stovinčią transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. teismo posėdyje pripažino padaręs teisės pažeidimą ir paaiškino, jog vairavo automobilį būdamas išgėręs skardinę alaus, apsisukdamas atsitrenkė į stovintį automobilį. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, prašė neatimti teisės vairuoti, nes žmona po sunkios operacijos, reikia dažnai važinėti jos lankyti.

Motyvuojamoji dalis

V. V. kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta: 2015 m. spalio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-40446427-15, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; jo blaivumo tikrinimo testo lapu, kuriame prietaisu Lion alcolmeter 500 Nr. 18854 2015-10-14 19.18 val. užfiksuotas 0,81 ‰ girtumas; V. V. ir Š. L. rašytiniais paaiškinimais; eismo įvykio vietos schema su foto lentele; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, už kurio padarymą V. V. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ypatingai pavojingas ir šiurkštus. Asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apgirtęs, dėl to įvyko eismo įvykis. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

V. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą ir yra sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Vienas pagrindinių bendrųjų teisės principų – teisingumo principas reikalauja, kad administ-racinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavo-jingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pa-žeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaiz-džiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuo-menės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įsta-tymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje įtvirtintas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmeny-bę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Teismas įvertina tai, kad eismo įvykio metu kilę padariniai – greta stovėjusio automobilio apgadinimas – yra labai nežymus, kitų žmonių sveikata nebuvo sutrikdyta, pavojus tretiesiems asmenims nebuvo kilęs. Įvykio dieną V. V. vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, buvo techniškai tvarkingas.

Atkreiptinas dėmesys, kad V. V. tai buvo pirmasis eismo įvykis per 49 vairavimo metus, manytina, šis prasižengimas buvo daugiau atsitiktinis, nulemtas išsiblaškymo bei neatidumo.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, taip pat į tai, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, iš esmės neneigia savo kaltės, teismas sprendžia, jog ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas V. V. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti V. V. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį iki šešių mėnesių bei paskyrus baudą, kurios dydis mažintinas nuo straipsnio sankcijoje numatyto vidurkio iki minimumo (ATPK 27, 30¹, 30² straipsniai).

Vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. V. pripažinti padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 1 158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

V. V. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti V. V., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:

AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose;

per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt;

per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/;

SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose;

UAB „Mažeikių butų ūkis“;

UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX;

UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose;

UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 15052404553), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A2.6.-1021-169/2015) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.