Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

sektretoriaujant Indrei Kučinskaitei, Eglei Jurgeliūnienei, Vaivai Vilkei, Editai Petrevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2014 m. lapkričio 1 d. 14 val. 7 min. Šiaulių rajono savivaldybės kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys 13 kilometre vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumas. Automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepateiktas vairuotojo pažymėjimas.

R. S. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad lapkričio 1 dieną turėjo suplanuotą susitikimą dėl asmeninių reikalų su draugu S. K., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) g. 11, Šiauliuose. Iš vakaro žinojo, kad ten važiuos ir buvo tikimybė, kad gal pavartos alkoholio. Norėjo pasiimti savo draugą R. Š. kartu važiuoti į Šiaulius, kad jį parvežtų, bet jis neturėjo laiko, todėl jis nuvažiavo vienas ir jie sutarė, kad R. Š. atvažiuos apie pietus jo paimti. Pas draugą jis pavartojo alkoholio, gėrė „Tekilą“. Iš vakaro skaudėjo galvą, nebuvo pasiėmęs vaistų nuo spaudimo, o kai gėrė, jis matyt pervertino savo galimybes. Po to jo draugas R. Š. atvažiavo su kitu draugu jo paimti. Nežino, kas jam pasidarė, bet jam papasakojo, kad jis labai neadekvačiai elgėsi automobilyje, važiuojant atgal tampė už rankų. Jis sėdėjo gale. Tada privažiavus šitą aikštelę, anas draugas, kuris važiavo, buvo sustojęs aikštelėje, padaryti „savo reikalą“. R. Š. paliko jį aikštelėje ir greitai nuvažiavo jo buvusios sutuoktinės atvežti, kad jį parvežtų namo, bet daugiau nieko neatsimena. Jis tikrai pervertino alkoholį, galimybes, šiuo momentu nelabai gali daugiau ir papasakoti. Kur atsidūrė suprato tada, kai atsibudo ir nesuprato net kur miega, pamatė, kad metalinės durys. Policininkus mažai atsimena. Pats nevairavo, nežino, kur būtų nuvažiavęs, jeigu būtų važiavęs. Draugas papasakojo, kad jis neadekvačiai elgėsi, prašė tai stabdyti, tai sakė, kad už rankos patampė, sakė, kad elgėsi negerai, kad jis nebegalėjo važiuoti ir sustojo aikštelėje, sėdo į to kito draugo automobilį ir nulėkė jo buvusios sutuoktinės atvežti, kad jį parvežtų namo. Iš draugo jie važiavo su jo automobiliu, o kita mašina važiavo atgal į Pakruojį. Ar jie važiavo vienas paskui kitą, tai reikėtų paklausti, bet draugas su kita mašina tikriausiai važiavo iki jo namo, nes jie buvo sutarę prie R. S. namų susitikti, o V. M. buvo sustojęs aikštelėje „savo reikalą“ padaryti, tada įsuko R. Š. jo automobiliu, nubėgo pas jį ir pasakė, kad važiuoja namo, atveš sutuoktinę, nes jam neleidžia vairuoti, kad jis padarys avariją. Draugai jam taip papasakojo po to. Jis nevažiavo iki tos aikštelės, nes nebūtų niekur nuvažiavęs pagal savo būseną. Atsimena kaip išėjo, kaip sėdo į automobilį. Jis sėdėjo automobilio gale. Jo automobilio galiniai langai yra visiškai juodi. Visada nusijuodina automobilio langus, kad nesimatytų daiktų, nes vežiojasi daug visokiausių dokumentų, kad nevogtų.

Liudytojas J. S. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažintų, bet supranta, kad tai tas pats asmuo, kurį matė 2014-11-01. Tą dieną su drauge važiavo iš Vilniaus į Šiaulius, į kapines. Bevažiuojant pamatė automobilį „Toyota Avensis“, kuris vinguriavo po kelią. Kilo mintis pranešti policijai, kad patikrintų, ar viskas gerai. Paskambino telefonu Nr. 112 ir budėtojas pasakė, kad nepavyksta sujungti su policija ir kad jam pareigūnai paskambins. Tada dar jo paklausė, kuriuo keliu važiuoja. Automobilis „Toyota Avensis“ pradėjo važiuoti greičiau, jis budėtojui tai pasakė ir jis jam liepė važiuoti saugiu greičiu. Nuo to automobilio jie atsiliko, vėliau pamatė, kad jis stovi kairėje kelio pusėje, aikštelėje. Iš automobilio išlipęs žmogus susvirduliavo, nukrito, atsistojo, nusišlapino. Tuo metu jis stovėjo kelkraštyje, dešinėje kelio pusėje. Jiems bestovint, pro juos pravažiavo policijos automobilis, jiems vėl paskambino policija ir jie pasakė, kad jie pravažiavo „Toyota Avensis“. Tada pareigūnai apsisuko ir įvažiavo į aikštelę. Policijos pareigūnai iš jo paėmė parodymus. Pareigūnas pats surašė jo paaiškinimą, padėkojo už pagalbą ir viskas. Jis buvo sustojęs kitoje kelio pusėje, nei buvo aikštelė. Kaip „Toyota Avensis“ įsuko į aikštelę, nematė. Jam pareigūnai liepė atsilikti ir kokias 1-2 min „Toyota Avensis“ jis nematė. Kai pareigūnai privažiavo prie „Toyota Avensis“ vairuotojo, jis matė, kad jam liepė pateikti dokumentus, po to, jam liepė sėstis į policijos automobilį. Matė, kad tas asmuo svirduliavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui davė alkotesterį, bet jam nepavyko įpūsti. Pūtė gal 4 kartus. Kai jis važiuodamas pamatė, kad „Toyota Avensis“ jau stovi aikštelėje, vyriškis iš mašinos jau buvo išlipęs, jei gerai atsimena. „Toyota Avensis“ stovėjo kairėje aikštelės pusėje. Jis stovėjo vairuotojo pusėje. Neatkreipė dėmesio, ar automobilio durelės buvo atidarytos. Kiek atsimena, tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pareigūnams sakė, kad jis nevairavo. Kai jis privažiavo, jam atrodo, kad tuo metu iš aikštelės kažkoks automobilis išvažiavo. Nematė, kad „Toyota Avensis“ vairuotojui pareigūnai būtų dėję antrankius, jis nesipriešino. Žmogus buvo girtas, jam liepė sėstis į policijos automobilį ir jis atsisėdo. „Toyota Avensis“ galiniai langai buvo visiškai užtamsinti ir nematė, ar kas nors sėdėjo automobilio gale. Policija privažiavo už 1-2 min, kai jis sustojo. Pareigūnai į priekį buvo pravažiavę kokius 400 m, gal iki 1 km. Iš aikštelės išvažiavo automobilis gal mėlynos spalvos, bet tiksliai pasakyti negali ir markės neatsimena. Galėjo būti ir juodos spalvos.

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra matytas, nes jis formino pažeidimą. Viskas buvo 2014-11-01. Dirbo su kolege D. A.. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad keliu nuo Aleksandrijos važiuoja automobilis „Toyota“, kuris manevringai vairuoja, galimai vairuotojas yra neblaivus. Už kelių minučių gavo kitą pranešimą, kad tas automobilis nusuko į Pakruojo pusę, gal dar nurodė automobilio numerį. Jie bandė jį vytis. Budėtojas dar tuo metu bendravo su tais asmenimis, kurie pranešė apie „Toyota“. Gal už 10-12 km, aikštelėje pastebėjo minėtą automobilį, šalia jo vyriškį. Privažiavo prie „Toyotos“, prie jų privažiavo pranešėjai, kurie paaiškino, kad važiavo ir po to sekė paskui „Toyotą“. Akivaizdžiai matėsi, kad automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas neblaivus. Bandė vairuotoją patikrinti alkotesteriu, bet jam nepavyko įpūsti. Jie iškvietė vilkiką, kuris nutempė „Toyotą“, o vairuotoją nuvežė į priklausomybės centrą, kur nustatė sunkų girtumą. Paskui nuvežė į PK, išblaivino ir surašė protokolą. Kai privažiavo prie „Toyota“ automobilio, vairuotojas stovėjo prie durelių, vairuotojo pusėje. Automobilis buvo atsuktas į Pakruojo pusę. Daugiau aikštelėje nieko nebuvo, automobilio variklis buvo užgesintas. Kai jie priėjo prie vairuotojo, buvo sunku su juo bendrauti, nes jis buvo labai girtas. Realiai jis nieko neaiškino. Jis buvo nusiteikęs agresyviai. Sodinant vairuotoją į automobilį, jis muistėsi, stumdėsi, todėl uždėjo jam antrankius. Apie jo vairavimą nebuvo įmanoma susikalbėti. Kai jiems pranešė apie šį vairuotoją ir kol jie atvyko į aikštelę, praėjo gal 5-7 min. Jie per radijo ryšį gavo pranešimą, kad „Toyota“ automobilis stovi aikštelėje. Jie pravažiavo aikštelę, po to apsisuko ir grįžo. Kai pravažiavo aikštelę, tai jiems pranešė, kad minėtas vairuotojas yra stebimas, tada jie apsisuko. Stebintis vairuotojas buvo dešinėje kelio pusėje, kelkraštyje. Tas vairuotojas ir paaiškino, kad visą laiką stebėjo „Toyotą“. Jiems užteko fakto, kad aikštelėje buvo vienas žmogus ir vienas automobilis. Stebinčio vairuotojo neklausė, ar prieš tai kas nors iš aikštelės išvažiavo. Neblaivus vairuotojas pažino, kad jie yra pareigūnai, jis orientavosi. Aplinkoje jis orientavosi sunkiai, net į griovį buvo įkritęs. Jis muistėsi, stumdėsi, nenorėjo sėstis į automobilį, todėl uždėjo jam antrankius. Kai buvo rašomas protokolas, vairuotojas jau gailėjosi. Neatsimena, ką jis aiškino. Gal ir sakė, kad automobilio nevairavo, bet jis neatsimena.

Liudytoja D. A. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matytas kaip pažeidėjas. Buvo 2014-11-01, kai iš budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Aleksandrijos, pro aplinkkelį, manevringai važiuoja automobilis. Vėliau jiems pranešė, kad tai „Toyota Avensis“, berods valstybinio numerio raidės PTA ir, kad pranešėjas važiuoja tam automobiliui iš paskos. Minėtą automobilį pastebėjo netoli Pakruojo, aikštelėje. Matė, kad vairuotojas susvirduliavo. Jos kolegai, jis pateikė dokumentus, neturėjo tik vairuotojo pažymėjimo, sakė, kad liko namuose. Tada prie jų dar privažiavo asmenys, kurie sekė „Toyota“. Automobilio „Toyota“ vairuotojas nesugebėjo įpūsti į alkotesterį, buvo sodinamas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į ligoninę. Kai jie privažiavo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo stovėjo prie vairuotojo pusės durelių, durelės buvo atidarytos. Ką jis jiems sakė, neatsimena, bet lyg nelabai ką sakė, nes buvo girtas. Jie bendravo su budėtoju, o ne su pranešėju. Sakė, kad „Toyota“ važiavo greitai ir jei pranešėjas jį vysis, tai pažeis kelių eismo taisykles, todėl jis nuo automobilio „Toyota“, atsiliko. Iš pradžių sakė, kad pranešėjas važiuoja „Toyotai“ iš paskos, po to, kad „Toyota“ taip padidino greitį, kad pranešėjas galėjo pažeisti kelių eismo taisykles. Jie patys „Toyotą“ pamatė stovinčią aikštelėje. Jie važiavo dideliu greičiu ir gal 10 metrų pravažiavo pro aikštelę. Automobilis „Toyota“ stovėjo aikštelėje. Automobilio variklis lyg buvo išjungtas. Vairuotojas buvo pernelyg girtas, kad adekvačiai bendrautų. Sunkiai orientavosi aplinkoje. Jie jo klausė, kas vairavo, kur važiavo, jiems pateikė dokumentus, išskyrus vairuotojo pažymėjimą. Iš pradžių vairuotojas buvo jų automobilyje, nesugebėjo įpūsti į alkotesterį, paskui stūmė ją, norėjo išlipti iš automobilio, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Į ligoninę jis buvo nuvežtas greitai, ten jis buvo tokios pat būsenos, labai piktas. Kiek laiko prabuvo PK, kad išsiblaivytų, nežino, nes jie jį ten paliko. Su J. S. bendravo, jos kolega iš jo paėmė paaiškinimą. Negali atsakyti, ar pranešėjas sakė, kad tikrai matė, kas vairavo „Toyotą Avensis“.

Liudytojas R. Š. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta, yra draugai. Su R. S. buvo sutarę, kad jis pavairuos R. S. automobilį iš (duomenys neskelbtini) g. 11, Šiauliuose, todėl jis pasiėmė draugą V. M., kad šis galėtų parvairuoti jo automobilį ir nuvažiavo minėtu adresu. Kai atvažiavo, R. S., kuris buvo išgėręs, išėjo. Jis atsisėdo už R. S. automobilio vairo, o R. S. atsisėdo į galą ir važiavo į namus. Jiems bevažiuojant R. S. buvo palikę blogai, jis lenkėsi iš galo į priekį, puolė ant „riačiago“, už vairo. Kai pasuko į Pakruojo kelią, jis jau nebegalėjo kęsti, nes R. S. puolė į priekį, todėl sustojo aikštelėje ir paliko R. S. ten. Sėdo į savo automobilį, galvojo, kad atsiveš jo žmoną, nes nebegalėjo su juo susitvarkyti. Kai nuvažiavo pas jį į namus, kieme dar laukė jo žmonos, nes jos nebuvo namuose. Kai grįžo žmona, važiavo atgal į aikštelę, bet nuvykę R. S. neberado. R. S. skambinti nebandė. Jo automobilis „(duomenys neskelbtini) ir V. M. pirmiau nuvažiavo, nei jie. Jam atrodo, kad R. S. automobilio variklį išjungė ir numetė raktelius. Kai grįžo į aikštelę, R. S. neskambino, nes su savimi neturėjo pasiėmęs telefono. Jo žmonai pasakė, kad nieko jam neatsitiks. Gal ji jam net neskambino. Iki aikštelės su R. S. automobiliu vairavo liudytojas. Kadangi su juo nebesusitvarkė, galvojo, kad gal žmonai bus paprasčiau.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta. Jų santykiai darbiniai. 2014-10-31 Pakruojyje sutiko R. S., kuris paprašė, kad 2014-11-01 parvairuotų jo automobilį. Minėtą dieną su R. Š. atvyko į Šiaulius, „pasignalijo“ ir į lauką išėjo R. S.. Jis sėdosi už R. S. automobilio vairo ir išvažiavo. Paskui sustojo aikštelėje, nes norėjo atlikti gamtinius reikalus ir prie jo priėjo R. Š., kuris pasakė, kad su R. S. nebesusitvarko ir kad reikia važiuoti atsivežti jo žmoną. Jie išvažiavo, o R. S. liko aikštelėje. R. Š. jį paleido prie namų ir daugiau nieko nebežino. Jis išvažiavo pirmas ir turėjo nuvažiuoti iki R. S. namo ir tada R. Š. jį būtų parvežęs į namus. Kaip važiavo R. Š., jis nematė. Aikštelėje buvo neilgai. Jis nepastebėjo, kaip jie atvyko į aikštelę, tik pamatė R. Š..

Liudytoja D. S. teisme parodė, kad 2014-11-01 jai grįžus namo, prie vartų laukė R. Š.. Jis pasakė, kad vežė R. S., kuris trukdė jam vairuoti, griebė už vairo. R. Š. prašė jos važiuoti kartu su juo, padėti parvežti R. S. namo. Ji su R. Š. išvažiavo link Šiaulių į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią nuo Pakruojo link Šiaulių, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Nuvažiavus į tą aikštelę nieko nerado, todėl grįžo namo. Po to ji sugalvojo, kad reikia paskambinti į policiją. Paskambino Nr. 112 ir paprašė Pakruojo policijos komisariato telefono numerio. Paskambino į Pakruojo policijos komisariatą ir paklausė, kad galbūt R. S. yra sulaikytas. Policijos pareigūnas pasakė, kad tokių duomenų nėra, liepė paskambinti vėliau. Po dešimties minučių ji dar kartą paskambino į policiją. Atsiliepė kitas pareigūnas, kuris pasakė, kad jokios informacijos apie R. S. neturi. Tą dieną ji buvo grįžusi iš kapinių. Buvo išvažiavusi viena su savo automobiliu. Ji kartu su R. Š. nuvažiavo į tą aikštelę. Ten nei jos vyro, nei automobilio nebuvo. Jos telefonas buvo paliktas jos automobilyje. Į policiją skambino po to, kai grįžo namo. Važiavo į tą automobilių aikštelę dėl to, kad R. Š. pasakė, kad jis paliko toje aikštelėje R. S., kuris trukdė jam važiuoti. Jis pasakė, kad galbūt R. S. jos paklausys ir parsiveš jį namo. R. Š. sakė, kad R. S. griebė už vairo, „šakojosi“. Nežino, kaip ji būtų sutramdžiusi R. S..

Teismas taip pat ištyrė ir rašytinę bylos medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame R. S. nurodė, kad neblaivus automobilio nevairavo (1-2 b. l.), pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivės (4 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą (5 b. l.), administracinio sulaikymo protokolą (6 b. l.), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti aktą Nr. 259, kuriuo R. S. nustatytas sunkus girtumas (8 b. l.), J. S. rašytinį paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad pastebėjo automobilį „Toyota Avensis“, kuris blaškėsi po kelią, staigiai didino ir mažino greitį, išvažiuoja į priešingą eismo juostą. Automobilis sustojo aikštelėje ir iš jo išlipo girtas vyriškis, kuris pradėjo šlapintis. Automobiliu asmuo važiavo vienas (9 b. l.), policijos pareigūnų E. P. ir D. A. tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias patvirtino ir teismo posėdžio metu (10-11 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas J. S. pranešė policijai apie po kelią besiblaškantį automobilį „Toyota Avensis“, sekė jam iš paskos ir matė kaip aikštelėje išlipo girtas vyriškis. Atvykę policijos pareigūnai aikštelėje rado vieną vyriškį R. S., kuriam vėliau buvo nustatytas sunkus girtumas. Apklaustas teisme liudytojas J. S. parodė, kad sekė paskui automobilį „Toyota Avensis“, šiam pradėjus didinti greitį, jis atsiliko ir trumpam jo nematė. Pamatė jį po kelių minučių jau stovintį automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia buvo išlipęs vyriškis. Teisme apklaustas liudytojas R. Š. parodė, kad jis vežė išgėrusį R. S. namo, važiuojant jis trukdė vairuoti, dėl ko automobilis vinguriavo. Kadangi nebegalėjo vairuoti, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje ir, susitikęs liudytoją V. M., kuris vairavo R. Š. automobilį, nusprendė atsivežti buvusią R. S. sutuoktinę, kuri galėtų apraminti R. S.. Tuo tarpu R. S. su automobiliu „Toyota Avensis“ paliko aikštelėje. Šią aplinkybę patvirtino teisme apklausta D. S.. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino aplinkybę, kad atvykę rado R. S. prie automobilio, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą rėmėsi liudytojo J. S. pranešimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių aplinkybę, jog inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2014 m. lapkričio 1 d. apskritai vairavo transporto priemonę, kadangi vairavimo fakto teisme apklaustas liudytojas J. S. nebegalėjo patvirtinti, nes kelias minutes nematė minėto automobilio ir nematė kas išlipo iš automobilio „Toyota Avensis“, neneigė galėjęs matyti kitą automobilį išvažiuojantį iš aikštelės, kuris galėjo būti ir juodos spalvos, kaip ir R. Š. automobilis, kas rodo, jog lieka nepaneigta liudytojo R. Š. nurodyta aplinkybė, jog jis su V. M. galėjo išvažiuoti atsivežti R. S. buvusios sutuoktinės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų R. S. kaltės įrodymų, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teismas

nutarė:

R. S. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.