- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- I-1317-473/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04167-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateikė skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją grąžinti pareiškėjui televizorių, virdulį bei laikytis teisės aktų reikalavimų (b. l. 1–10).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017-11-09 Lukiškių TI-K atliko ūkio darbus. Nurodė, kad atliekant ūkio darbu buvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo priverstas atlikti kitokio pobūdžio darbus nei turėjo atlikti pagal paskirtą darbo vietą. Nurodė, kad už papildomų paslaugų atlikimą jam nebuvo mokamas atlygis. Pareiškėjas teigia, kad dėl dirbamo darbo jis neturėjo laiko išsimiegoti, jam nuolatos trūkdavo miego, nes turėjo anksti keltis. Nurodė, kad dirbo be poilsio dienų, tokiu būdu buvo pažeidžiamos jo teisės į poilsį. Nurodė, kad dirbdamas skalbykloje dirbo be apsaugos priemonių. Teigė, kad vėliau dirbo siuvėjo pareigas, kurias atliekant taip pat buvo pažeidžiamos jo teisės. Nurodė aplinkybes dėl Lukiškių TI-K kamerose ir darbo vietoje buvusių netinkamų higienos sąlygų ir buvusių graužikų ir parazitų. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad buvo netinkamai sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo. Paaiškino, kad lygtinio paleidimo komisijoje dalyvavo 90 % Lukiškių TI-K pareigūnų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–33). Paaiškino, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017-09-28 ir išreiškė norą pasilikti Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus bausmės atlikimo metu. Nurodė, kad pareiškėjas dirbo ūkio skyriuje ir dalino maistą. Pažymėjo, kad maisto dalinimas pusryčių metu užima apie 30 min., pietų metu apie 40 min. ir vakarienės metu apie 30 min. Dar apie 40 min. užima darbo vietos sutvarkymas, kitas laikas skiriamas socialinei reabilitacijai bei kitiems darbams. Pažymėjo, kad įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į Nuteistųjų įdarbinimo komisijos siūlymus ir kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., nuteistųjų fizinę būklę, įgytas profesijas bei esamas laisvas pareigas ir darbo vietas) priima sprendimą pakeisti nuteistiesiems darbo vietas. Taigi, nuteistasis, kuriam netinka įstaigos administracijos siūlomas darbas, nėra verčiamas atlikti jam pavestų pareigų, kadangi bet kuriuo momentu, jis gali atsisakyti siūlomo darbo ir parašius prašymą išvykti iš Lukiškių TI-K į pataisos namus tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad jis turėdavo kiekvieną rytą keltis 5 val. 30 min. ir tokiu būdu buvo pažeidžiamos jo teisės į nepertraukiamą 8 valandų miegą yra klaidingas. Taip pat paaiškino, kad nuo 2018-01-30 iki 2018-04-27 pareiškėjas dalyvavo „Psichoterapinės programos: emocinės paramos terapinės grupės“ užsiėmimuose, kurie skirti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai. Nuteistasis pripažįsta, turintis sunkumų dėl alkoholio vartojimo ir supranta, kad tai sąlygoja ir kitas problemas jo gyvenime. Nuteistojo motyvacija dalyvauti programoje ir analizuoti savo probleminį elgesį buvo pakankama. Nuo 2018-04-20 iki 2018-08-10 pareiškėjas dalyvavo dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.”, kurios metu dalyviai skatinami analizuoti savo mintis, jausmus bei elgseną ir siekti socialiai pageidaujamų pokyčių. Užsiėmimų metu pareiškėjas noriai analizavo savo probleminį elgesį, orientavosi į teigiamus asmeninius pokyčius, įsitraukė į bendrą grupės darbą. Teigia, kad pareiškėjas įsisavino tam tikrus programos rezultatus. Nurodė, kad Lygtinio paleidimo komisija priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo atsižvelgdama į nuteistojo nusikalstamo elgesio pobūdį, riziką, išreikštus kriminogeninius poreikius, jų valdymo galimybes, nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje bei kitus reikšmingus faktus, bet ne į tai, kad nuteistasis nebaigė Psichologinės tarnybos specialistų vykdomos programos, kaip teigia M. R..
Atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo jį paleisti lygtinai, Lygtinio paleidimo komisija priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo atsižvelgdama į pareiškėjo nusikalstamo elgesio pobūdį, riziką, išreikštus kriminogeninius poreikius, jų valdymo galimybes, nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje bei kitus reikšmingus faktus, bet ne į tai, kad nuteistasis nebaigė Psichologinės tarnybos specialistų vykdomos programos, kaip teigia M. R.. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas abstrakčiais argumentais. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas iš esmės teigia, kad neturtinė žala jam kilo dėl netinkamų darbo sąlygų Lukiškių TI-K, taip pat skunde nurodė ir kitas aplinkybes dėl netinkamų higienos sąlygų.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnis), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnį darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012).
LVAT aiškindamas Bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normas konstatavo, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Nuteistiesiems dirbant mokamą ir nemokamą darbą yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (LVAT 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013; 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013). Teismas taip pat pažymi, kad pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias saugų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, įtraukdama nuteistuosius į nemokamus darbus, pataisos įstaigos administracija turi atsižvelgti į fizines ir protines nuteistų asmenų (ypač nepilnamečių, moterų ir riboto darbingumo žmonių) galimybes dirbti tokius darbus.
Iš bylos duomenų matyti, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-12 įsakymu Nr. 1-97 „Dėl nuteistųjų palikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus ir pašalinimo iš ūkio būrio tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei atsižvelgiant į 2017-11-08 Lukiškių TI-K Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžio sprendimą (protokolo Nr. 73-22/2017-11-08) ir pareiškėjo prašymą palikti jį Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-11-08 įsakymu Nr. N-187 „Dėl nuteistųjų palikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus bei paskyrimo į pareigas“ pareiškėjas buvo paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir paskirtas dirbti į maisto dalintojo pareigas. Vadovaujantis Nuteistųjų įdarbinimo komisijos 2018-01-10 posėdžio (protokolo Nr. 73-1/2018-01-10) sprendimu, nuo 2018-01-10 pareiškėjas iš maisto dalintojo pareigų buvo perkeltas į sandėlio darbininko pareigas. Pareiškėjo pareigos taip pat buvo pakeistos Lukiškių TI-K direktoriaus 2018-11-07 įsakymu Nr. N-167 ir iš batsiuvio-siuvėjo pareigų, inventoriaus sandėlio darbininkų brigadininko jis buvo perkeltas į pagalbinio darbininko pareigas.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas buvo supažindintas su darbuotojo pareigybės aprašymu, kurio 6.2. punktas numato pareigą vykdyti įstaigos pareigūnų nurodymus pristatant parduotuvėje pirktas prekes bei gautus siuntinius į rėžiminę zoną suimtiesiems ir nuteistiesiems bei 6.8. punktas numato įpareigojimą palaikyti darbo vietoje švarą ir tvarką. Lukiškių TI-K Nuteistųjų įdarbinimo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. posėdžio metu pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie paskirto darbo pobūdį, jo keitimo perspektyvas ir pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės atlikimą bei rėžimo reikalavimus. Iš pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad jis Lukiškių TI-K atliko jam sutartą darbą, t. y. atliko tiesiogines maisto dalintojo pareigas – dalino maistą, bei atliko kitas jam paskirtas funkcijas – tvarkė darbo vietą po ir prieš atlikdamas pagrindines darbines funkcijas.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuteistieji gali būti įtraukiami į pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymą, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus ne ilgiau nei dvejoms valandoms per dieną. Vadovaujantis minėta Bausmių vykdymo kodekso nuostata pareiškėjui galėjo būti skiriami tam tikri darbai, susiję su buities sąlygų gerinimu, kaip pareiškėjas skunde iš esmės ir nurodė. Iš nuoseklios LVAT praktikos matyti, kad nuteistųjų įtraukimas į darbus įstatymų nustatyta tvarka draudžiamu priverčiamuoju darbu nelaikomas (2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011; 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2686/2012; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-946/2009; 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013 ir kt.). Pastebėtina, kad minėta išvada Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo suformuota, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatų, įtvirtinančių, kad priverčiamasis darbas draudžiamas, tačiau juo nelaikomas įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas, bei atsižvelgus į priverstinio ar privalomo darbo draudimą įtvirtinančius tarptautinius dokumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, jog pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 4 straipsnį, sąvoka „priverstinis ar privalomasis darbas“ negali reikšti kokio nors darbo, kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu, taikant šios Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, ir darbo lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu (3 d. (a) p.) (LVAT 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2686/2012; 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). Teismas pažymi, kad pareiškėjas atliko ūkio darbus, tik esant savanoriškam sutikimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų verčiamas dirbti, ar turėjo atlikti nesutartą darbą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs darbines funkcijas netinkamomis sąlygomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo teisę darbo atsisakyti bet kuriuo metu, taip pat teikti Lukiškių TI-K pranešimus (skundus) dėl netinkamų darbo sąlygų, tačiau tokių prašymų (skundų) byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas atliko jam nepriskirtą darbą ar dirbo netinkamomis sąlygomis.
Pareiškėjas skunde taip pat teikė argumentus dėl netinkamos dienotvarkės ir darbo savaitgaliais bei švenčių dienomis. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, yra sudaryta atskira Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-05-27 įsakymu Nr. N-61 patvirtinta dienotvarkė, pagal kurią nuteistieji darbo dienomis keliasi 6 val. ryto (poilsio ir švenčių dienomis – 7 val.), jiems yra skiriamas 10 min. laikas pasinaudoti tualetu bei susitvarkyti savo miegamąją vietą. Pusryčių dalinimas korpusuose yra numatytas nuo 6 val. 10 min. iki 7 val. ryto (poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. 10 min. iki 8 val. 40 min.). Po maisto dalinimo korpusuose nuo 7 val. iki 7 val. 30 min. (poilsio ir švenčių dienomis – nuo 7 val. 40 min. iki 8 val. 30 min.) nuteistiesiems yra skiriamas laikas pusryčiams. Nuteistiesiems yra sudaromas slenkantis išeiginių grafikas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl netinkamos dienotvarkės ir darbo savaitgaliais bei švenčių dienomis, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė argumentus dėl lygtinio paleidimo komisijos sprendimo netenkinti jo prašymo dėl lygtinio paleidimo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas atsakovės Lietuvos valstybes atstovu nurodė tik Lukiškių TI-K. Tuo tarpu atsakovės atstovu dėl galimai neteisėtų veiksmų Lygtinio paleidimo komisijos nenurodė. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas argumentus dėl jo netenkinto prašymo iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tinkamos reabilitacinės programos. Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-01-30 iki 2018-04-27 pareiškėjas dalyvavo „Psichoterapinės programos: emocinės paramos terapinės grupės“ užsiėmimuose, kurie skirti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas pripažįsta, turintis sunkumų dėl alkoholio vartojimo ir supranta, kad tai sąlygoja ir kitas problemas jo gyvenime. Pareiškėjo motyvacija dalyvauti programoje ir analizuoti savo probleminį elgesį buvo pakankama. Laikotarpiu nuo 2018-04-20 iki 2018-08-10 pareiškėjas dalyvavo dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.”, kurios metu dalyviai skatinami analizuoti savo mintis, jausmus bei elgseną ir siekti socialiai pageidaujamų pokyčių. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad užsiėmimų metu pareiškėjas noriai analizavo savo probleminį elgesį, orientavosi į teigiamus asmeninius pokyčius, įsitraukė į bendrą grupės darbą. Nuteistasis įsisavino tam tikrus programos rezultatus. Minėtos aplinkybės patvirtina tai, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo netenkintas ne dėl to, kad nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose, o dėl pareiškėjo laisvėje daryti nusikalstamų veikų pobūdžio ir intensyvumo bei dėl to, kad prašymo svarstymo metu komisijai kilo abejonių dėl to, ar pareiškėjo elgesys pasitaisė pakankamai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, kadangi pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti reabilitacinėse programose.
Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nagrinėjamuoju atveju teismui nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos, atsakovui netaikytina civilinė atsakomybė, pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas nepriteistinas (CK 6.246-6.248 straipsniai, 6.263 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.