Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veiklą (tinkuotojas), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2018 m. balandžio 20 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine metu vieną kartą sudavė delnu savo sugyventinei A. B. į veidą bei tampė ją už plaukų, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine A. B., gim. (duomenys neskelbtini), apie 4 metus kartu, veda bendrą ūkį. Butas nuomojamas. Su A. B. augina sūnų (1,5 m). Trejus gyvenimo metus šeimyninių problemų nebuvo, sutarė gerai. 2016 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, byla užbaigta jiems susitaikius. Alkoholinius gėrimus vartoja ne dažnai (saikingai), dažniausiai savaitgalį atsipalaidavimui po sunkios darbo dienos. Dirba pagal individualią veiklą statybose. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kadangi konflikto metu jis sugyventinei A. B. sudavė vieną kartą į veido sritį bei tempė už plaukų. Jis 2018 m. balandžio 20 d., vakare, namo kieme su broliu M. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. grįžo į buto kambarį. Staiga A. B. uždarė kambario duris ir jo neišleido. Ant jo ji rėkė, kad jis neblaivus (žino, kad jai nepatinka, kai jis neblaivus, bet norėjo pailsėti po sunkios darbo dienos ir dėl to išgėrė). Jis jai sakė, kad nori parūkyti ir išeiti į lauką, bet ji jo neišleido. Tarp durų įvyko susistumdytas, kurio metu ji jam trenkė į dešinės pusės skruostą iš kairiojo rankos delno, gavęs smūgį jis jai atgal sudavė kairės rankos delnu vieną kartą į dešinės pusės veido sritį ir patempė už plaukų, kad nusiramintų. Tada ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Jis smūgio metu fizinio skausmo nepatyrė. Atvykus pareigūnams jis buvo sulaikytas. Pareigūnams nesipriešino, su viskuo sutiko (b. l. 26).

Nukentėjusioji A. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 20 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), nuomojame bute, kuriame ji gyvena su sugyventiniu D. R. ir vaiku D. R., gim. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis visą dieną vartojo alkoholį, buvo išėjęs iš namų. Vakare grįžo neblaivus. Ji uždarė jį kambaryje, kad eitų miegoti. Jis pradėjo konfliktuoti, tapo labai agresyvus, tarp durų trenkė jai delnu į veidą, vėliau griebė už plaukų, pastūmė, taip sukėlė fizinį skausmą. Konfliktas įvyko vaiko akivaizdoje. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą. Prašo pradėti tyrimą (b. l. 5-7).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 20 d., apie 22.10 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras ją apstumdė, sumušė, yra agresyvus (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės B. V. 2018 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018 m. balandžio 20 d., apie 22.13 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras ją apstumdė, sumušė, agresyvus. Atvykus į įvykio vietą, smurtą patyręs asmuo A. B. paaiškino, kad D. R. norėjo išeito, nors ir taip jau buvo stipriai neblaivus, nepastovėjo ant kojų, dėl to ji užtrenkė duris, kad D. R. neišeitų. D. R. norėjo kažkam paskambinti, tuomet ji iš jo atėmė mobiliojo ryšio telefoną. D. R. supykęs griebė jai už plaukų ir tampė, trenkė jai delnu į veidą, stumdė ją. Įvykio vietoje D. R. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis paaiškino, kad A. B. jo neišleido iš buto bei atėmė jo mobiliojo ryšio telefoną, jis delnu švelniai trenkė jai per veidą. Tarnybinio pranešimo dalyje, kurioje žymimi smurtą galintys rodyti požymiai, pažymėta vieta po kairiąja akimi (skruostas), nurodoma, jog ant A. B. veido yra paraudimas (b. l. 14-15).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. balandžio 20 d., 23.27 val. D. R. nustatytas 2,47 prom. girtumas (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

D. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad D. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2018 m. balandžio 20 d., vakare, namo kieme su broliu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. jis grįžo į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena kartu su sugyventine A. B. ir judviejų vaiku. Kaltinamojo teigimu, staiga jo sugyventinė uždarė kambario duris, jo neišleido, rėkė ant jo, neišleido jo į lauką parūkyti. Kaltinamasis D. R. nurodė, jog dėl minėtų priežasčių tarp jo ir sugyventinės tarp durų įvyko susistumdymas, kurio metu ji jam trenkė į dešinės pusės skruostą (fizinio skausmo jis nepatyrė), o jis jai trenkė atgal delnu į skruostą ir patempė už plaukų (b. l. 26). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios A. B. duoti parodymai bei kita bylos medžiaga. Antai nukentėjusioji A. B. tyrimo metu paaiškino, jog 2018 m. balandžio 20 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), nuomojame bute, kuriame ji gyvena su sugyventiniu D. R. ir vaiku D. R., gim. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis visą dieną vartojo alkoholį, buvo išėjęs iš namų. Vakare grįžo neblaivus. Ji uždarė jį kambaryje, kad eitų miegoti. Nukentėjusiosios teigimu, jis pradėjo konfliktuoti, tapo labai agresyvus, tarp durų trenkė jai delnu į veidą, vėliau griebė už plaukų, pastūmė, taip sukėlė fizinį skausmą (b. l. 5-7). Minėtus kaltinamojo D. R. bei nukentėjusiosios A. B. parodymus patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės B. V. 2018 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodytos aplinkybės (b. l. 5-7). Pažymėtina, jog šiame tarnybiniame pranešime, dalyje, kurioje žymimi smurtą galintys rodyti požymiai, pažymėta vieta po kairiąja akimi (skruostas), nurodoma, jog ant A. B. veido yra paraudimas. Būtent šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, jog nukentėjusiajai iš tiesų buvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi ant jos veido matėsi panaudoto fizinio smurto požymiai. Minėtame policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog 2018 m. balandžio 20 d., apie 22.10 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras ją apstumdė, sumušė, yra agresyvus (b. l. 4). Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę, kad įvykio metu kaltinamasis D. R. buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. balandžio 20 d., 23.27 val. D. R. nustatytas 2,47 prom. girtumas (b. l. 34).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad D. R. 2018 m. balandžio 20 d. prieš nukentėjusiąją A. B. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Įvertinęs kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus apie įvykio situaciją (prieš įvykį ir jo metu), teismas tikslina kaltinimą, pašalindamas iš jo aplinkybę, jog kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus atliko be jokios priežasties. Iš šių asmenų paaiškinimų matyti, jog kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis atliko kilusio konflikto su sugyventine metu, dėl to būtent ši aplinkybė nurodytina tikslinant kaltinimą. Pažymėtina, jog toks kaltinime nurodytų faktinių įvykio aplinkybių tikslinimas neturi jokios įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai ir nesunkina jo teisinės padėties.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, turi bendrą sūnų. Kadangi D. R. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, prašo sumažinti bausmę (b. l. 47).

Nukentėjusiajai A. B. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 48), prašymų bei skundų negauta.

Dėl D. R. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę D. R., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – D. R. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. R. – yra jauno amžiaus, nevedęs, turi mažametį vaiką (b. l. 38), vykdantis individualią veiklą (b. l. 40), neteistas (b. l. 39), baustas administracine tvarka (b. l. 42-46). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. R. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad toks smurtinis D. R. elgesys kartojasi ir nėra atsitiktinis (nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymais, 2017 m. dėl analogiškos veikos byla kaltinamojo atžvilgiu buvo nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiąja). Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30) - paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į D. R. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 20 d., 22.13 val. iki 2018 m. balandžio 21 d., 15.10 val. (t. y. vieną dieną) (b. l. 22-23), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose; neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigose; neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu aštuonis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į D. R. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 20 d., 22.13 val. iki 2018 m. balandžio 21 d., 15.10 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.