Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Zuikauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą R. B., ieškinį atsakovams J. Z. Š. B., Z. U. dėl nepilnamečio vaikaičio bendravimo su seneliu tvarkos nustatymo, Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje M. B., dalyvaujant Kauno apygardos teismo psichologei K. S., paaiškino, kad praeitais metais, žiemą važiavo sveikinti senelį ir juos išvijo iš namų bei grasino. Nuo to laiko ten nebevažiavo. Paprašė tėčio, kad vėl norėtų susitikti su seneliu, todėl tėtis kreipėsi į teismą. Senelis gyvena su jo teta. Tada, iš anksto pranešę, nuvažiavo pasveikinti senelį su gimtadieniu, atėjo tetos vyras ir juos išvarė, sakė, kad „subalados“. Jis bijo. Su seneliu bendrauja naudojant lentą, ant kurios galima piešti ir rašyti. Taip kalbasi, parodo seneliui nuotraukas. Senelis jį mokė gestų kalbos, tačiau jis nelabai ją supranta. Kai senelis gyveno bute, aplankydavo senelį kasdien, jį nuveždavo tėtis. Lankydavo senelį ir tetos namuose. Teta su juo bendraudavo gerai. Su tetos vyru jis nelabai bendrauja. Iki to karto viskas buvo gerai. Tetos namuose bendravimas su seneliu skiriasi, nes tuose namuose smirda, tačiau jo bendravimas su seneliu nesiskirdavo. Pats neprašydavo tetos, kad leistų susitikti su seneliu, visada prašydavo per tėtį ir beveik visada susitikdavo. Per šventes tėtis atveždavo senelį į jų namus. Teta jam nedraudžia matytis su seneliu. Tik bijo jos vyro nuo tada. Mama neleistų jam vienam lankytis tetos namuose. Senelio vienas lankyti nenorėtų tik su visa šeima. Galėtų lankyti senelį jo bute arba savo namuose. Norėtų matytis 2-3 kartus per savaitę. Teta turėtų atvežti senelį. Kūčias ir šv. Velykas norėtų švęsti su seneliu savo namuose kaip ir anksčiau. Tėtis galėtų atvežti senelį kaip ir būdavo iki tol. Šiais metais pavasarį, būdamas namuose, per langą matė kaip į jų kiemą įvažiavo mašina ir iš jos į kiemą buvo metami daiktai. Matė, kad mašinoje sėdėjo senelis, teta ir jos vyras. Pačiam nekilo mintis paprašyti tėčio, kad šis duotų tetos kontaktinius duomenis ir pačiam susisiekti su teta dėl susitikimo su seneliu. Nenorėtų bendrauti su seneliu nuotolinio vaizdo programomis (2020 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 15 sek. - 34 min. 05 sek.).

Teismo posėdyje Kauno apygardos teismo psichologė K. S. nurodė, kad šeimoje vyksta nesusikalbėjimas, nes vaikas kai kurių dalykų nemoka pasakyti. Vaikas bendrauja su seneliu tik per tėtį, su teta vaikas nebendrauja. Įvyko vienintelis konfliktas, po kurio buvo nesusikalbėjimas ir neįvyko joks teigiamas kontaktas. Dėl asmenų nesusikalbėjimo vaikas nežino kaip įgyvendinti kontaktą su seneliu. Matyti, kad vaiko ir senelio ryšys yra artimas. Vaikas moka bendrauti su seneliu. Didžiausia problema yra nesusikalbėjimas šeimoje. Vaiko noras bendrauti su seneliu yra natūralus. Bendravimas vyko tiek senelio namuose, tiek kituose namuose iki to vieno atsitikimo. Jokio neigiamo dalyko, ypač apie tetą, vaikas neįvardino (2020 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 45 sek. – 40 min. 36 sek.).

Teismo posėdyje ieškovo atstovas R. B. paaiškino, kad paskutinį kartą bendravo su seserimi Z. U. 2020 m. sausio mėnesį, kai sesuo jam pranešė pasiimti daiktus iš buto, kuriame gyveno tėvai. Jo asmeniniai daiktai buvo išmesti į laiptinę, pakeista buto durų spyna. Tada suprato, kad sesuo nenori su juo bendrauti ir nuo tada jie nebendravo. Sesuo per tą laiką nepranešė jam apie tai, kaip laikosi tėtis. Jis taip pat nebandė susisiekti su seserimi. Atsižvelgtų į tėvo sveikatos būklę ir tai, kad šiuo metu yra koronaviruso pandemija, galimas karantinas ir nesivežtų tėčio. Sūnus yra lėto būdo ir pats tetai neskambins, tačiau teta galėtų paskambinti vaikui. Pagal ieškinyje prašomą tvarką nori, kad jų namuose tėvas būtų dvi valandas, dar kelionė į abi puses apie valandą. Tai turėtų būti šviesiu paros metu. Taip pat prašoma Kūčių, šv. Velykų dieną ir sūnaus gimtadienio dieną ieškinyje nurodytomis valandomis. Prašo, kad susitikimai vyktų bute. Supranta senelio būklę, padėtų jam užlipti. Jei dėl savo būklės tėtis negalėtų važiuoti, nesivežtų jo prievarta. Sesers namuose nenorėtų. Jeigu nepavyktų susitikti bute, dar būtų galima matytis jo gyvenamajame name. Į jį patekti nesunku, tėra tik viena pakopa. Pirmenybė teikiama butui, nes sūnus visą laiką su seneliu susitikdavo bute, ten yra gera atmosfera (2020 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 25 sek. – 59 min. 05 sek.).

Teismo posėdyje atsakovė Z. U. nurodė, kad nesutinka, jog tėtis būtų vežiojamas. Niekada neprieštaravo ir neprieštarauja, kad ieškovas ir jo sūnus atvyktų į jos namus aplankyti senelį. Gali lankyti net kiekvieną dieną. Butas (duomenys neskelbtini) yra tuščias. Tėčio būklė šiuo metu yra stabili. Jam reikalinga pastovi priežiūra, reikia jį pamaitinti. Nesutarimas tarp jos ir brolio kilo pirmiausia dėl to, kad ji norėjo sutvarkyti, jog tėtis priimtų žmonos palikimą. Sutartu laiku brolis neatvyko pas notarę. Palikimo priėmimas taip ir liko nesutvarkytas. 2019 m. gruodžio 10 d. vakare į jos namus atvyko brolis su šeima aplankyti tėčio. Sakė, kad atvažiavo trumpam, nenusirengė rūbų, nenusiavė batų. Jie nepasisveikino. Jos sutuoktinis pasakė, ar jie nemoka pasisveikinti. Jos sutuoktinis pagal jo būdą pasako visą tiesą, bet nenori tuo nieko bloga. Gal pasakė jiems kažką išeinant, nes jie nenusiavė batų. Ji negirdėjo. Sutinka, kad ieškinyje nurodytomis dienomis ir laiku ieškovas ir jo sūnus atvyktų aplankyti tėčio. Ji nepyksta ir neprieštarauja, kad lankytų. Skaudu, kad brolis pats neskambina ir nesirūpina tėvu. Paskutinį kartą vežė tėtį į Kėdainius pas gydytoją. Kelionėje tėtis pavargsta, reikia jį pakelti iš mašinos. Po valgio tėčiui reikia gerti vaistus, laikytis režimo. Mano, kad brolis sugebėtų paduoti tėčiui vaistus. Tėtis turi atminties problemų, greitai viską pamiršta (2020 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 0 min. 0 sek. – 1 val. 16 min. 55 sek.).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Vytautas Polikaitis nurodė, kad senelis nori bendrauti su vaikaičiu. Nesuprantamas ieškovo noras ištraukti senelį iš jo aplinkos. Kelionė yra nesaugi seneliui, gali nutikti kas nors ir kelyje, senelis gali užsikrėsti. Todėl mano, kad šioje vietoje egzistuoja kiti interesai. Turi būti atsižvelgiama į senelio amžių, sveikatos būklę, į tai, kad šiuo metu yra pandemija. Z. U. leidžia lankyti tėvą (2020 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 17 min. 19 sek. – 1 val. 25 min. 23 sek.).

Teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas patvirtino duotą išvadą. Nurodė, kad tėvas turi pareigą užtikrinti sūnaus bendravimą su seneliu. Reikėtų ieškoti interesų pusiausvyros, sprendžiant, kur turėtų vykti bendravimas – ar bute, ar namuose. Atsižvelgti, kad senelio sveikatos būklė nėra labai gera. Būtų paprasčiau, jei ieškovas su sūnumi nuvyktų senelio gyvenamuoju adresu (2020 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min. 36 sek. – 1 val. 35 min. 23 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal šalių pateiktus duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gimė M. B.. Jo tėvas R. B., senelis J. Z. Š. B..

J. Z. Š. B. gimęs (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini).

J. Z. Š. B. nustatytas neįgalumas, didelių specialiųjų poreikių lygis. Diagnozuota kitos patikslintos cerebrovaskulinės smegenų kraujagyslių ligos, stazinis širdies nepakankamumas, galūnių arterijų aterosklerozė su išopėjimu, nepatikslinta demencija.

(duomenys neskelbtini) mirė M. Š.-B. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. nurodė, kad palikėjai M. Š. B. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). R. B. nurodytu laiku neatvykus į notaro biurą ir nedavus sutikimo palikėjos sutuoktiniui J. Z. Š. B. priimti palikimą, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

2019 m. gegužės-spalio mėnesiais R. B. ir Z. U. susirašinėjo žinutėmis dėl tėvo aplankymo. 2019 m. lapkričio 5 d. vyko susirašinėjimas žinutėmis tarp R. B. ir Z. U. dėl to, kad šis sutartu laiku neatvyko į notarų biurą, 2019 m. gruodžio 10 d. – dėl kilusio žodinio konflikto.

Namuose, adresu (duomenys neskelbtini), registruota Gaudijos vaišnavų religinė bendruomenė, kurios prezidentas Ž. U..

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tikslinga ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką nustatyti atsakovo gyvenamuoju adresu, kadangi tėvų pareiga yra užtikrinti vaiko bendravimą su seneliu. Ieškovo šeima skyriui nežinoma. Išklausius vaiko nuomonę, šis nurodė, kad nori bendrauti su seneliu, dažnai aplankydavo senelį, kai šis gyveno Kėdainiuose. Su seneliu bendraudavo ženklais arba parašydavo ką nors ant lapo. Z. U. nurodė, kad pati nevairuoja, be to, negalėtų vežti tėvo dėl jo sveikatos būklės, nedraudžia broliui ir jo sūnui bendrauti su tėvu, tik jie turėtų iš anksto praneši, kad atvyks. Ž. U. nurodė, kad niekada nedraudė R. B. ir jo sūnui bendrauti su seneliu. Konfliktas kilo dėl religinių priežasčių, be to, R. B. mano, kad jų šeima siekia užvaldyti butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl vaikaičio bendravimo su seneliu tvarkos nustatymo.

Bendravimas su artimais giminaičiais yra savarankiška vaiko teisė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus.

Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja, kad M. B. nuo vaikystės bendravo su savo seneliu, tarp jų buvo ir yra susiformavęs teigiamas emocinis tarpusavio ryšys. Iš M. B. apklausos matyti, kad vaikas jaučia seneliui šiltus jausmus, nori su juo matytis. Teismo psichologė taip pat patvirtino, kad vaiko noras bendrauti su savo seneliu yra natūralus, jų ryšys yra artimas. Nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti vertinama, kad bendravimas su seneliu galėtų daryti M. B. žalą.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad problemos dėl M. B. bendravimo su seneliu J. Z. Š. B. kilo, atsiradus galimai turtinio ir religinio pobūdžio konfliktui tarp jo tėvo ir tetos bei jos sutuoktinio. Pažymėtina, kad šiuo atveju abi bylos šalys – vaikaitis ir senelis pasižymi padidintu socialiniu jautrumu, t. y. vaikaitis yra 14 metų vaikas, emociškai priklausomas nuo tėvų ir kitų šalia esančių suaugusiųjų, o senelis yra 85 metų neįgalus žmogus, reikalaujantis pastovios kartu gyvenančios dukters (atsakovės) priežiūros. Jų bendravimo galimybės iki tol, kol M. B. taps bent iš dalies savarankiškas, priklauso nuo kitų asmenų, o būtent R. B. ir Z. U. geros valios. Nors atsakovė visiškai neprieštaravo M. B. bendravimui su J. Z. Š. B., šalims nepavyko taikiai susitarti. Todėl teismas akcentuoja, jog, norint, kad būtų užtikrinami geriausi M. B. ir J. Z. Š. B. interesai, kad būtų vykdoma teismo nustatyta bendravimo tvarka, būtinas ir geranoriškas R. B. bei Z. U. elgesys, dedamos visos pastangos, kad vaikaitis ir senelis būtų atriboti nuo jų tarpusavio nesutarimų. Prievartos elementai neatkurs ir nepadės išsaugoti šiltų šeimos santykių.

M. B. bendravimo su seneliu J. Z. Š. B. tvarka nustatoma atsižvelgiant išimtinai į J. Z. Š. B. amžių, sveikatos būklę, M. B. ir Z. U. išreikštas pozicijas, sprendimo priėmimo metu šalyje esamą epidemiologinę situaciją dėl paskelbtos Covid-19 pandemijos.

1) Ieškinyje prašoma nustatyti, kad šalių susitikimai kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadieniais vyktų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šis butas nuosavybės teise priklausė J. Z. Š. B. sutuoktinei (M. B. senelei), kuri mirė. Buto paveldėjimo procedūros iki šiol nėra baigtos, kas ir sukėlė konfliktą tarp R. B. ir Z. U.. Taip pat nustatyta, kad butas yra negyvenamas, R. B. pripažino, kad neturi buto raktų. Ieškovo išreikštas noras vaikaičiui su seneliu du kartus per mėnesį dviem valandoms susitikti ir bendrauti tame bute, motyvuojant buto „atmosfera“ ir tuo, kad M. B. nuo vaikystės lankė senelį tame bute, kai šis jame gyveno, neatitinka protingumo principo. Tarpusavio santykių turinį kuria žmonės, o ne patalpos ar susitikimų vietos. Patekimas į butą galimas tik laiptų pakopomis, kas, atsižvelgiant į J. Z. Š. B. amžių ir sveikatos būklę (apsunkintą judėjimą) sukeltų jam pernelyg didelį fizinį krūvį ir būtų neproporcingas jo interesų suvaržymas. Atsakovė Z. U. teismo posėdyje kelis kartus patvirtino, kad niekada nekonfliktavo su broliu ir jo šeima, nedraudė ir nedraus lankyti ir matytis su J. Z. Š. B.. M. B. taip pat nurodė, kad su teta sutaria gerai ir neigiamų dalykų apie tetą neįvardijo. Tai, kad vaikas nebendrauja su tetos sutuoktiniu, nėra priežastis nelankyti senelio tetos namuose, nes vaikas nenurodė, kad tetos sutuoktinis būtų konkrečiai jį nuskriaudęs. Vienas prieš vienerius metus buvęs įvykis ir jo metu pasakyta frazė neįrodo pavojingos aplinkos ar kitų aplinkybių, galinčių sukelti realią grėsmę M. B. gyvybei, sveikatai, saugumui buvimo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatoma, kad M. B. turi teisę bendrauti su seneliu J. Z. Š. B. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val. senelio gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu dėl aplinkybių, susijusių išimtinai su senelio sveikatos būkle arba aplinkybėmis susijusiomis betarpiškai su vaikaičiu, arba aplinkybėmis, susijusiomis su privalomais Vyriausybės nurodymais dėl Covid-19 pandemijos valdymo, nurodytomis dienomis ir valandomis susitikimas negalėtų vykti, R. B. ir Z. U. įpareigojami susitarti dėl kito abiem pusėms priimtino laiko.

2) R. B. nurodė, kad jo šeima gyvena individualiame gyvenamajame name. Atsakovė Z. U. neišreiškė griežto nesutikimo su tuo, kad tėvas visiškai negalėtų važiuoti iš namų. Tačiau atsižvelgiant į senelio amžių, sveikatos būklę, metų laiką ir ypač tai, kad šiuo metu šalyje yra ekstremali situacija dėl Covid-19 pandemijos, vaikaičio ir senelio bendravimas, senelį atvežant į kitą vietą turėtų būti ne pagrindinė, o tik papildoma bendravimo tvarkos galimybė.

Tad taip pat nustatoma, kad M. B. turi teisę bendrauti su seneliu J. Z. Š. B. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val. M. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tik tuo atveju, jeigu konkrečią dieną J. Z. Š. sveikatos būklė bus pakankamai gera, oro sąlygos bus palankios tokios būklės žmogaus kelionei iš namų. Šiuo atveju į susitikimo vietą J. Z. Š. B. nuveža ir po susitikimo su vaikaičiu parveža atgal į jo gyvenamąją vietą R. B.. Jei senelis dėl sveikatos būklės, jai nepalankių oro sąlygų ar dėl kitų objektyvių priežasčių (pvz. išreikšto nenoro ir kt. aplinkybių, susijusių su privalomais Vyriausybės nurodymais dėl Covid-19 pandemijos valdymo) negalėtų vykti į susitikimo su vaikaičiu vietą (duomenys neskelbtini), tą dieną vaikaitis turi teisę bendrauti su seneliu nurodytu laiku senelio gyvenamojoje vietoje.

3) Ieškinyje prašoma nustatyti vaikaičio ir senelio bendravimą švenčių metu. Atsižvelgiant į jau minėtą susiformavusį ilgalaikį šiltą vaikaičio ryšį su seneliu, susiklosčiusią tradiciją, kad senelis švęsdavo šventes kartu, šis ieškinio reikalavimas tenkinamas. Šiuo atveju, dėl progų retumo ir išskirtinumo, pirmenybė suteiktina susitikimui vaikaičio gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai dėl senelio sveikatos būklės, oro sąlygų, galinčių pakenkti senelio sveikatos būklei bei dėl kitų objektyvių priežasčių (pvz. išreikšto nenoro ir kt. aplinkybių, susijusių su privalomais Vyriausybės nurodymais dėl Covid-19 pandemijos valdymo) negalėtų vykti į susitikimo su vaikaičiu vietą (duomenys neskelbtini), tomis dienomis vaikaitis turi teisę bendrauti su seneliu nurodytu laiku senelio gyvenamojoje vietoje.

Tad nustatytina, kad Kūčių dieną, pirmą šv. Velykų dieną ir M. B. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) arba po jos einančio savaitgalio bet kurią dieną nuo 15.00 val. iki 17.00 val. M. B. turi teisę bendrauti su seneliu savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai dėl senelio sveikatos būklės, oro sąlygų, galinčių pakenkti senelio sveikatos būklei bei dėl kitų objektyvių priežasčių (pvz. išreikšto nenoro ir kt. aplinkybių, susijusių su privalomais Vyriausybės nurodymais dėl Covid-19 pandemijos valdymo,) senelis negalėtų vykti į susitikimo su vaikaičiu vietą (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju, tomis dienomis vaikaitis turi teisę bendrauti su seneliu nurodytu laiku senelio gyvenamojoje vietoje. Į susitikimo vietą J. Z. Š. B. nuveža ir po susitikimo su vaikaičiu parveža atgal į jo gyvenamąją vietą R. B.. Tuo atveju, jeigu dėl aplinkybių, susijusių išimtinai su senelio sveikatos būkle arba aplinkybėmis susijusiomis betarpiškai su vaikaičiu, arba aplinkybėmis, susijusiomis su privalomais Vyriausybės nurodymais dėl Covid-19 pandemijos valdymo, nurodytomis dienomis ir valandomis susitikimas negalėtų vykti, R. B. ir Z. U. įpareigojami susitarti dėl kito abiem pusėms priimtino laiko.

R. B. ir Z. U. įpareigojami laikytis teismo nustatytos tvarkos užtikrinant sąlygas M. B. bendrauti su J. Z. B. (CK 3.176 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovo atstovas pagal įstatymą R. B. pateikė pinigų priėmimo kvitą, rodantį, kad buvo patirtos 300 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas taip pat sudaro 75 Eur žyminis mokestis.

Atsakovui J. Z. Š. B. 2020 m. gegužės 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-1776-5713 buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. 2020 m. spalio 27 d. pažymoje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 298 Eur.

Atsakovė Z. U. nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsakovė Z. U. nuo pat pradžių elgėsi geranoriškai, tvirtino, kad neprieštaravo, neprieštarauja ir ateityje neprieštaraus bei nedarys kliūčių M. B. bendrauti su seneliu, o jos būgštavimai dėl tėvo sveikatos pagal ieškinyje prašytą tvarką teismo buvo įvertinti ir pripažinti pagrįstais. Atsakovė viso proceso metu buvo nusiteikusi ginčą spręsti taikiai. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas. Ieškinio pateikimą teismui paskatino ne tiek M. B. teisės įgyvendinimas, kiek kiti asmeniai motyvai, nulemti R. B. ir Z. U. tarpusavio santykių, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Savo ruožtu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos susidarė, nes atsakovas J. Z. Š. B. dėl savo negalios negalėjo pats įgyvendinti savo procesinių teisių ir pareigų. Atsakovas buvo patrauktas į teismą ne dėl jo atliktų ar neatliktų veiksmų, prieštaraujančių teisei, o dėl kitų asmenų priimto sprendimo įgyvendinti savo subjektines teises teismine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nusprendžiama nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovui nepriteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų, o valstybei nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovo.

Byloje taip pat susidarė 7,16 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, šios išlaidos valstybei taip pat nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su seneliu J. Z. Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. M. B. turi teisę bendrauti su seneliu J. Z. Š. B. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val. J. Z. Š. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu dėl aplinkybių, susijusių išimtinai su J. Z. Š. B. sveikatos būkle arba aplinkybėmis susijusiomis betarpiškai su M. B., arba aplinkybėmis, susijusiomis su privalomais Vyriausybės nurodymais dėl Covid-19 pandemijos valdymo, nurodytomis dienomis ir valandomis susitikimas negalėtų vykti, R. B. ir Z. U. įpareigojami susitarti dėl kito abiem pusėms priimtino laiko.

2. M. B. turi teisę bendrauti su seneliu J. Z. Š. B. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val. M. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tik tuo atveju, jeigu susitikimo dieną J. Z. Š. B. sveikatos būklė bus pakankamai gera, oro sąlygos bus palankios jo kelionei iš namų. Šiuo atveju į susitikimo vietą J. Z. Š. B. nuveža ir po susitikimo parveža atgal į jo gyvenamąją vietą R. B.. Jei J. Z. Š. B. dėl sveikatos būklės, nepalankių oro sąlygų ar dėl kitų objektyvių priežasčių (pvz. išreikšto nenoro ir kt. aplinkybių, susijusių su privalomais Vyriausybės nurodymais dėl Covid-19 pandemijos valdymo,) negalėtų vykti į susitikimo vietą (duomenys neskelbtini), tą dieną M. B. turi teisę bendrauti su J. Z. Š. B. nurodytu laiku J. Z. Š. B. gyvenamojoje vietoje.

3. Kūčių dieną, pirmą šv. Velykų dieną ir M. B. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) arba po jos einančio savaitgalio bet kurią dieną nuo 15.00 val. iki 17.00 val. M. B. turi teisę bendrauti su seneliu J. Z. Š. B. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai dėl J. Z. Š. B. sveikatos būklės, oro sąlygų, galinčių pakenkti jo sveikatos būklei bei dėl kitų objektyvių priežasčių (pvz. išreikšto nenoro ir kt. aplinkybių, susijusių su privalomais Vyriausybės nurodymais dėl Covid-19 pandemijos valdymo,) J. Z. Š. B. negalėtų vykti į susitikimo vietą (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju, tomis dienomis M. B. turi teisę bendrauti su seneliu J. Z. Š. B. nurodytu laiku J. Z. Š. B. gyvenamojoje vietoje. Į susitikimo vietą J. Z. Š. B. nuveža ir po susitikimo parveža atgal į jo gyvenamąją vietą R. B.. Tuo atveju, jeigu dėl aplinkybių, susijusių išimtinai su J. Z. Š. B. sveikatos būkle arba aplinkybėmis susijusiomis betarpiškai su M. B., arba aplinkybėmis, susijusiomis su privalomais Vyriausybės nurodymais dėl Covid-19 pandemijos valdymo, nurodytomis dienomis ir valandomis susitikimas negalėtų vykti, R. B. ir Z. U. įpareigojami susitarti dėl kito abiem pusėms priimtino laiko.

Įpareigoti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikytis teismo nustatytos tvarkos užtikrinant sąlygas M. B. bendrauti su J. Z. B.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.