- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-705-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17231-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- L. K.
- Kategorijos
- 101.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei A. K., institucija, teikianti išvadą, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. K., prašydamas: atskirti nepilnametę Ū. K. nuo jos motinos A. K.; nustatyti nepilnametės Ū. K. gyvenamąją vietą su jos tėvu L. K. jo gyvenamojoje vietovėje; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai Ū. K. mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant jos tėvą L. K.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnametės Ū. K. gyvenamąją vietą su ieškovu L. K. jo gyvenamojoje vietovėje; uždrausti atsakovei A. K. išvežti nepilnametę dukrą Ū. K. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo; sustabdyti ieškovo L. K. prievolę teikti nepilnametei dukrai Ū. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti A. K.; priteisti iš atsakovės A. K. laikinąjį išlaikymą nepilnametei dukrai Ū. K., periodinėmis išmokomis po 200 Lt, mokamų kiekvieną mėnesį, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant jos tėvą L. K.; nustatyti atsakovės A. K. ir jos nepilnametės dukters Ū. K. laikinąją bendravimo tvarką šioje byloje: pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, t.y. penktadienį 17 val. atsakovė A. K. paima dukrą Ū. K. iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad prieš nepilnametę dukrą Ū. K. naudojamas emocinis smurtas, atsakovės ir jos motinos agresyvumas, amoralus elgesys traumuoja dukrą psichiškai, baugina ir neigiamai įtakoja dukros vystymąsi ir sveikatą. Atsakovė elgiasi neadekvačiai, konflikto policijos komisariate metu atsakovei iškviesta GMP 8 brigada, kuri išvežė atsakovę į psichiatrijos ligoninę Vasaros g. 5, Vilniuje. Ieškovas mano, kad dėl motinos ligos nepilnametė dukra Ū. K. dabartiniu metu negali gyventi su atsakove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino ieškovo L. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių: nustatė nepilnametės Ū. K. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu L. K.; uždraudė atsakovei A. K. išvežti nepilnametę dukrą Ū. K. iš jos gyvenamosios vietos be teismo leidimo; sustabdė išlaikymo nepilnametei dukrai Ū. K. išieškojimą, vykdomą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-03-14 sprendimą, iš ieškovo L. K.; priteisė iš atsakovės A. K. nepilnametei dukrai Ū. K. laikiną išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-08 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui - tėvui L. K.; iki teismo sprendimo priėmimo nustatė atsakovės A. K. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra Ū. K. tvarką: pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, t.y. penktadienį 17 val. atsakovė A. K. paima nepilnametę dukrą Ū. K. iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Teismas nurodė, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tačiau atsižvelgia į prioritetinius vaiko interesus. Atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyriaus 2011-10-28 nutarime nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas šalių nepilnametės dukros Ū. K. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, o motinai A. K. uždrausti išvežti nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Nustačius šalių dukros laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, teismas darė išvadą, kad yra tikslinga sustabdyti išlaikymo išieškojimą iš ieškovo L. K., kol bus priimtas sprendimas byloje, o būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra pagrindas priteisti laikiną išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas konstatavo, kad nustatytina ir laikina bendravimo tvarka, nes motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti ir dalyvauti jį auklėjant.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. K. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį ir ieškovo L. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 policijos komisariatui pateikė skundą dėl to, kad buvęs vyras [ieškovas] ją sumušė. Nors policijos pareigūnai atsisakė pradėti tyrimą, nes patikrinimo metu negauta pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, tačiau nepaisant to, atsakovė pažymėjo, kad renka įrodymus ir teiks pakartotinai skundą dėl jos sumušimo. Paaiškino, kad nuo 1992 m. turi sveikatos problemų, tačiau yra visiškai veiksni ir pilnai suvokia savo veiksmus. Jokios grėsmės dukrai nėra. Apie jos sveikatos būklę žinoma ir ieškovui, o tai patvirtina Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimas. Atsakovės teigimu, teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti, ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės yra tik bendro pobūdžio. Atsakovė pažymėjo, kad jos sveikatos pablogėjimo atveju situacija yra reglamentuota Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendime, todėl papildomai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismas neturėjo teisės. Paaiškino, kad, laikydamasi teismo sprendimu patvirtintos sutarties, pablogėjus sveikatai kreipėsi į buvusį vyrą ir perdavė dukrą jo priežiūrai, o tokiu būdu tinkamai įvykdė teismo sprendimą. Papildomai nurodė, kad policijos nutarime konstatuota, kad ieškovas neatvyko nakties metu pasiimti dukros, nors abu gyvena gretimuose namuose. Nurodė ir tai, kad 2011-01-27 ieškovas parašė jai skolos raštelį dėl 2500 Lt išlaikymo įsiskolinimo už dukrą, tačiau iki šiol 700 Lt skolos ieškovas nesumokėjo.
Atsiliepimas
Ieškovas L. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodė, kad atskirajame skunde atsakovė pateikė tikrovės neatitinkančius faktus. Paaiškino, kad 2011-10-16 ryte atvyko pasiimti dukters iš atsakovės namų, tačiau buto durys buvo užrakintos, atsakovė į prašymą leisti paimti dukrą nereagavo, durų neatidarė. Girdėdamas už durų šurmulį, dukros verksmą, suprato, kad atsakovė susikivirčijo su savo motina N. V., o dukra buvo palikta be priežiūros, užrakinta ir jos sveikatai pavojingoje būklėje. Kurį laiką su dukra bendravo pro uždarytas buto duris, o jai atrakinus duris ir patekus į vidų, suprato, kad sutrikusios dukros negali palikti savęs nevaldančiai ir už savo veiksmus neatsakingai motinai, todėl dukrą parsinešė į savo namus. Nuo to laiko dukra gyvena su juo. Pažymėjo, kad turi visas sąlygas prižiūrėti ir auklėti dukrą, dukters gyvenamoji aplinka yra saugi ir tinkama vaiko fiziniam, socialiniam ir psichologiniam vystymuisi. Atkreipė dėmesį, kad atskiruoju skundu atsakovė neginčija jo teisės gyventi su dukra, nepateikia duomenų, kad jis trukdo ar neleidžia bendrauti su dukra. Kita vertus, kiekvieną kartą išleisdamas dukrą pas motiną, nėra tikras, ar vaikas neatsidurs buitinio konflikto, kilusio tarp atsakovės ir jos motinos, aplinkoje. Ieškovo teigimu, konfliktai atsakovės šeimoje yra nuolatinis reiškinys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (LR CPK144 str.), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK145 str.) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011]. Taigi LR CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. LR CK 3.36 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali: nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui [4 p.]. Pažymėtina, kad LR CK 3.65 str. 2 d. numatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti ir kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos užtikrinti teismo sprendimo vykdymą (LR CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnametės dukros Ū. K. atskyrimo nuo motinos [atsakovės] A. K., vaiko gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo dukrai priteisimo. Skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo taikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta nepilnametės Ū. K. laikina gyvenamoji vieta su tėvu L. K.; uždrausta atsakovei A. K. išvežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos be teismo leidimo; sustabdytas išlaikymo dukrai išieškojimas, vykdomas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimą, iš ieškovo L. K.; priteistas iš atsakovės laikinas išlaikymas dukrai po 200 Lt kas mėnesį; nustatyta atsakovės A. K. laikina bendravimo su dukra tvarka. Vadovaudamasis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyriaus 2011 m. spalio 28 d. nutarime nurodytomis aplinkybėmis apie atsakovės A. K. psichologinę bei sveikatos būklę, teismas konstatavo, kad yra pagrindas šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo medžiagą su ieškovo L. K. pareikštais ieškininiais reikalavimais, sprendžia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka joms siekiamus tikslus bei labiausiai užtikrina šalių mergaitės interesus. Pastebėtina tai, kad, pirmosios instancijos teismas nebuvo teisus ta prasme, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nurodė, kad jis neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojo nauja LR CPK 144 str. 1 d. redakcija, numatanti, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo [Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2173/2011].
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ginčo šalių, t.y. A. K. ir L. K. [bl.32-33]. Teismo sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 4.1 p. numatė, kad nepilnametės dukros Ū. K. gyvenamoji vieta yra nustatoma kartu su motina A. K., tačiau A. K. gydymosi laikotarpiu dukra gyvena kartu su tėvu L. K. [4.5 p.]. Sutarties 4.2 p. ieškovas L. K. įsipareigojo teikti dukrai Ū. K. 300 Lt dydžio per mėn. išlaikymą iki jos pilnametystės, tačiau pastarojo išlaikymo nemokant, kai mergaitė dėl motinos ligos gyvena kartu su tėvu [4.5.p.]. Taigi ieškovo L. K. kreipimosi į teismą metu ginčo šalių dukros Ū. K. gyvenamoji vieta buvo kartu su motina [atsakove] A. K., o ieškovas L. K. pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimą turėjo teikti mėnesinį 300 Lt dydžio išlaikymą savo dukrai. Nors byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad atsakovė A. K. turi psichikos sveikatos sutrikimų, dėl ko reguliariai gydosi specialiose gydymo įstaigose [b.l. 16-17; 42], tačiau nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigas. Klasės auklėtojos G. G. teigimu, A. K. yra rūpestinga mama, nes savo mergaite Ū. K. labai rūpinasi, ją prižiūri, dalyvauja klasės tėvelių susirinkimuose [b.l. 14]. Auklėtoja patvirtino ir tai, kad mergaitė mokosi labai gerai, į pamokas ateina su reikiamomis priemonėmis ir atlikusi namų darbus. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esanti medžiaga leidžia pagrįstai manyti ir tai, kad dabartiniu metu susiklosčiusi aplinka tapo nesaugi mergaitei, t.y. nepilnametės Ū. K. gyvenimo sąlygos pas atsakovę tapo jai netinkamos ir neatitinkančios reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi [psichologiniam, fiziniam]. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė ir kartu su ja gyvenanti motina N. V. nuolat konfliktuoja, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, tačiau susirūpinimą teismui mergaitės Ū. K. psichologine būsena kelia ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės apie atsakovės A. K. neadekvatų elgesį stresinėse situacijoje [b.l.7; 29]. Vienam iš tarnybinių pranešimų nurodyta ir tai, kad 2011 m. spalio 17 d., aplankius atsakovę A. K. jos gyvenamosios vietos adresu, bute rasta betvarkė, išmėtyti daiktai, o atsakovė negalėjo paaiškinti pastarųjų aplinkybių [b.l. 30]. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistei pabendravus su atsakovės kaimynais, pastarieji nurodė, kad jie kartu su A. K. dažnai barasi, nes moteris turi psichikos sutrikimų, o senelė dažnai vartoja alkoholinius gėrimus [b.l. 30]. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad siekiant tinkamai užtikrinti nepilnametės mergaitės Ū. K. teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai jai vystytis, į būtinybę užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirta laikinojo apsaugos priemonė – laikinas mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu – yra teisinga. Pažymėtina, kad nors ir laikinai keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų, tačiau šiuo atveju, tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas neturėtų sąlygoti neigiamų pasekmių [psichologinių, emocinių] pačiai mergaitei, nes Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui mergaitė nurodė, kad ji myli abu tėvus vienodai, jai patinka gyventi tiek pas mamą, tiek pas tėtį [b.l. 31]. Be to, taikoma procesinė priemonė yra laikina, t.y. galiosianti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, o ta pačia teismo nutartimi buvo taikytos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės [laikina bendravimo tvarka], užtikrinančios atsakovės [motinos] A. K. bendravimą su savo dukra. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovas L. K. negalėtų prižiūrėti ar blogai prižiūrėtų savo vaiką, ar kaip kitaip pažeidžia vaiko teises bei interesus, byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas trukdo ar neleidžia motinai bendrauti su savo dukra, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną mergaitės gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu [ieškovu]. Nenustačius aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti šioje dalyje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo naikinti ar keisti ir kitas teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kylančias iš aukščiau tenkino procesinio reikalavimo: laikinos atsakovės bendravimo su mergaite tvarkos patvirtinimo bei draudimą atsakovei išvežti dukrą be teismo leidimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pakeitus mergaitės gyvenamą vietą, tikslinga sustabdyti išlaikymą pagal teismo sprendimą iš L. K., o būtiniausiems mergaitės poreikiams tenkinti yra pagrindas priteisti iš motinos 200 Lt mėnesinį išlaikymą [LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p.], todėl šioje dalyje taikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat paliktinos nepakeistos.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas smurtauja jos atžvilgiu ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą savo dukrai, nebuvo pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais, todėl pastarosios aplinkybės teismo nevertintinos.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.