Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmusios nutarimą atstovams Zigmantui Butvilui bei Algirdui Cibulskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu R. V. nubaustas pagal ATPK 51-13 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009-09-21, jam priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Trakų sen., Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, be nustatyta tvarka parengtos ir suderintos dokumentacijos vykdė privažiavimo kelio statybos darbus prie statomos sodybos, pažeisdamas natūralias reljefo formas, tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 136.6 ir 136.7 punktų reikalavimus ir Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento 9 punkto reikalavimus, draudžiančius keisti reljefo formas, vykdyti žemės kasybos darbus, nesuderinus su parko direkcija.

Paaiškino, kad buvo nubaustas nepagrįstai, skundžiamas nutarimas priimtas remiantis 2009-09-21 administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame kelio statybos darbai net neminimi. Teigė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra priėmė nutarimą neatsižvelgdama į pareiškėjo pastabas dėl protokolo netikslumų, taip pat neatsižvelgdama į kelio egzistavimą patvirtinančią dokumentaciją – 1994 m. aerofotonuotrauką ir 2007 m. toponuotrauką. Pareiškėjas pažymėjo, kad lauko kelias egzistavo dar prieš įsigyjant šį sklypą, kelio statybos darbai pietinėje sklypo dalyje nebuvo vykdyti, ant minėto lauko kelio nebuvo pilamos jokios statybinės medžiagos, reljefo formos nepakeistos. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros atstovai į įvykio vietą net nebuvo atvykę, arba atvyko pažeisdami Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo reikalavimus. Apie šio kelio egzistavimą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareigūnai žinojo dar prieš kelis mėnesius, nes buvo informuoti raštu ir nepareiškė jokių prieštaravimų. Pareiškėjo nuomone, kelio statybos darbų nevykdymą akivaizdžiai patvirtina ir kelio viduryje žaliuojanti žolė. Pareiškėjas akcentavo, kad jo sodyba yra atkuriama, o ne naujai pastatyta, todėl jau anksčiau buvo išvystyta infrastruktūra: buvo privažiavimo ir įvažiavimo keliai, maniežai, eksploatuojami molio karjerai, dirbami laukai, daržai, šulinys, pastatai. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis galima būtų teigti, kad draudžiama naudotis esamais keliais ir negalima įrenginėti suprojektuotų privažiavimo kelių, kuriems statyti yra išduoti įgaliotų institucijų leidimai. Pareigūnų veiksmai prieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms, įtvirtinančioms teisę būti statytojais ir šią teisę įgyvendinti. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros darbuotojai nėra įgalioti spręsti, ar statant pagal išduotą, patvirtintą ir galiojantį statybų leidimą, yra nukrypta nuo projekto. Ar buvo atlikti kelio statybos darbai ir ar tinkamai jie atlikti, turėtų spręsti Statybų inspekcijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vedėjas – vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Zigmantas Butvilas surašė 2009-09-21 administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 052605 (VR-12.1-234) R. V. (b. l. 16). Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. V. surašytas už tai, kad jam priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Trakų sen., Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, be nustatyta tvarka parengtos ir suderintos dokumentacijos, pakeisdamas esamas reljefo formas, vykdė privažiavimo kelio prie statomos sodybos statybą, tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 136.7 punkto ir Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento 9 punkto reikalavimus. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2009-09-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-234 AM054556 R. V. paskirta 750 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 51-13 straipsnio 1 dalyje (b. l. 5-6, 17). Nutarime, nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė ne tik Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 136.7 punktą, bet ir 136.6 punktą.

ATPK 51-13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Specialiųjų žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 136.6 punktą, pagal bendruosius apribojimus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama žaloti reljefo formas ir natūralius hidrografinio tinklo elementus, pertvarkyti hidrologinį režimą, sakinti medžius. Pagal minėtų sąlygų 136.7 punktą, visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos.

Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento 9 punktą, bet kokia veikla Trakų istoriniame nacionaliniame parke, susijusi su teritorijų tvarkymu (grunto kasimas, tvenkinių įrengimas, įvairios statybos, tvorų tvėrimas ir pan.), gamtos išteklių naudojimu ar kita (tarp jų ir rekreacinė) veikla, turi būti derinama su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Teismas laikosi nuomonės, kad būtina panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai išaiškinti padarytą teisės pažeidimą. Tokia išvada daroma dėl to, kad reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į esminius protokolo bei nutarimo trūkumus, kurie šiuo atveju neleidžia teismui priimti sprendimo. ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra aiškus R. V. administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas bei atliktų kelio statybos darbų vieta. Institucijos atstovas Zigmantas Butvilas teismo posėdyje teigė negalintis nurodyti, kada tiksliai pareiškėjas atliko kelio tiesimo darbus, apie pažeidimą sužinojo tik iš Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pranešimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2009-09-03 raštą Nr. S-(3.23)-569 galima spėti, kad pažeidimas buvo padarytas 2009 m., tačiau nėra paminėta, kokiais mėnesiais ir kuriomis dienomis buvo vykdyti kelio tiesimo darbai (b. l. 20).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pažeidimo padarymo laiko fiksavimas administracinio teisės pažeidimo protokole yra svarbus ir tuo atžvilgiu, kad administracinė nuobauda turi būti paskirta griežtai laikantis administracinės nuobaudos skyrimo terminų, numatytų ATPK 35 straipsnyje. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vyriausiasis inspektorius V. K. paaiškino, kad vykdomus žemės darbus R. V. sklype pastebėjo 2007-11-09, atliekant teritorijos patikrinimą, padarė fotonuotraukas (b. l. 38-39) bei kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl darbų sustabdymo. Liudytojo teigimu, vėliau kelias buvo prailgintas ir praplatintas, apie tai 2009-09-03 buvo informuota Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra.

Taigi, jeigu kelio tiesimo darbai buvo atlikti 2007 metais, akivaizdu, kad yra praleistas nuobaudos skyrimo terminas už šio pažeidimo padarymą. Baudžiama gali būti tik už veiksmus, kurie buvo atlikti 2009 metais. Todėl reikalinga 2009 metais atliktus veiksmus (galimas kelio praplatinimas, pailginimas ar pan.) atskirti nuo 2007 metais atliktų veiksmų, kadangi nuobauda gali būti skiriama tik už tuos veiksmus, kurie atlikti ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius. Iš liudytojo V. K. pateiktų nuotraukų ir prie protokolo pridėtų nuotraukų esminių skirtumų nesimato. Pareigūnai, spręsdami administracinės atsakomybės klausimą, privalo surinkti R. V. kaltę patvirtinančius įrodymus, išsiaiškinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti visas administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes: kada tiksliai buvo atlikti darbai, kiek laiko jie truko, kokie konkrečiai statybos darbai buvo atlikti, t. y. kokiais veiksmais buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Šiuo atveju iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra aišku, kurioje konkrečiai R. V. priklausančio žemės sklypo vietoje buvo nutiestas kelias, ar kelias eina per kaimyninius sklypus, ar jis jungia sodybą su kokiu nors kitu keliu ar sklypu, taip pat nėra užfiksuota, į kurią pusę ir kiek kelias buvo prailgintas. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, kad kelias nutiestas R. V. priklausančiame sklype, tačiau konkreti pažeidimo vieta turi būti nurodyta pačiame protokole ir nutarime. Šiuo atveju pažymėta tik tai, kad pažeidimas užfiksuotas patikrinus R. V. priklausantį sklypą. Tikrinamas objektas nebūtinai turi sutapti su pažeidimo padarymo vieta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime R. V. padarytas pažeidimas apibūdintas ne tik kaip Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nesilaikymas, bet ir kaip kelio statyba be nustatyta tvarka parengtos ir suderintos dokumentacijos. Tačiau pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal ATPK 51-13 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nesilaikymą.

Nors teismo posėdyje institucijos atstovas paminėjo statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, reglamentuojantį supaprastinto projekto rengimo ir derinimo tvarką, administracinio teisės pažeidimo protokole šis teisės aktas nebuvo paminėtas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, 12.2.1.1 punkte nustatyta, kad nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje rengiamas supaprastintas statinio projektas [4.14], kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcijos įgaliotas atstovas – statant valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ar biosferos rezervate. Pagal minėto statybos reglamento 1 priedo 2 lentelę „Inžineriniai statiniai“, susisiekimo komunikacijos namų valdoje ir žemės ūkio veiklos subjekto žemės ūkio valdoje patenka į nesudėtingų statinių sąrašą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė už nesudėtingo statinio statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, numatyta ATPK 159-2 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau administracinių teisės pažeidimų bylas, numatytas ATPK 159-2 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra nėra kompetentinga nagrinėti. Tokias bylas pagal ATPK 246-3 straipsnio 1 dalį nagrinėja teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijos. Šiuo atveju tik kompetentinga institucija, surinkusi pažeidimo padarymą patvirtinančius įrodymus, galėtų spręsti ir dėl pareiškėjo atsakomybės pagal ATPK 159-2 straipsnį.

Dėl minėtų protokolo surašymo trūkumų bei būtinybės išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas šiuo atveju negali pats išspręsti administracinės atsakomybės klausimų bei remdamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, todėl byla grąžintina nagrinėti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

R. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2009-09-28 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-234 AM054556 ir grąžinti bylą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrai, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.