Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, vertėjaujant Liucijai Jasnauskienei, dalyvaujant ieškovei L. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė

Atsakovas V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė L. Š. ir atsakovas V. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė ir Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-7). Kaip nurodė ieškovė, santuokoje jie susilaukė dukters, kuri šiuo metu yra pilnametė, Gyventojų registro tarnybos duomenimis sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi (b.l. 8). LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimus, kurių atsakovas nepaneigė jokiais kitais įrodymais, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo V. Š. kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė nuo ieškovo priklausančios priežastys bei veiksniai: ieškovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, vartojo prieš sutuoktinę tiek psichinį, tiek fizinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino dukterimi ir pan. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas iš esmės visą santuokinį gyvenimą piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, dėl to nenorėjo dirbti, o uždirbtas lėšas panaudodavo alkoholiui, dėl kylančių konfliktų vartojo prieš ją psichinį ir fizinį smurtą, ją žemindavo, priekaištaudavo, įžeidinėdavo, vadindavo necenzūriniais žodžiais, visiškai nesirūpino šalių dukterimi, jos neauklėjo, neaugimo, neišlaikė, ir nors dėl atsakovo naudoto smurto ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją, tačiau viskas apsiribodavo atsakovo įspėjimais. Ieškovė paaiškino, kad jau dvejus metus su atsakovu negyvena ir santykių nepalaiko, t.y. sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, neturi nori ir vilties išsaugoti santuoką. Visos šios aplinkybės, kuriomis abejoti teismas neturi jokio pagrindo, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes atsakovas nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu suponuoja jo kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie galimą ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo.

Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų, jokio dalintino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto sutuoktiniai neturi, nes atsakovo vardu registruota 1/10 dalis žemės sklypo ir 167/100 dalis gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), yra jo paveldėtas turtas, todėl laikytinas jo asmenine nuosavybe CK 3.89 str. 1 d. 2 p. pagrindu (b.l. 9-14). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių, tuo tarpu atsakovo V. Š. vardu registruotos dvi santuokos metu įgytos transporto priemonės – 1996 m. gamybos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1981 m. gamybos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 17). Kadangi ieškovė prašė šias transporto priemones priteisti atsakovui, nereikalaudama jokios kompensacijos, nes, kaip nurodė, transporto priemonės (duomenys neskelbtini) apskritai nėra (ji buvo sudaužyta ar atsakovo parduota), transporto priemone (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojasi sutuoktinių dukra, ir šalys dėl to jokių pretenzijų neturi, bylos nagrinėjimo metu atsakovas neišreiškė jokios pozicijos dėl šių transporto priemonių padalijimo, todėl šioje dalyje tenkintinas ieškovės reikalavimas, ir abi transporto priemonės priteistinos atsakovui V. Š. (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.116 str., 3.127 str.). Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, jokių kreditorių neturi, taip pat neturi duomenų apie atsakovo kreditorius, tokių duomenų nenustatė ir teismas.

LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškiniu ieškovė prašė jai po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – Š., ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio ieškovės reikalavimo. Atsakovas nenurodė, kokia pavardė jam paliktina, todėl jam paliktina dabartinė pavardė.

Patenkinus ieškovės ieškinį, jos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 144 Lt žyminis mokestis – priteistinos jai iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais

nusprendė:

Santuoką tarp ieškovės L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), sudarytą (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. Š. kaltės.

Atsakovo V. Š. vardu VĮ „Regitra“ registruotas transporto priemones - 1996 m. gamybos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1981 m. gamybos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. Š..

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Š. palikti santuokinę pavardę „Š.“, o atsakovui V. Š. pavardę – „Š.“.

Priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovei L. Š. 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.