- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- AN2-18-300/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00267-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pareiškėjas
- E. M.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo E. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 5 dalies pažeidimą paskirta 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų) bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bylos esmė
E. M. 2017 m. birželio 6 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VKTIANP-103206065-17 užfiksuota, kad 2017 m. birželio 6 d. 12.39 val. (duomenys neskelbtini), Raseinių r. sav., buvo sustabdyta ir patikrinta ūkininkui E. M. priklausanti ir vairuotojo A. Ž. vairuojama kelių transporto priemonė „Volvo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Harryda“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vykusi maršrutu (duomenys neskelbtini), Raseinių r. sav., be leidimo. Kontrolės metu pasvėrus minėta transporto priemonę (jų junginį) ašinėmis svarstyklėmis (Haenni EC100, WL103, serijos Nr. 1620, svėrimo plokštės: 1. Haenni CH 3303, Type WL 103, SN4670; 2. Haenni CH3303, Type WL 103, SN 4667, patikros sertifikatas Nr. 0510882, patikra galioja iki 2018 m. kovo 3 d.) nustatyta, kad transporto priemonė (jų junginys) sunkiasvorė, t. y.: 1) faktinė transporto priemonės (jų junginio) bendroji masė 54,5 t, įvertinus neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Techninis reglamentas), 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 201 apkrovos paklaida - 0,21), 53,3 t, t. y. 13,3 t viršyta didžiausia leidžiama 40 t bendroji masė, nustatyta didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m, vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau - Techniniai parametrai), 19.6 punkte; 2) faktinė varančiųjų ašių grupės (atstumas tarp ašių 1,35 m) apkrova 23,55 t, įvertinus Techninio reglamento 1 priede nurodytą paklaidą (kiekvienos ašies iki 201 apkrovos paklaida - 0,21), 23,15 t, t. y. 5,15 t viršyta didžiausia leidžiama 18 t varančiųjų ašių grupės apkrova, nustatyta Techninių parametrų 22.3 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 9 punktą, krovinio vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo sąlygas, bei kontroliuoti krovinio išdėstymą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 5 ir 8 dalyse, ir jam paskirta subendrinta galutinė 900 Eur dydžio bauda.Tuo E. M., 2017 m. birželio 6 d. neužtikrindamas, kad vairuotojas A. Ž. nevažiuotų didžiausią leidžiamą bendrąją masę ir varančiųjų ašių grupės apkrovą viršijančia transporto priemone (jų junginiu) be specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis-išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktą, Taisyklių 9 punktą, Techninių parametrų 19.6 ir 22.3 punktus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje.Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje, E. M. paskirta administracinė nuobauda – 1150 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. šį nutarimą apskundė.Pareiškėjas E. M., nesutikdamas su Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu, Šiaulių apygardos teismui pateikė 2017 m. gruodžio 8 d. skundą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. M. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad nesutinka su Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu, mano, kad šis nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai taikant ANK numatytas nuostatas, todėl yra naikintinas. Apelianto nuomone, teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, remdamasis Kasacinio teismo praktika, nesivadovavo įstatymo nuostatomis. Apeliantas skunde nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. išsamiai ir detaliai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, kuriuo A. Ž. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5, 8 dalyje. Nurodo, kad ši administracinė byla jau yra išnagrinėta ir paskirta administracinė bauda, o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą (nusižengimą) antrą kartą. Apeliantas nurodo, kad pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį atsako vairuotojas ar juridinių asmenų vadovas ir tai nėra imperatyvi nuostata, įstatymo leidėjas aiškiai nustato alternatyvą. Apeliantas nesutinka, kad minėtas straipsnis nurodo, jog už administracinį nusižengimą atsako vairuotojas ir juridinio asmens vadovas. Skunde nurodoma, kad privalomais teisės šaltiniais laikomi Konstitucija, kiti įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, teisės aktai, neprivalomais laikomi teismo precedentai ir doktrina. Apeliantas nurodo, kas teismas pirmiausia turėtų vadovautis įstatymo nuostatomis, o ne teismų praktika. Pareiškėjas daro išvadą, kad Raseinių miesto apylinkės teismas už ANK 459 straipsnio 5, 8 dalies pažeidimą A. Ž. nubaudė pagrįstai, todėl antrą kartą už tą patį nusižengimą apeliantas nubaustas nepagrįstai.
Atsiliepimu į pareiškėjo E. M. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo E. M. skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje, nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. nesutinka su Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu, nurodo, kad už tuos pačius pažeidimus jau yra nubaustas A. Ž.. Apeliantas skunde pateikia subjektyvų teisės normų vertinimą, bei nurodo, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą (nusižengimą) antrą kartą. Aukštesnės instancijos teismas, vertindamas E. M. skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisės normų taikymą, aiškiai argumentavo, kodėl apeliantą pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje. ANK 459 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad vairuotojo A. Ž. vairuojamas transporto priemonių junginys 14,50 t viršijo didžiausią Techniniuose parametruose leistiną bendrąją masę bei transporto priemonės varančiosios ašies apkrova 5,55 t viršijo didžiausią leistiną varančiųjų ašių apkrovą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamą nutartimą priėmusio teismo nuomonei, kad E. M., kaip ūkininkas, atsakingas už ūkio vykdomą krovinių vežimo veiklą, turėjo pareigą užtikrinti, jog vežant krovinį būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, tačiau jis 2017 m. birželio 6 d. neužtikrindamas, kad vairuotojas A. Ž. nevažiuotų didžiausią leidžiamą bendrąją masę ir varančiųjų ašių grupės apkrovą viršijančia transporto priemone (jų junginiu) be specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis-išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktą, Taisyklių 9 punktą, Techninių parametrų 19.6 ir 22.3 punktus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje.Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tada, kai nustatomas faktas, kad transporto priemonė, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnės už didžiausius leistinus dydžius, važiavo be nustatytos formos leidimo, tai yra formalusis nusižengimas, kuris teisės normų pripažįstamas padarytu neįvykdžius teisės aktais nustatytos pareigos, t. y. nagrinėjamu atveju apelianto pareigos užtikrinti, kad vairuotojas nevažiuotų sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) be leidimo, viršijant didžiausiąją leidžiamą masę ir ašių grupės apkrovą; jo padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu, vadinasi, nagrinėjamu atveju pavojingas yra pats apelianto veikimas ar neveikimas tyčios ar neatsargumo forma.Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių, kurių ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintų „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punkte įtvirtinta, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais galima važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.Nagrinėjant E. M. apeliacinį skundą, teismas laikosi suformuotos teisminės praktikos, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalimi ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 taisyklių 9 punktu, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas, vykdydamas minėto kodekso vežėjui nustatytą pareigą. Iš bylos matyti, kad E. M. buvo atsakingas už vykdytą krovinio vežimą (b. l. 8), todėl jis privalėjo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų vairuotojui A. Ž. vykdant krovinio pervežimą, o to neužtikinus, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017, kuri aktuali ir nagrinėjant šį apeliacinį skundą, pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų teisėje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, negalimas asmenų dvigubas baudimas (non bis in idem) bei nuobaudos skyrimas už veiką, kuri nenumatyta įstatyme (nulla poena sine lege). Tačiau kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo ir tai, kad vieno iš subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina vadovo administracinės atsakomybės). Kadangi pagal ANK 459 straipsnio 4 ir 5 dalis tam tikrais įstatymų numatytais atvejais atsako ne tik vairuotojai, bet ir juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, o šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad E. M. buvo vežėjas (b. l. 8) ir pažeidė pirmiau minėtų teisės aktų nuostatas, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį. Dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nekelia abejonių dėl E. M. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien dėl to, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, negalima spręsti, jog E. M. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje. Iš skundžiamo nutarimo taip pat matyti, kad įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes pagrįstai apeliantui paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą procesinį sprendimą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą administracine tvarka nubausto E. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo E. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.