Klaipėdos apygardos teismo nutartis

išnagrinėjo pareiškėjo V. V. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės N.Žemaitytės 2008 m. vasario 20 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde teigiama, jog prokurorė kaip žalos nevertino pareiškėjų paaiškinimų apie jų šeimą, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, palikimą be karšto vandens bei šildymo. Prokurorė nepagrįstai nurodė, kad išmontavus dujų skaitiklį dujų tiekimas į patalpas nebuvo nutrauktas, kadangi tai netiesa.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad dėl R. ir V. G. neteisėtų veiksmų pareiškėjams padaryta didelė žala, kuri vertinama ne tik skaitiklio verte – 200 Lt. Teismas nevertino tų aplinkybių, jog pareiškėjai realiai neturi kitos alternatyvos užtikrinti savo gyvenamojo ploto šildymo bei karšto vandens tiekimo. Teismo minimo projektavimo sąlygų sąvadas, tik nustato sąlygas, kurias įgyvendinus, galima būtų projektuoti atskirą dujų įvadą. Suprantama, jo sąlygos privalomai turi būti įvykdytos, tam reikalingas laikas bei pinigai. Suprantama ir tai, jog iki nebus įvykdytos sąlygos, iki nebus parengtas projektas ir iki nebus pagal projektą atlikti darbai, pareiškėjų namo dalis – gyvenamasis plotas bus be šildymo ir karšto vandens. Atkreiptinas dėmesys, jog viena iš sąlygų – bendrasavininkų sutikimas. Šio sutikimo bendrasavininkai G. neduoda, todėl objektyviai jie neturi jokių alternatyvų.

Skunde taip pat akcentuojama, kad apylinkės teismas praktiškai nemotyvavo savo sprendimo ir nenurodė, dėl ko padarė išvadą, jog R. ir V. G. veiksmuose nėra savavaldžiavimo. Teismas apsiribojo faktinių aplinkybių aprašymu, išdėstymu, tačiau neatliko jų vertinimo, apart pasisakydamas vienu sakiniu, jog ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Teismas iš vis nepasisakė, dėl AB „Lietuvos dujos“ darbuotojų veiksmų teisėtumo, šių veiksmų nevertino, esant akivaizdžioms aplinkybėms, jog šie asmenys neteisėtai, be pagrindo išmontavo dujų apskaitos skaitiklį ir jį pasisavino. Už šį įrenginį bei jo sumontavimą sumokėjo jie, pareiškėjai, todėl be jų atsiklausimo, negalima buvo savavališkai kėsintis į svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2008 m. kovo 20 d. nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo V. V. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2008 m. vasario 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad apylinkės teismas nutartyje nemotyvavo savo sprendimo bei nevertino išdėstytų faktinių aplinkybių yra visiškai nepagrįsti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartyje buvo išsamiai ir visapusiškai įvertintos pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei pagrįstai konstatuota, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str., yra teisiškai motyvuotas.

Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad bendraturčiai V. ir R. G. nesutinka pareiškėjo V. V. sunaudotų dujų apskaitą vykdyti pagal jų sudarytos sutarties su dujų įmone pagrindu įvestų skaitiklių rodmenis. Todėl, šis kilęs ginčas tarp dalinės nuosavybės savininkų, dėl turto naudojimo tvarkos, priklauso civilinės teisės reguliavimo sričiai ir turi būti sprendžiamas civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Todėl, pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidinėjami, turi teisę civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Pareiškėjas V. V. teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2007 m. kovo mėnesį yra paduotas ieškinys atsakovams V. ir R. G. dėl padarytos žalos, naudojimosi patalpomis nustatymo ir kiti klausimai. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog šis kilęs ginčas tarp dalinės nuosavybės savininkų, dėl turto naudojimo tvarkos, priklauso civilinės teisės reguliavimo sričiai ir turi būti sprendžiamas civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka.

Klaipėdos apygardos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka patikrinęs žemesniojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008 m. kovo 20 d. nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str.1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

n u taria:

pareiškėjo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.