Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. ir kaimo bendruomenės „Balbieriškis“ atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje nr. 2-692-34/2006 pagal S. M. ir P. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuotasis asmuo – Kauno apskrities viršininko administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atmesdamas prašymą, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2007 m. sausio 25 d. sprendimu nr. T3-34 nusprendė prašyti LR Vyriausybę viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui perduoti Prienų rajono savivaldybei patikėjimo teise valdyti 2,55 ha ir 2,30 ha ploto valstybinės žemės sklypus Balbieriškio miestelyje. Teismo sprendimu dėl kaimo bendruomenės teisių nuspręsta todėl, kad į dalį šių sklypų S. M. pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Negyvenę teismo sprendime nurodytoje vietovėje įstatymo nustatytu laikotarpiu, M. neturėjo net galimybės atkurti nuosavybės teisių į regioniniame parke esančią žemę. Neatnaujinus proceso, faktiniai žemės naudotojai netenka teisės ginčyti jų pateiktų prieštaringų ir neteisingų įrodymų dėl iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. buvusios gyvenamosios vietos bei tuo klausimu priimto neteisingo teismo sprendimo.

Prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atnaujinti bylos procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Spręsdamas apie ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK XVIII skyriaus nuostatomis ir LR Aukščiausiojo Teismo suformuota šio skyriaus normų taikymo praktika. Pagrindinis proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Pagal minėtą praktiką pareiškėjo nurodomi faktai ar įrodymai turi atskleisti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą – jo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas, taikydamas proceso atnaujinimo normas, turi analizuoti proceso atnaujinimo pagrindą visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Negalima atsisakyti atnaujinti proceso vien formaliais argumentais, nes tai reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Toks CPK XVIII skyriaus straipsnių taikymas ne tik neatitiktų šių normų tikslo ir paskirties, bet ir reikštų Konstitucijos 109 straipsnio pažeidimą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti.

Apygardos teismas konstatuoja, jog, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, apylinkės teismas netinkamai pritaikė CPK XVIII skyriaus normas.

Prašymai atnaujinti bylos procesą buvo grindžiami CPK 366 straipsnio pirmosios dalies septintajame punktuose nurodytu pagrindu. Iš juose išdėstytų motyvų bei suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų matyti, jog faktiniu prašymų pagrindu buvo ir CPK 366 straipsnio pirmosios dalies devintajame punkte nurodyta aplinkybė. Prašymą padavę asmenys įrodinėjo, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą dėl pareiškėjų M. gyvenamosios vietos nustatymo, taip padarydamas aiškią teisės normos taikymo klaidą.

CPK 366 str. nustato prielaidas proceso atnaujinimui bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu sprendimu. Viena jų – faktas, kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą byloje, turi pateikti duomenis, kad priimtas įsiteisėjęs sprendimas pažeidžia jo teises. Šie duomenys turi patvirtinti, kad priimtame ir įsiteisėjusiame teismo sprendime nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Pagrindas pripažinti, kad teismas sprendime pasisakė dėl neįtrauko dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ( CPK 365 straipsnio 1 dalis); teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, gali būti panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

Nepagrįsta apylinkės teismo išvada apie tai, jog prašymą padavę asmenys neturi jokių teisių į ginčo objektą.

Prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikę S.ir P. M. nurodė, jog jų gyvenamosios vietos valstybiniame parke iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. nustatymas reikalingas žemės nuosavybės atkūrimo, perduodant nuosavybėn šioje vietovėje esantį lygiavertį žemės plotą, tikslu (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 16 straipsnio 7 d.).

Žemės įstatymo 7 straipsnio pirmoji, antroji dalys numato, kad apskrities viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams. Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams ir kitoms šios normos antrojoje dalyje nustatytoms reikmėms.

Nustatyta, jog S. M. Balbieriškio kadastrinėje vietovėje nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu buvo suprojektuoti lygiaverčiai iki nacionalizacijos turėtajai žemei sklypai nr. 626-1, 626-2, 626-3. Šie sklypai yra Nemuno pakrantėje. Iš jų planų, projekto svarstymo protokolo, Balbieriškio seniūnijos gyventojų susirinkimo protokolo ir penkiasdešimt vieno Balbieriškio gyventojo pareiškimo matyti, jog suprojektuotų sklypų dalis įeina į visuomenės reikmėms intensyviai naudojamą teritoriją ( b.l. 84, 88-90, 141). Šių aplinkybių bei minėtojo įstatymo pagrindu Prienų rajono savivaldybės taryba 2007 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą nr. T3-34 dėl prašymo LR Vyriausybei viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui perduoti Prienų rajono savivaldybei patikėjimo teise valdyti 2,55 ha ir 2,30 ha ploto valstybinės žemės sklypus Balbieriškio miestelyje. Tokie duomenys pagrindžia, jog žemės dalies, į kurią S. M. pretenduoja atkurti nuosavybės teises, atžvilgiu egzistuoja viešasis Balbieriškio seniūnijos gyventojų interesas ( visuomenės siekis žemę naudoti visuomenės poreikiams). Nors teismo sprendimas ankstesnis, nei Prienų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 25 d. sprendimas nr. T3-34, negalima laikyti, kad teismo sprendimo priėmimo metu prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikę asmenys neturėjo teisių į ginčo objektą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 d. nuostatas kolegija mano, jog apylinkės teismo sprendimu nuspręsta dėl minėtos vietovės gyventojų įstatymo saugomo intereso.

Kaimo bendruomenės „Balbieriškis“ organizacija nėra valstybinės žemės naudotoja, tačiau teisę rūpintis gyventojų gerbūviu, atstovauti ir ginti viešuosius seniūnijos kaimų gyventojų bendruomenės interesus ji turi pagal LR Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 d. ir savo įstatų 2.3, 2.6 punktus. Iš 2006 m. birželio 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrių Balbieriškio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo protokolo nr. 7 matyti, kad susirinkime dalyvavę kviestiniai asmenys ginčijo M. teiginį apie gyvenamąją vietą Balbieriškyje. S. M. nurodyta tokius duomenis pateikti per 10 darbo dienų. Iš 2006 m. birželio 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrių Balbieriškio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo protokolo nr. 8 matyti, jog, pretendentei nepateikus duomenų apie savo ar sutuoktinio gyvenamąją vietą Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, šie sklypai iš suprojektuotų lygiaverčių sklypų sąrašo išbraukti ir pervesti į laisvos valstybinės žemės fondą, o klausimas dėl lygiaverčio sklypo sutikimo S. M. Balbieriškio kadastrinėje vietoje spręstinas sekančiame vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo etape, atsižvelgiant į įstatymus ir Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą. Akivaizdu, jog M. prašymą tenkinantis 2006 m. rugsėjo 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas sukuria jiems teisę pasinaudoti LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 16 straipsnio 7 d. nustatyta galimybe, gaunant minėtuosius ar kitus lygiaverčius žemės sklypus Balbieriškio kadastrinėje vietovėje. Nors 2006 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu nr. 02-07-9339 S. M. suprojektuoti žemės sklypai nebuvo patvirtinti ( b.l. 175-177), jokiais faktiniais duomenimis nėra pagrįsti apeliacine tvarka revizuojamos nutarties argumentai apie tai, kad dėl Prienų savivaldybės kreipimosi į Vyriausybę dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti patikėjimo teise sekančiame Balbieriškio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo etape minėtieji plotai nebus įtraukti į laisvus plotus. 2007 m. vasario 5 d. raštu ši savivaldybė kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl šios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei ir Balbieriškio kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto patvirtinimo, tačiau byloje nėra duomenų apie šio prašymo įgyvendinimą. Juo negali būti laikomas Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrių kreipimasis į Balbieriškio kadastro vietovės projekto autorę su prašymu priskirti prie valstybės išperkamos žemės 2,55 ha ir 2,30 ha žemės sklypus. Tokio projekto įstatymų nustatyta tvarka nėra patvirtinęs Kauno apskrities viršininkas, projektas neįregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Be to, Balbieriškio kadastro vietovės projekto autorės pateiktuose planuose ginčo plotas žymimas kaip laisva valstybinė žemė bei kaip suprojektuoti, bet S. M. nepatvirtinti sklypai ( t. 1 b.l. 178, 183).

Faktas, kad P. M. nuo 1989 m. Balbieriškyje dovanojimo būdu įgijo gyvenamąjį namą, patvirtintas rašytiniais įrodymais. Savo gyvenamąją vietą Balbieriškyje P. M. deklaravo tik 2004 m. gegužės 17 d. Šią aplinkybę pripažįsta prašymą dėl proceso atnaujinimo padavę asmenys, tačiau minima data nesukelia pareiškėjų pageidaujamų teisinių pasekmių. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei Žemės įstatymo 16 straipsnio 7 d. nustato, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės plotu tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiname parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki šios datos šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį. Fizinio asmens nuolatinę gyvenamąją vietą bei gyvenamąją vietą apibrėžia Civilinio kodekso 2.12, 2.16 straipsniai. Šis kodeksas įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., todėl minimos normos taikytinos, sprendžiant apie pareiškėjų M. prašyto nustatyti gyvenamosios vietos fakto pagrįstumą ( 2000m. liepos 18 d. įstatymo nr. VIII-1864 4 straipsnio 2, 4 d.). 2006 m. rugsėjo 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytasis M. gyvenamosios vietos Balbieriškyje faktas pagrįstas išvada, jog „tėviškė visada bus tėviškė ir nuolatinė gyvenamoji vieta“, visi kiti būstai laikytini laikinais, reikalingais tam tikrais gyvenimo periodais, t.y. laikotarpiui, susijusiam su darbine veikla, tėvų ligomis, ir yra laikina gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tokius argumentus bei dviejų liudytojų parodymus, susidedančius iš trijų – keturių sakinių (vienas iš liudytojų, kaip teigia prašymą dėl proceso atnaujinimo padavę asmenys, su pareiškėjais susijęs svainystės ryšiais, kitas dirba jų sodyboje), apygardos teismas sprendžia, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu bei manyti apie aiškios teisės normos taikymo klaidos buvimą.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais yra pagrindas spręsti, kad apeliacine tvarka revizuojama nutartis yra priimta netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, o dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kurias jie įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas. 2007 m. gegužės 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartis panaikintina. Klausimas išspręstinas iš esmės ir civilinės bylos nr. 2-692-34/2006 pagal S. M. ir P. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo procesas atnaujintinas ( CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 d., 330 str., 370 straipsnio trečioji dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio antruoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti procesą Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nr. 2-692-34/2006 pagal S. M. ir P. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotasis asmuo – Kauno apskrities viršininko administracija) ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui.