- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- ATP-319-616/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00486-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nubaustas už tai, kad jis, būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, padarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-05-26 nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo argumentai, jog jis pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką yra nepagrįsti nei įstatymų normomis, nei teismų praktika. Nurodo, kad CK 6.930¹ straipsnyje numatyta pareiga vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais nustatyta tvarka būtent skolininkui – fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Ši įstatymo norma nenumato kitų išimčių, kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkos laikytis ir kitiems, šiame įstatyme nenumatytiems asmenims. Teigia, kad byloje nagrinėjamu atveju SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių skolininkas buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jis, todėl minėta įstatymo norma taikytina būtent skolininkui – ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo ginčo, jog ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, kai jis atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis, neturėjo. Teigia, kad 2015-12-02 ir 2015-12-06 atsiskaitant su SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamos ne ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, o jo asmeninės lėšos. Pažymi, kad jis pats nebuvo skolingas SIA „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to apeliantas teigia, kad jis, dengdamas įsiskolinimus tretiesiems asmenims asmeninėmis, o ne ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, ir nebūdamas trečiųjų asmenų, kurių įsiskolinimus dengė, skolininkas, CK 6.930¹ straipsnyje numatytos pareigos laikytis kreditorinių atsiskaitymų tvarkos neturėjo. Taip pat apeliantas teigia, kad įsiskolinimus tretiesiems asmenims jis dengė vadovaudamasis CK 6.50 straipsniu, kuris numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Dėl to teigia, kad jis turėjo teisę pasirinkti, kurias ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turimas prievoles asmeninėmis lėšomis padengti nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatytos pareigos, ir todėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nepažeidė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių valstybinė mokesčių inspekcija prašo V. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
ATPK 50⁶ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais).
Pagal ATPK 262 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 50⁶ straipsnyje numatyto teisės pažeidimo nerašomas, administracinio teisės pažeidimo bylą iškelia teismas dėl šio pažeidimo gavęs kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardinti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn. Taigi, kaltinimą dėl kurio nagrinėjama byla ir asmuo yra pripažįstamas kaltu, suformuluoja bylą iškėlęs ir ją išnagrinėjęs teismas.
Pagal ATPK 286 straipsnio 2 dalį nutarime turi būti nurodoma nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas, žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas, byloje priimtas sprendimas. Nors apylinkės teismo nutarimas savo forma ir turiniu iš esmės atitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tačiau V. K. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, nes kaltinime nurodytas tik faktas, kad V. K., būdamas vadovu, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, padarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus. Iš tokio V. K. kaltinimo neaišku, kokiu laikotarpiu jis buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kada ir kokiu būdu įvykdė atsiskaitymus su kreditoriais (pvz., ar piniginės lėšos buvo įneštos į bendrovės sąskaitą ir tada iš sąskaitos buvo sumokėtos skolos, ar piniginės lėšos buvo sumokėtos tiesiogiai kreditoriams iš asmeninės apelianto sąskaitos ir pan.). Taip pat kaltinime nenurodytos ir kitos svarbios aplinkybės, tokios, kaip bendrovės skola atitinkamu laikotarpiu ir kreditoriai, kuriems bendrovė buvo skolinga, kreditorinių reikalavimų dydis. Visos šios paminėtos aplinkybės leistų spręsti, ar buvo pažeista kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, ir ar už šį pažeidimą yra atsakingas būtent V. K.. Taigi, nenurodžius minėtų svarbių aplinkybių kaltinime, konstatuojama, kad V. K. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus ir netgi neaiškus, ir tai pažeidžia V. K. teisę į gynybą. Šis pažeidimas yra esminis, kliudantis bylą nagrinėti teisme ir bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės jų ištaisyti. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas naikinamas, skundo argumentai dėl V. K. kaltės nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą ir grąžinti V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.