- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-2441-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12752-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- E. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo neįgaliam vaikui priteisimo, tretysis asmuo E. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. birželio 3 d. iki ieškovės gyvos galvos arba iki ji taps visiškai darbinga, nustatyti atsakovo ir ieškovės bendravimo tvarką: kiekvieną mėnesį antrą mėnesio savaitgalį atsakovas paima ieškovę iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 18 val. Atsakovo vasaros atostogų metu (liepos mėn.) atsakovas paima ieškovę iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina pasibaigus atsakovo atostogoms į jos gyvenamąją vietą.
Nurodė, kad atsakovas yra jos tėvas. Ieškovė mokosi Vilniaus „Atgajos“ specialiojoje mokykloje II darbinio ugdymo klasėje pagal darbinio ugdymo programą. Ji yra neįgali, turi vidutinį protinį atsilikimą. reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad ieškovė mokosi, savarankiškų pajamų neturi. Tačiau esminė aplinkybė, kuria ji grindžia savo reikalavimą, yra jai nuo vaikystės nustatytas neįgalumas bei nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. Todėl, remiantis teisės doktrina ir teisės aktais, išlaikymas iš atsakovo turi būti jai priteistas neribotai iki ieškovė taps visiškai darbinga ir neturi būti apribotas vidurinės mokyklos baigimo arba darbingumo lygio pažymoje nustatytu terminu, nes priešingu atveju ieškovė turėtų periodiškai kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, o tai esmingai pažeistų jos teises. Ieškovė tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį neturi, tačiau atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis sunkti, nes ji nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, su mama gyvena pas senelę jai priklausančiame 3 kambarių bute, ieškovės motina E. K. visą savo laiką ir lėšas skiria ieškovės priežiūrai. Ieškovei skiriamos išlaidos per mėnesį yra 1 200 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovei yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, todėl prašomas priteisti išlaikymas turi būti mažinamas atitinkamai 40 procentų - iki 240 Lt. Teigia, kad ieškovė gauna 540 Lt išmoką, Vilniaus „Atgajos“ specialiojoje mokykloje jai yra teikiamas nemokamas maitinimas ir transportas, be to, valstybė asmenims, netekusiems dalies darbingumo teikia visokeriopą paramą, todėl ieškovės išlaidos yra minimalios. Trečiojo asmens E K. materialinė padėtis yra daug geresnė negu atsakovo, iki santuokos nutraukimo ji turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį perleido savo motinai. Tuo tarpu atsakovas yra bedarbis, po ieškovės pilnametystės pervedė į trečiojo asmens sąskaitą 13 925,68 Lt. Atsakovo manymu, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra nepagrįstas, kadangi atsakovo įstatyme nustatytos tėvo teisės ir pareigos, tame tarpe ir tėvo, negyvenančio kartu su vaiku, pareiga bendrauti su vaiku baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės arba tapus veiksniam.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2010-07-22) iki jai sukaks 24 m., t. y. iki 2016 m. birželio 3 d., 650 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ir 108 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Iš ieškovės atsakovui priteista 450 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptas vykdyti skubiai.
Teismas pažymėjo, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, kad ieškovė gyvena močiutei E. V. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokosi Vilniaus „Atgajos“ specialiojoje mokykloje darbinio ugdymo klasėje pagal darbinio ugdymo individualią programą, jai mokykloje yra suteikiamas nemokamas maitinimas, atvežimo į mokyklą bei parvežimo iš mokyklos paslaugos. Ieškovė iš dalies yra neįgali, jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise ieškovė neturi. Atsakovas yra bedarbis, nekilnojamo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise neturi, teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties dėl laikino išlaikymo nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas nevykdė, išlaikymo įsiskolinimas nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. sudarė 3 600 Lt. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nepilnamečiam vaikui teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (800 Lt) (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), į tai, kad ieškovė yra pilnametė, gauna 540 Lt pašalpą, jos prašymas tenkinamas iš dalies priteisiant jai iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo iki jai sukaks 24 m., t. y. 2016 m. birželio 3 d. Kadangi ieškovė buvo pilnametė, iš dalies darbinga, teismas padarė išvadą, kad įstatyme nėra numatytos pilnamečio vaiko teisės kreiptis į teismą dėl bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo, todėl reikalavimas buvo atmestas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti 900 Lt atstovavimo išlaidų.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą ir priteisdamas po 300 Lt išlaikymą pilnamečiam vaikui iki 24 metų amžiaus, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei dalinis nedarbingumas nustatytas nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2012 m. birželio 2 d., t.y dviems metams. Todėl išlaikymas turėjo būti priteisiamas iki nedarbingumo pabaigos arba iki spec. mokyklos baigimo. Priteisdamas išlaikymą, teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalies ir 6.461 straipsnio 2 dalies normas. Teismas tinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį bei tai, kad po santuokos nutraukimo jis pardavęs vieną savo butą ½ dalį – 79 000 Lt gautų lėšų perdavė ieškovės motinai, jai taip pat buvo paliktas paskutinis atsakovo turtas - butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir automobilis. Ieškovė gyvena pas savo močiutę jai, o ne ieškovės motinai priklausančiame bute, nuomos nemoka. Todėl ieškovės motina taip pat turi pareigą teikti išlaikymą pilnametei dukrai, tačiau teismas nurodytos aplinkybės nevertino ir išlaikymą priteisė tik iš atsakovo. Atsakovas į bylą pateikė dokumentus (iš Neįgaliųjų centro Šilo g., Vilniuje, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM ir kt.) patvirtinančius, kad ieškovei 2010 metais buvo sudaryta galimybė kartu dirbti ir mokytis užsidirbant po 300 Lt, tačiau ji pasiūlymo atsisakė, nors tai geriausiai atitiktų jos interesus ir būtų sudarytos galimybės bendrauti su bendraamžiais bei realizuoti savo meninius gebėjimus. Ieškovė jau baigė mokyklą ir turi galimybes pasinaudoti paminėta galimybe bei dirbti. Teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti jos išlaidas ir poreikius pagrindžiančius įrodymus, tačiau pateikti įrodymai, kvitai iš maisto parduotuvių neįrodo jos poreikių dydžio. Ieškovei nepateikus jos poreikius pagrindžiančių dokumentų, atsakovas mano, jog ieškovės poreikių patenkinimui pakanka valstybės skiriamų lėšų. Nustatydamas išlaikymo dydį pilnamečiam vaikui, teismas vadovavosi 800 Lt MMA. Tai reiškia, kad atskaičius mokesčius asmuo gauna 670 Lt atlyginimą. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir sprendime teiktiną išlaikymo dydį apskaičiavo neatskaičiavęs mokesčių. Dabartinis MMA lygis nustatytas 2008 metais, kai vidutinis šalies darbo užmokestis buvo 2 151 Lt. Šių metų balandį vidutinis atlyginimas šalyje buvo mažesnis ir siekė 2 121 Lt. Kadangi apylinkės teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir priėmė nepakankamai motyvuotą sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo atsakovas prievolės išlaikyti nepilnametę dukrą nevykdė, todėl skola buvo priteista teismine tvarka. Atsakovas apskritai nesirūpina ieškove, nebendrauja, neteikia jokios materialinės paramos. Ieškove visą laiką rūpinosi tik mama (tretysis asmuo). Ieškovei nuo vaikystės nustatytas neįgalumas, diagnozuotas įgimtas vidutinis protinis raidos sutrikimas, jai nustatytas 60 procentų darbingumo netekimas, todėl yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo. Teigia, kad jis nelegaliai uždarbiavo Vokietijoje ir su dabartine žmona ruošiasi išvykti uždarbiauti toliau. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis perdavė ieškovės motinai, nes butas pirktas už ieškovės motinos tėvo dovanotus pinigus. Kadangi perkant butą buvo panaudotos tėvo dovanotos lėšos, nurodytu butu naudojasi ieškovės motinos tėvas. Atsakovo materialinė padėtis ieškovei nežinoma, jos motina bedarbė, ieškovė su motina gyvena močiutės bute, kurios pensija yra maža. Ieškovės motina apmoka nuomos ir komunalinius mokesčius, visiškai išlaiko ieškovę, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovei netenka mokėti komunalinių mokesčių nepagrįstas. Ieškovės motina dirbo iki skyrybų proceso, tačiau vėliau dėl ieškovės priežiūros darbą buvo priversta palikti. Šiuo metu ji ieškovės išlaikymui skiria apie 300 Lt, kartais daugiau. Atsakovas teigdamas, kad ieškovė turi pragyventi iš 540 Lt, neatsižvelgia į tai, kad ieškovė turi specialiųjų poreikių, vartoja vaistus, jai pastoviai reikalinga reabilitacija, operuota aorta - įstatytas tentas, kurį artimiausiu metu reikės keisti, o ligonių kasos suaugusiems asmenims tokio gydymo nekompensuoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu neįgaliam, specialiojoje mokykloje pagal darbinio ugdymo programą besimokančiam vaikui. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovės (atsakovo dukters) naudai priteisė išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2010-07-22) iki jai sukaks 24 m., t. y. iki 2016 m. birželio 3 d.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinis skundas grindžiamas dviem esminėmis motyvų grupėmis: 1) apylinkės teismas neteisingai nustatė išlaikymo priteisimo terminą, 2) apylinkės teismas neteisingai nustatė išlaikymą :- pareigą išlaikyti pilnametį vaiką teismas nepagrįstai perkėlė vienam iš tėvų (atsakovui); - nepagrįstai išlaikymą nustatė nuo 800 Lt MMA neatskaičius mokesčių. Todėl, atsižvelgiant į minėtas apeliacijos ribas, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl išlaikymo priteisimo termino.
Ieškinys, kaip minėta, grindžiamas CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Taigi, ši teisės norma numato du savarankiškus išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo iš tokią pareigą nevykdančių tėvų pagrindus: - kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, - kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Galima ir abiejų pagrindų sutaptis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu pripažinta, kad ši teisės norma ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neakcentavo, kuriuo iš minėtų pagrindų priteistas išlaikymas ieškovei. Sprendime nurodyta, kad ieškovė yra pilnametė, iš dalies neįgali, taigi, negalinti savimi pasirūpinti, (mokosi) specialioje mokykloje, jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, todėl ji turi būti remiama. Todėl galima daryti išvadą, kad išlaikymą pirmosios instancijos teismas priteisė remdamasis abiem pagrindais, kaip, beje, buvo nurodžiusi savo ieškinyje ir ieškovė. Kita vertus, ieškinyje ieškovė nurodė, kad esminė aplinkybė, kuria grindžiamas reikalavimas - ieškovės dalinis nedarbingumas.
Akivaizdu, kad nustačius minėtų dviejų pagrindų (ar vieno iš jų) buvimą išlaikymas ieškovei galėjo būti priteistas. Apeliaciniu skundu ir nėra kvestionuojama atsakovo pareiga išlaikyti ieškovę apskritai, juo ginčijamas terminas, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas - iki ieškovei sukaks 24 metai. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo (termino nustatymo) aspektu neteisingai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalį.
Kaip minėta, išlaikymas pilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas, kai yra sąlygų visuma: vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, ši teisės norma negali būti aiškinama taip, kad jei ieškinio pateikimo metu pilnametis vaikas mokosi ir jam būtina parama, išlaikymas jam ir priteisiamas iki jis sulauks 24 metų. Šis amžius yra tik riba, kurią pasiekus tėvų pareiga teikti išlaikymą pasibaigia. Tai patvirtina ir teisminė praktika - CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto amžiaus sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas, todėl išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas, reikalingas paramos, mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Prievolės pasibaigimo naikinamojo termino, priteisiant išlaikymą, sprendime paprastai nurodyti nereikia, nes įprastinėmis sąlygomis sąžiningai ir pažangiai mokantis vidurinė mokykla baigiama anksčiau nei sukanka 24 metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2009 m. gegužės 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Todėl pilnamečiam vaikui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, išlaikymas priteistinas tik iki tol, kol jis mokosi, tačiau ne ilgiau kaip iki 24 metų, taigi, šiuo pagrindu ieškovė turėjo teisę į išlaikymą iki ji baigs mokytis spec. mokykloje. Todėl pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės mokymosi neturėjo pagrindo nustatyti išlaikymo terminą iki jai sukaks 24 metų. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė mokyklą baigė 2011 m. birželio 1 d.
Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatų, kad tuo atveju, kai vaikas dar būdamas nepilnametis tapo nedarbingas dėl neįgalumo, tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris atitinkamos komisijos pripažintas neįgalus, nedarbingas ar iš dalies darbingas dėl neįgalumo, išlaikymo terminas gali būti nustatomas iki vaiko gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas, priklausomai nuo komisijos išvados (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą - Teismų praktika Nr. 23). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu (dėl ieškovės nedarbingumo) taip pat nepagrįstai susiejo išlaikymo terminą su ieškovės amžiumi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išlaikymas galėjo būti priteisiamas tik iki nedarbingumo pabaigos ir su tuo nesutikti dėl virš paminėto nėra pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, todėl apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai teigiama, kad ieškovei nedarbingumas nustatytas iki 2012 m. birželio 2 d. Dėl to galima daryti prielaidą, kad ieškovei nedarbingumas po šios datos gali nebeišlikti. Kita vertus, taip pat neatmestina ir netgi pakankamai tikėtina galimybė, kad ieškovei nedarbingumas tęsis ir po skundžiamame sprendime nustatytos datos – 2016 m. birželio 3 d. Tačiau ieškovė neskundžia sprendimo, kuriuo išlaikymas apribotas terminu tik iki minėtos datos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas negali priimti blogesnio sprendimo apeliantui (CPK 313 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad termino nustatymo aspektu teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, bet jį patikslinant tokiu būdu, kad šiuo sprendimu išlaikymas ieškovei priteisiamas iki ieškovės nedarbingumo pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. birželio 3 d.
Dėl tėvų pareigos išlaikyti vaiką ir išlaikymo dydžio.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.
Apeliaciniu skundu apeliantas teigia, kad į bylą nėra pateikti įrodymai dėl ieškovės poreikių, teismas neatsižvelgė į ieškovės motinos turinę padėtį bei ieškovės galimybes gauti iš jos išlaikymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės šie argumentai atmestini.
Apeliantas nurodo, kad jis paliko ieškovės motinai savo turtą, ši įsipareigojusi pagerinti dukters gyvenimo sąlygas. Į bylą yra pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria apeliantas su ieškovės motina 2006 m. pasidalijo dalį turto nutraukdami santuoką (b.l. 155-159), vienas butas pasidalintas notariškai patvirtinta turto pasidalijimo sutartimi, pagal kurią atsakovui ieškovės motina sumokėjo 7 000 Lt kompensaciją (b.l. 158-159). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neatleidžia vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti nedarbingus vaikus vien dėl to, kad kito iš tėvų turtinė padėtis yra geresnė ar pastarasis nevykdo kokių nors prisiimtų įsipareigojimų. Taigi, apelianto minėtos aplinkybės galėtų sąlygoti tik mažesnį išlaikymo dydį, tačiau tai nesudarytų pagrindo nepriteisti išlaikymo dukrai, t.y. faktiškai pateisintų atsakovo nesirūpinimą dukra apskritai.
Ieškovė gauna 540 Lt šalpos pensiją. Turint galvoje ieškovės sveikatos būklę – tik 40 proc. darbingumas - nėra pagrindo manyti, kad ji neturi papildomų poreikių higienos ir kitiems reikmenims, išlaidoms vaistams, gydytojo paslaugoms ir kt., lyginant su sveiku asmeniu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms gaunama šalpos pensija nėra pakankama normaliam pragyvenimui nepaisant ir to, kad mokykloje ieškovė gaudavo nemokamą maitinimą, nemokamai naudojosi transportu atvežimui (parvežimui) į mokyklą. Šiuo atveju teismas priteisė iš atsakovo 300 Lt išlaikymą kas mėnesį. Ši suma pati savaime nėra didelė, tokio dydžio išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas ir iki ieškovės pilnametystės. Nėra pagrindo manyti, kad vien dėl ieškovės pilnametystės jos poreikiai sumažėjo, o, kaip minėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir paskirta šalpos pensija neužtikrina oraus neįgalaus asmens pragyvenimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas numato tėvų pareigą užtikrinti ne pačias elementariausias asmens pragyvenimui sąlygas, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas neįgalaus vaiko poreikius, teismas turi atsižvelgti į tai, kad negalios vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dirbti jam tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 straipsnis, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3, 7-15 straipsniai). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteista 300 Lt suma negali būti laikoma neprotinga nagrinėjamoje situacijoje. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pradžioje pats atsakovas teigė, jog išlaikymas ieškovei turėtų būti po 240 Lt iš kiekvieno iš tėvų (b.l. 21, 22), t.y. suma, artima priteistai. Šiame kontekste dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija atmeta trečiąjį apeliacinio skundo argumentą, susijusį su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo išlaikymo dydį imdamas pagrindu 800 Lt MMA. Atmestini ir apelianto argumentai, susiję su tuo, kad pareiga išlaikyti ieškovę perkelta tik jam vienam, nes tai prieštarauja ne tik E.K., bet ir ieškovės paaiškinimams, liudytojos E.V. parodymams teismo posėdyje, iš kurių matyti, kad tretysis asmuo teikia materialinę paramą ieškovei. Ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikas asmuo, ieškovė nurodo, kad atsakovas dirbo Vokietijoje. Faktą, kad atsakovas lankosi Vokietijoje, patvirtina ir ta aplinkybė, kad viename iš teismo posėdžių atsakovas, jo atstovės teigimu, nedalyvavo dėl išvykos į Vokietiją (b.l. 56). Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad net ir pablogėjusi vieno iš tėvų turtinė padėtis per se neatleidžia tėvų nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikams įstatyme numatytais atvejais, o priteista išlaikymo suma nėra laikytina neproporcingai didele darbingam asmeniui.
Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tik patikslinamas priteisto išlaikymo terminas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad šiuo sprendimu priteisiamas išlaikymas iki ieškovė M. K. taps visiškai darbinga, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. birželio 3 d.