- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-29
- Bylos Nr.
- 2S-724-112/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Bastakys, Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- G. E. B.
Teisėjas D.Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija 75; 106.8.1; 122.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. rugpjūčio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Gintaras Bastakys ir Almantas Padvelskis, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. E. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir ištuokos įrašo akto panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą ir jį grąžino. Nurodė, kad pagal LR CPK 22 straipsnio 1 dalį pareiškimas dėl santuokos nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir dėl santuokos nutraukimo akto įrašo panaikinimo teisme nenagrinėtinas.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad santuoka pagal 1982 metais galiojusius įstatymus neteisėtai nutraukta jai nedalyvaujant teismo posėdyje. Kauno m. Lenino rajono liaudies teisme nagrinėtos bylos atnaujinti nėra galimybės, kadangi dėl senaties ji sunaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja savo pareiškimu pirmosios instancijos teismui prašė Kauno m. Lenino rajono liaudies teismo sprendimą dėl ištuokos ir ištuokos akto įrašą pripažinti negaliojančiais. Atskirajame skunde apeliantė patikslino savo reikalavimą, prašydama pripažinti negaliojančiu tik Kauno m. Lenino rajono liaudies teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos santuoka buvo nutraukta teismo (Kauno m. Lenino rajono liaudies teismo) 1982 m. liepos 7 d. sprendimu, kuris nustatytu terminu nebuvo apskųstas, todėl pasibaigus apskundimo terminui įsiteisėjo. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių – įgyja res judicata galią, t.y. tampa šalims privalomas, nenuginčijamas ir turi būti vykdomas. Tokiu atveju šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (CPK 279 str.).
Sistemiškai aiškinant CPK nuostatas, pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku ir ieškinys dėl teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu negali būti reiškiamas, o pareikštas – nenagrinėtinas teisme (CPK 22 str., 137 str. 2 d. 1 p.). Reikalavimai dėl teismo sprendimo panaikinimo yra procesinio, bet ne materialiojo teisinio pobūdžio, taigi jie yra ne savarankiški ir turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinti tam tikri teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdai. Civilinio proceso kodeksas įtvirtina šalims apeliacijos teisę, skirtą patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu įsiteisėjęs teismo sprendimas nebegali būti apeliacinio apskundimo objektas ir jį įmanoma peržiūrėti tik išimtine – kasacine (CPK 340 str.) ar proceso atnaujinimo tvarka (CPK 365 str.).
Pareiškėjai išaiškintina, kad jai nepasinaudojus apeliacijos teise ir neapskundus dar neįsiteisėjusio ginčijamo teismo sprendimo, įstatymo nustatytais atvejais ir pagrindais išlieka tik galimybė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (CPK 365 str.). Ar prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo konkrečiu atveju galės būti tenkinamas, nepasisakytina, nes sprendžiamas tik pareiškimo priėmimo klausimas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir mano, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.