Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-61-397/2010

NUTARTIS

2010 m. kovo 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam E. M., gynėjoms advokatėms Ramutei Budrytei ir Reginai Šeperienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M. ir E. J. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir 2009-06-15 teismo nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę dalinai sudėjus, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. ir E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2009 m. spalio mėn. 30 d. apie 2 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės 8-ame aukšte, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pagrobė nukentėjusiajam E. M. priklausantį turtą, o būtent: bendrais veiksmais suduodami nukentėjusiajam E. M. ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, o E. M. užlaužus nukentėjusiajam rankas už nugaros ir taip atimdami galimybę priešintis, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruvos apatinės lūpos dešinėje pusėje gleivinėje ir pagrobė nukentėjusiajam E. M. priklausantį 450 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6300, 140 Lt vertės striukę Nike, tuo padarydami nukentėjusiajam E. M. 590 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. M., jo gynėja prašė nuteistojo E. M. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. J. gynėja prašė nuteistojo E. J. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. M. ir E. J. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

Kadangi apeliantai kaltės dėl kiekvienam iš jų inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, byla patikrintina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, tai yra dėl nuteistiesiems E. M. ir E. J. paskirtų bausmių pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę tiek nuteistajam E. M., tiek ir E. J., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė.

Kolegija konstatuoja, jog abiems nuteistiesiems paskirtos bausmės savo rūšimi bei dydžiu yra teisingos. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems E. M. ir E. J., atsižvelgė į tai, kad jie padarė tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą, ne kartą bausti administracine tvarka, anksčiau teisti (E. J. anksčiau teistas tris kartus, E. M. – du kartus). Šių aplinkybių, o taip pat to fakto, kad E. M. nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad E. M. yra recidyvistas, o jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.). Be to, įvertino tai, kad E. M. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, dėl ko jam bausmę pagrįstai skyrė, atsižvelgdamas ne tik į bendruosius bausmių skyrimo principus, bet ir į Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. numatytas bausmių skyrimo nepilnamečiams aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir labai gailisi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši aplinkybė nuosprendyje pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į kurią, kaip ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), skiriant bausmę atsižvelgta.

Sprendžiant nuteistajam E. J. paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, atsižvelgtina į nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, tai yra, kaip jau buvo minėta, į padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tame tarpe taikytą administracinę atsakomybę, ankstesnius teistumus, į tai, kad nuteistasis E. J. naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, dėl ko pripažintas recidyvistu (BK 27 str.). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis E. J. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir į ją skirdamas bausmę atsižvelgė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminę reikšmę bausmės dydžiui turi ir nuteistojo E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi motyvai, kad jis nukentėjusiajam atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir nukentėjusiojo atsiprašė, nesudaro pagrindo mažinti paskirtąją bausmę, kadangi pagrobtas mobilaus ryšio telefonas iš nuteistojo buvo paimtas reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (b.l.7), o atsiprašymas išreikštas tik teismo posėdyje atsakant į gynėjos užduotą konkretų klausimą (b.l. 161).

Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., tiek nuteistajam E. M., tiek nuteistajam E. J. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri kiekvienam iš jų yra žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (E. M. paskirtoji bausmė netgi labiau artima įstatyme numatytos bausmės minimumui). Nuteistajam E. M. paskirtoji galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, ją mažinti nėra įstatyminio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų E. M. ir E. J. apeliacinius skundus atmesti.