- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- AN2-91-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01582-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. L.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties D. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 145 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2020 m. liepos 17 d. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) 7-tame kilometre automobiliu Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 103 km/val. greičiu, taip 31 km/h (įvertinus paklaidą) viršijo leistiną 70 km/h greitį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šį Institucijos nutarimą D. L. apskundė apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad tiek policijos pareigūnų M. G., A. T., V. Ž. parodymai, tiek foto nuotraukos, patvirtina, jog D. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, nes nusižengimo padarymo vietoje galiojo kelio ženklas, ribojantis leistiną greitį iki 70 km/h.
3. D. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, nurodo, jog nesutinka su Institucijos nutarimu, nes toje vietoje kur buvo užfiksuotas jo važiavimo greitis, jau gyvenvietės ribos buvo pasibaigusios. Anot apelianto policijos pareigūnų automobilis nestovėjo prie įvažiavimo į S. g. matomoje vietoje. Automobilis nebuvo matomas, nes vietovė apaugusi medžiais, o toks pareigūnų elgesys yra netinkamas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo D. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. L. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. L. nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, D. L. nurodo, jog jo važiavimo greitis buvo užfiksuotas pasibaigus gyvenvietės ženklo galiojimui, o policijos pareigūnų automobilis stovėjo nematomoje vietoje.
6. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant D. L. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės, padarius ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. D. L. skundo argumentai dėl kelio ženklo galiojimo ir pareigūnų automobilio stovėjimo vietos yra subjektyvūs, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl D. L. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. G. parodė, kad dirba Lietuvos kelių policijos tarnybos skyriaus Specialios paskirties skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2020 m. liepos 17 d. dirbo magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vykdė greičio kontrolę dešiniame posūkyje į sodus. Dirbo su tarnybiniu automobiliu Audi ir vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę. Kai vairuotojas viršydavo greitį, jis tą automobilį sustabdydavo. Vairuotojui pageidaujant parodydavo greičio matavimo prietaiso duomenis. Po to būdavo surašomas protokolas, asmuo pasirašo, ar sutinka. Pareigūnai greičio kontrolės vietą renkasi savo nuožiūra.
7.2. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas A. T., kuris parodė, jog 2020 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) kelyje už K. zonos ženklo dešiniame įvažiavime į sodus dirbo du automobiliai, priekyje stovėjo nežymėtas automobilis, buvo matuojamas greitis. Leistinas greitis toje vietoje yra 70 km/h. Greitį matavo specialistas V. Ž., automobilius stabdė M. G., o jis pats sėdėjo automobilyje, nes rašė protokolą kitam vairuotojui. Po to bendravo su D. L., surašė jam protokolą. Jis ginčijosi, kad ne jo greitis, kad nieko nemato, nes buvo labai saulėta diena. Taip pat pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju V. Ž. parodė, kad 2020 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) kelyje fiksavo greitį su greičio matavimo prietaisu. Dirbo 2 ekipažai, kad esant daugiau pažeidimų spėtų surašyti protokolus. Prietaiso parodymus pasiūlo susipažinti pažeidimą padariusiam asmeniui. Matavimai išlieka prietaiso atmintyje. Turi nuotraukas, kad toje vietoje leistinas greitis yra 70 km/h., abejose kelio pusėse yra greitį ribojantys ženklai, greitį matavo šių kelio ženklų galiojimo zonoje.
7.3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs policijos pareigūnų M. G., A. T. bei T. Ž. parodymus, kurie pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojais, konstatuoja, kad jų parodymai iš esmės yra nuoseklūs. Juo labiau, kad liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, anksčiau pažįstami su D. L. jie nebuvo, jokių duomenų, kad policijos pareigūnai dėl kokių nors priežasčių galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad jie būtų suinteresuoti pakenkti apeliantui. Tiek byloje esančios fotonuotraukomis (b. l. 41-44), tiek ir policijos pareigūnų parodymais nustatyta, kad magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) 7-tame kilometre leistinas važiavimo greitis yra 70 km/h, todėl šiuo atveju jokios reikšmės neturi D. L. skundo argumentai, jog toje vietoje jau buvo pasibaigęs kelio ženklo – gyvenvietė galiojimas. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad 2020 m. liepos 17 d. pareigūnai tarnybiniu automobiliu Audi A6 magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) 7-tame kilometre posūkyje į S. gatvę vykdė greičio kontrolę, su greičio matuokliu TruCAM Nr. TC000156, kurio metrologinės patikros Nr. 1178810. Apie 12.56 val. buvo sustabdytas automobilis Ford, kurio vairuotojas D. L. viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 103 km/val. greičiu, tai yra jis 31 km/h (įvertinus paklaidą) viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįsti ir D. L. skundo argumentai, jog pareigūnai vykdę greičio kontrolę savo automobilį buvo pastatę krūmuose, jog jų nesimatytų. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnų automobilius, transporto priemonių vairuotojams važiuojant magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini), būtų užstoję pastatai, augalai, kelio ženklai ar kitos stacionarios kliūtys, Iš policijos pareigūnų M. G., A. T. bei T. Ž. parodymų matyti, jog greičio kontrolę vykdė du automobiliai, vienas tarnybinis su skiriamaisiais ženklais, kitas nežymėtas, be to, M. G., kuris stabdė automobilius vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę. D. L. buvo supažindintas su greičio matavimo prietaiso rezultatais, tai yra užfiksuotu greičiu bei laiku. Jokių objektyvių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie netinkamai ištirtus ir vertintus įrodymus, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde nepateikiama, todėl pagrindo pripažinti, kad D. L. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, nėra.
7.4. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad D. L. pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį skundžiamu Institucijos nutarimu kaltu pripažintas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl D. L. kaltės argumentuotos ir pagrįstos.
8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal D. L. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl D. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą ir D. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.