Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, 1-121-416/2018

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-03-02
Bylos Nr.: 1-121-416/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laimondas Noreika
Kaltinamasis: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, A. Š.
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus

Kategorijos

2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.3.7Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė (BK 20 str.)
1.2.18.7.1Mokesčių nesumokėjimas (BK 219 str. 1 d.)
1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)

Baudžiamoji byla Nr.1-121-416/2018Proceso Nr. 1-03-6-00049-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;1.1.7.2.2;1.1.3.7;1.2.18.7.1; 1.1.6.6;2.1.15.3.3.2;1.1.9.1

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 2 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant L. B.,dalyvaujant prokurorui G. Š.,

kaltinamosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui R. P.,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei L. G.,

kaltinamojo A. Š. gynėjui advokatui E. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), neteista, 2017 m. spalio 17 d., Kauno apygardos teismo nutartimi pripažinta bankrutavusi, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 20 straipsnio 2 dalį, 219 straipsnio 1 dalį,

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1981-05-25, Marijampolės sav., Nartų k., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas kaltinamas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-01-10 A. Š., būnant uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikiant juridinio asmens vardu ir turint teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, veikiant juridinio asmens naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2016-08-04 iki 2016-10-06 A. Š. pagal sutartį Nr. 2014/10 įgaliotai S. S. elektroniniu būdu pateikus pranešimus (2016-08-04 pranešimą Nr. 16-7-1, Nr. 16-7-2; 2016-09-07 pranešimą Nr. 16-8-1, Nr. 16-8-2; 2016-10-06 pranešimą Nr. 16-9-1, Nr. 16-9-2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui apie darbuotojams apskaičiuotus atlyginimus bei valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir 2016-06-23 A. Š. gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus priminimą Nr. (7.3) PRIM-59 apie pareigą per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtuose pranešimuose apskaičiuotas ir į Sodros biudžetą mokėtinas įmokas – 9219,79 Eur, A. Š., atstovaudamas uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ iki priminime nurodyto termino įmokų nesumokėjo, nors turėjo realią galimybę priminime nurodytu laiku sumokėti 9219,79 Eur.

A. Š. laikotarpiu nuo 2016-08-04 iki 2016-10-06 būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal sudarytą sutartį Nr.2014/10 įgaliojęs S. S. elektroniniu būdu pateikti pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui apie darbuotojams apskaičiuotus atlyginimus bei valstybinio socialinio draudimo įmokas, tokiu būdu S. S. pateikus 2016-08-04 pranešimą Nr. 16-7-1, Nr. 16-7-2; 2016-09-07 pranešimą Nr. 16-8-1, Nr. 16-8-2; 2016-10-06 pranešimą Nr. 16-9-1, Nr. 16-9-2, jis 2016-09-23 gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus priminimą Nr. (7.3) PRIM-59 apie pareigą per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtuose pranešimuose apskaičiuotas ir į Sodros biudžetą mokėtinas įmokas – 9219,79 Eur, A. Š. iki priminime nurodytos termino nesumokėjo, nors turėjo realią galimybę priminime nurodytu laiku sumokėti 9219,79 Eur įmokų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. P. nurodė, kad pareikšti kaltinimai pagrįsti, pripažino, kad gavus priminimus iš Sodros, turėdami realią galimybę sumokėti apskaičiuotus privalomų mokėtinus mokesčius, jų nesumokėjo. Paaiškino, kad 2017-10-17 Kauno apygardos nutartimi nutarta uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos mėsinė“ pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti.

Teismo posėdžio kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad mokėtinų mokesčių nesumokėjo dėl sudėtingos bendrovės finansinės situacijos. Tuo metu, kad nesustabdyti įmonės veiklos, pirmiausiai mokėjo tiekėjams už žaliavas. Jei būtų nemokėję tiekėjams, įmonė būtų nustojusi veikti, dirbantys žmonės būtų netekę darbo. Tuo metu įmonės apskaitą tvarkė S. S.. Pripažino, kad gavo priminimus apie privalomus sumokėti mokesčius, prašė Sodros taikyti mokesčių sumokėjimo atidėjimą, tačiau jų prašymas nebuvo patenkintas. Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pateikė duomenis apie 700 Eur įnašą ieškiniui padengti. Civilinį ieškinį pripažįsta, įsipareigoja jį per laidavimui skirtą laikotarpį padengti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės, be kaltinamųjų, parodymų yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma:

Liudytojos S. S. apklaustos BPK 80 straipsnio 1 punktu ir 82 straipsnio 3 dalimi pagrindais, apklausos duomenys, kad jai kaip uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos mėsinė“ apskaitą tvarkančiam asmeniui yra žinoma, kad įmonė turi įsiskolinimą Sodrai. Ji direktoriui nuolat primindavo, kad nustatytu laiku atsiskaitytu su biudžetu, tačiau jis nekreipdavo dėmesio. Taip pat mano, kad bendrovės finansinė padėtis buvo pakankamai gera ir buvo galimybė laiku atsiskaityti su biudžetu (2 t., b. l. 48-49).

2017-03-20 specialisto išvada Nr. 5-2/28 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, kurioje nurodyta:

Įmonės kasa. Patikrinus įmonės kasos apskaitos dokumentus nustatyta, kad dešimties dienų laikotarpiu įmonės kasos pajamos sudarė 20.667,12 Eur. Iš jų 12.246,34 Eur gauti įnešant pinigus iš kasos aparatais sugeneruotų pajamų ir 8.420,78 Eur A. Š. įnešant pinigus į kasą, kurie gauti pirkėjams atsiskaičius už pirktas prekes (Žr. 10 lent.).Tuo tarpu kasos išlaidos sudarė 23.861,11 Eur. Iš jų 13861,11 Eur 2016-09-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 16/60 buvo išduoti A. Š. (operacijos turinys – avansas), likusi dalis, t. y. 10000 Eur, A. Š. buvo išduoti 2016-10-03 kasos išlaidų orderiu Nr. 16/61 (operacijos turinys – avansas) (Žr. 10 lent.). Nustatyta, kad 2016-09-24 grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje buvo lygus 55.894,64 Eur (Žr. 10 lent.), po dešimties dienų, t. y. 2016-10-03 dienos pabaigoje, grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje buvo 52.700,65 Eur.

Atskaitingi asmenys. Laikotarpiu nuo 2016-09-24 iki 2016-10-03 (imtinai) atskaitingiems asmenims iš viso buvo išduota 23.861,11 Eur. Iš jų 13.861,11 Eur 2016-09-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 16/60 išduoti A. Š. (operacijos turinys – avansas). Buhalterinės apskaitos duomenimis pinigai panaudoti atsiskaitant už rugsėjo mėnesio pirktas prekes ir paslaugas. Kita piniginių lėšų dalis, t. y. 10.000 Eur, 2016-10-03 kasos išlaidų orderiu Nr. 16/61 išduoti A. Š. (operacijos turinys – avansas). Nustatyta, kad iš 10.000 Eur 7.308,15 Eur 2016-10-03 liko pas atskaitingą asmenį kaip nepanaudota.

Įmonės atsiskaitomoji sąskaita. Patikrinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-09-24 iki 2016-10-03 (imtinai) įmonės banko sąskaitoje užfiksuota 1.670,55 Eur įplaukų ir 1.350,07 Eur išlaidų (Žr. 13 lent.). Įplaukos sudarė pinigus, kurie gauti banko kortele atsiskaitant už pirktas prekes ir paslaugas. Išlaidas sudarė skirtingos operacijos: 1) banko mokesčiai – 4,20 Eur; 2) VMI debeto mokėjimo – inkaso nurodymai – 1168,38 Eur; 3) VSDF debeto mokėjimo – inkaso nurodymai – 165,25 Eur; 4) ir RC mokesčiai – 12,24 Eur.

Nustatyta, kad per dešimt dienų įmonės pirmosios ir antrosios eilės reikalavimai buvo lygūs 0,00 Eur. Pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2016-09-24 iki 2016-01-03 atskaitingam asmeniui A. Š. buvo išduota 23.861,11 Eur grynųjų. Dalis sumos, t. y. 16552,96 Eur, buvo panaudoti atsiskaitant už prekes ir paslaugas, skirtas įmonės veiklai. Taip pat įmonė disponavo pakankamu pinigų likučiu atsiskaityti ir su VSDF biudžetu, ir atlikti mokėjimus už įsigyjamas prekes ir paslaugas.

Taigi nagrinėjamų aplinkybių kontekste ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies normos sąlygomis, specialistas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2016-09-24 iki 2016-10-03 įmonė turėjo galimybę sumokėti 9.643,19 Eur įsiskolinimą VSDF biudžetui. Atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamas ūkinės finansinės veiklos organizavimas, t.y.1) turint pakankamų laisvų piniginių lėšų likutį, bet nevykdant atsiskaitymų su VSDF biudžetu; 2) tuo pačiu metu vykdant kitas finansines operacijas, kurios priskirtinos žemesnės – penktos eilės reikalavimams, prieštarauja CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies sąlygoms.

Tyrimo metu taip pat buvo pažymėta, kad vertinant situaciją tiriamojo laikotarpio kontekste, t. y. laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-10-31, nustatytos aplinkybės yra analogiškos. Pirma, įmonės vykdoma veikla buvo tęstinė , t. y. įsigyjama ir apmokama už prekes ir paslaugas; priskaičiuojamas ir deklaruojamas darbo užmokestį ir su juo susiję mokėjimai; remiantis buhalterinės apskaitos informacija, pastoviai naudojamas ilgalaikis turtas; parduodama produkcija ir už tai gaunamos piniginės lėšos bei kt. Antra, piniginės lėšos buvo perduodamos atskaitingam asmeniui, kurias jis naudojo įmonės veiklai vystyti, tačiau įsipareigojimas VSDF biudžetui nebuvo dengiamas. Kitaip tariant įmonė vykdydama veiklą ir turėdama piniginių lėšų atsiskaitinėjo tik su įmonės tiekėjais ir darbuotojais, o su VSDF biudžetu – ne. Skaičiuojant kas mėnesį nustatyta, kad skirtingais laikotarpiais, t. y.:

1) 2016-07-31, įmonės piniginių lėšų likutis būtų lygus – 58.219,67 Eur (Žr. 16 lent.);

2) 2016-08-31, įmonės piniginių lėšų likutis būtų lygus – 64.261,16 Eur (Žr. 16 lent.);

3) 2016-09-30, įmonės piniginių lėšų likutis būtų lygus – 59.781,46 Eur (Žr. 16 lent.);

4) 2016-10-31, įmonės piniginių lėšų likutis būtų lygus – 60.946,99 Eur (Žr. 16 lent.) (1 t., b. l. 162-164).

2017-05-09 specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame specialistas pateikė paaiškinimą į užduotą klausimą: Ar keičiasi 2017-03-20 specialisto išvada Nr. 5-2/28 „Dėl UAB „Sūduvos mėsinė“ ūkinės finansinės veiklos“, jei keičiasi, tai kokia apimtimi (įvertinus UAB „Sūduvos mėsinė“ buhalterės S. S. paaiškinimą)?

Dėl 2016-10-31 piniginių lėšų likučio, įvertinus 2016-04-30 kasos išlaidų orderį Nr. 16/28.

2017 m. kovo 20 d. Nr. 5-2/28 specialisto išvadoje atsakant į 2 (-ąjį) klausimą, t.y. dėl galimybės atsiskaityti su VSDF biudžetu, skaičiuojant piniginių lėšų likutį buvo įvertintas netikslumas dėl 2016-04-30 kasos išlaidų orderio Nr. 16/28. Tai yra piniginių lėšų likutis padidintas 16328,88 Eur suma, kurios panaudojimas nenustatytas. Tačiau pasikeitus aplinkybėms dėl 2016-04-30 kasos išlaidų orderio Nr. 16/28 ir 2016 kasos likučio, 2 (-ojo) klausimo išvadoje piniginių lėšų likutis turi būti sumažintas 16328,88 Eur. Taipogi išvadoje keičiasi 10, 14, 15 ir 16 lentelės.

Pažymėtina, kad nors ir pasikeitus piniginių lėšų likučiui, tačiau visos aplinkybės, susijusios su VSDF biudžetu atsiskaitymu, išlieka tos pačios (2 t., b. l. 58-60).

2016-09-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus priminimas „Dėl priminimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), sumokėti įmokas“ Nr. (7.3) PRIM-59 (1 t. b. l. 4-5).

Pažymėtina, kad pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnį atsirasti yra būtinos trys objektyviosios sąlygos: kaltininkas pateikia deklaraciją arba nustatytą patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, iš ko jam kyla pareiga sumokėti mokesčius, tačiau mokesčių įstatymo nustatyta tvarka nesumoka; valstybės įgaliota institucija įstatymo nustatyta tvarka primena apie pareigą sumokėti mokesčius; po šio priminimo per jame nustatytą terminą kaltininkas tyčia mokesčių vis tiek nesumoka. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti. Taigi, nusikaltimo, numatyto BK 219 straipsnyje, objektyvioji pusė pasireiškia mokesčių nesumokėjimu po priminimo apie šią pareigą per priminime nurodytą terminą. Be to, būtina nustatyti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius. BK 219 straipsnio 4 dalis numato, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. Š., laikotarpiu nuo 2016-08-04 iki 2016-10-06, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal sudarytą sutartį Nr.2014/10 įgaliojęs S. S. elektroniniu būdu pateikti pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui apie darbuotojams apskaičiuotus atlyginimus bei valstybinio socialinio draudimo įmokas, tokiu būdu S. S. pateikus 2016-08-04 pranešimą Nr. 16-7-1, Nr. 16-7-2; 2016-09-07 pranešimą Nr. 16-8-1, Nr. 16-8-2; 2016-10-06 pranešimą Nr. 16-9-1, Nr. 16-9-2, jis 2016-09-23 gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus priminimą apie pareigą per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtuose pranešimuose apskaičiuotas ir į Sodros biudžetą mokėtinas įmokas – 9219,79 Eur, ir turėdamas realią galimybę sumokėti mokesčius jų nesumokėjo, ši kaltinamojo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 219 straipsnio 1 dalį.

A. Š. neteistas (t.2, b.l.81), baustas administracine tvarka (t.2, b.l. 82-88), šiuo metu kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis laiduotoju prašo skirti motiną N. Š.. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog N. Š. yra kaltinamojo motina, ji neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai. Laiduotoja paaiškino, kad ji turi teigiamą įtaką kaltinamajam, kaltinamasis klauso jos patarimų, bendrai sprendžia šeimynines problemas, jų santykiai yra tvirti.

Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, leidžiančių atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant piniginio užstato, perduodant A. Š. pagal laidavimą laiduotojai N. Š. 2 (dviejų) metų laikotarpiui. BK 67 straipsnis dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 67 str. 1 d. 4p.).

Byloje kaltinimai pateikti ir juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai, kaip jau nuosprendyje nustatyta, nusikalstamai veikė A. Š.. Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nuo 2011-01-10 A. Š., būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikiant juridinio asmens vardu ir turint teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos mėsinė“ veiklą, veikiant juridinio asmens naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2016-08-04 iki 2016-10-06 A. Š. pagal sutartį Nr. 2014/10 įgaliotai S. S. elektroniniu būdu pateikus pranešimus (t. y. 2016-08-04 pranešimą Nr. 16-7-1, Nr. 16-7-2; 2016-09-07 pranešimą Nr. 16-8-1, Nr. 16-8-2; 2016-10-06 pranešimą Nr. 16-9-1, Nr. 16-9-2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui apie darbuotojams apskaičiuotus atlyginimus bei valstybinio socialinio draudimo įmokas ir 2016-06-23 A. Š. gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus priminimą Nr. (7.3) PRIM-59 apie pareigą per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtuose pranešimuose apskaičiuotas ir į Sodros biudžetą mokėtinas įmokas – 9219,79 Eur, jis, atstovaudamas uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos mėsinė“ iki priminime nurodyto termino įmokų nesumokėjo, nors turėjo realią galimybę priminime nurodytu laiku jas sumokėti. Šiais savo veiksmais uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 219 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamas juridinis asmuo anksčiau neteistas. Byloje pateikta 2017 m. spalio 17 d. Kauno apygardos nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1533-638/2017, kuria nutarta šią uždarąją akcinę bendrovę pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti. Šiuo metu vykdoma šio juridinio asmens likvidavimo procedūra. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, juridinio asmens finansinę padėtį, teismas daro išvadą, jog juridiniam asmeniui skirtina bausmė – bauda, kurios dydis artimas minimaliam. Baudos dydis parenkamas, vadovaujantis BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto, numatančio, kad už apysunkį nusikaltimą, nustatyta iki 1 000 MGL dydžio bauda, 2015-06-25 redakcija (Įstatymo Nr. XII-1871), galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu. Paskirtos baudos atitikmuo eurais, skaičiuotinas taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį patvirtintą 1 MGL dydį, t.y.-37,66 Eur.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė 9643,19 Eur ieškinį, prašydamas šią sumą priteisti solidariai iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Š.. Ieškinyje nurodama, kad uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos mėsinė“ iki 2016-09-15 privalėjo sumokėti 9643,19 Eur skolą, kurią sudaro 9219,75 Valstybinio socialinio draudimo įmokos už samdomus darbuotojus bei 423,44 Eur Valstybinio socialinio draudimo delspinigiai, todėl prašo priteisti būtent šią sumą (t. 2, b.l.63-66). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovė tesimo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieškinio sumą mažino kaltinamojo A. Š. jau sumokėtai sumai, prašydama solidariai iš kaltinamųjų priteisti 8943,19 Eur. Kaltinamosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė ieškinį atmesti. Kaltinamasis A. Š. ieškinį pripažino, pateikė duomenis, kad 700 Eur ieškinio jau yra padengęs (t.2,b.l.182). Teismui pateikti duomenys, kad bendra kaltinamojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 53697,55 Eur, tačiau ieškinys pareikštas kaltinimo ribose.

Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas, priimant nuosprendį. Byloje pateikto ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamųjų kaltės įrodymus. Todėl žala dėl mokesčių nemokėjimo priteistina iš kaltinamojo A. Š. ir UAB „Sūduvos mėsinė“ solidariai, priteisiant 8943,19 Eur (BPK 115str., CK 6.263 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, perduotini UAB „Sūduvos mėsinė“ bankroto administratoriui.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo juridinio asmens atstovas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu pagal laidavimą be užstato dvejiems metams ir perduoti laiduotojos N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą A. Š. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įpareigoti A. Š. per 1 (vienerius) metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą - 8 943,19 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 19 ct.).

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 219 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 180 (vieno šimto aštuoniasdešimt) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL dydžio baudą, kas atitinka 4519,20 Eur- keturis tūkstančius penkis šimtus devyniolika eurų 20 ct).

Nustatyti, kad bauda per 12(dvylika) mėnesius turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos, įm. kodas 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801, baudos smulkėjimą, patvirtinantis kvitas pateiktas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „Sūduvos mėsinė“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei S. Š..

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš A. Š. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai 8 943,19 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 19 ct.) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika